Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad žmonių gynybinei–imuninei apsaugai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia veiksmingiau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi kūne. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.
Natūraliai gaunamo vitamino D nepakanka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai kūne itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80-90 procentų vitamino D kūne pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams. „Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8-9 kartus mažesnis negu liepą.
Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų laikotarpis, kai kiekvieną savaitę ima daugėti ligonių, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susidaro ir vertinant skaičių žmonių, kuriems ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.
Covid-19 ir vitamino D tyrimai: apčiuoptas ryšys
Vitamino D įtaka apsaugai nuo susirgimų virusinėmis peršalimo ligomis pasaulyje yra aktyviai tyrinėjama jau ne daugiau negu dešimtmetį. 2017 metais buvo skelbti tyrimų duomenys, patvirtinantys, kad vitamino D vartojimas saugo nuo peršalimo bei gripo virusų sukeliamų susirgimų. Todėl šiemet mokslininkai iš skirtingų valstybių skyrė ypatingą dėmesį norėdami išsiaiškinti, kaip vitaminas D gali padėti kovoje su Covid-19.
Viena iš pirmųjų epidemiologinių studijų parodė, kad 20-yje Europos šalių nuo vitamino D lygio tiesiogiai priklausė sergamumas Covid-19. Patvirtinta, kad tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis, mirštamumo nuo Covid-19 rodikliai buvo didesni. Vėlesni tyrimų duomenys patvirtino, kad didesnis vitamino D lygis sumažina pavojų užsikrėsti Covid-19 infekcija.
JAV atlikta studija atskleidė, kad ligoniai, kuriems trūko vitamino D, Covid-19 infekcija sirgo 1,77 karto dažniau negu žmonės, kurių kūne vitamino D buvo pakankamai. Mokslininkų teigimu, skirtumus nulėmė tai, kad vitaminas D gerina įgimtą imuninį atsaką.
Profesorius aiškina, jog apibendrinant visų šiuo metu atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje. Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19 sunkumu, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidinto pavojaus rodikliai sutampa su COVID-19 pavojaus rodikliais tokiais kaip tamsiaodžių rasės žmonės, nutukimas, geografinė platuma. Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imuninius atsakus) kiekio kontrolei, ženkliai padidėjęs pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų pavojus. Pastebėta, kad ligonių, dėl COVID-19 guldomų į ligoninę ir turinčių žemą vitamino D lygį, sirgimas sunkesnis, o mirštamumas didesnis nei turinčių normalų vitamino D lygį. Be to, įrodyta, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės padidėjimu dėl padidinto kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.
Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku kūne sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu praktiškai neįmanoma. „Maisto gaminiuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, pavyzdžiui, asmuo turėtų per dieną išgerti 3-6 stiklines pieno arba suvalgyti 4-6-iųvirtų kiaušinių trynius, o norint atstatyti vitamino D stoką – tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – dalijasi gydytojas, patariantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais.
Norėjau jums tai parašyti, bet konkuruojanti firma mane aplenkė!
Dvejopa nauda:
(Miolers) žuvų taukai su vit. D, ir
Calcigranas su vit. D.
,,Pasaulines įžymybes gydęs Niujorko dzūkas turi būdą koronavirusui įveikti ”
– lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2021/01/08/news/kodel-tiek-daug-mediku-nesiryzta-skiepytis-nuo-covid-19-atsake-atvirai-17822634/
O… mieliausios straipsnio eilutės: ,,Aš nelankau jokio sporto klubo, nemėgstu demonstruoti ištvermės. Mano filosofija yra suteikti kūnui malonumą, o ne jį prievartauti”
Kažkur i-nete buvo jo praeitos viešnagės metu padarytas vaizdo įrašas su patarimais.