Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (I)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2020-09-21 15:49:55
24
Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks?

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina ilgiau nei du dešimtmečius mūsų šalyje gyvenantį Lietuvos italą, kalbininką, filologijos mokslų daktarą Stefaną Lanzą (Stefano M. Lanza).

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje
  2. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  3. „Mes ir jie“: Stefano Lanza: Lietuviai praranda kalbos jausmą (video)
  4. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  5. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  6. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  7. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  8. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  9. Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba
  10. A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
  11. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  12. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  13. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)
  14. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  15. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    Kiekviena valstybė į konstituciją įrašo JAI aktualius dalykus, kiekviena turi savo istorinę santykių su kaimynais ir tolesnėmis tautomis patirtį.
    Nieko keisto, kad jų konstitucijoje neparašyta, jog jų valstybinė kalba yra italų kalba. Juk natūralu, kad ja tampa šalies KAMIENINĖS tautos kalba!

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      5 metai ago

      Iš tikrųjų nėra tokios italų tautos ir nėra tokios italų tautos kalbos. Dabartinė Italijos gyventojų bendravimo kalba – tai dirbtinė kalba, kurią daugiau kaip prieš 200 metų sukūrė žymus Italijos rašytojas Aleksandras Mandzonis (Alessandro Manzoni). Jis, lombardas (milanietis), 4 metus gyveno Florencijoje, kad išmoktų toskų kalbos florentiečių tarmę, kuria buvo parašyti garsių florentiečių Leonardo da Vinčio, Frančesko Petrarkos ir Džiovanio Bokačio kūriniai. Jo romanas “Sužadėtiniai” (“I promessi sposi”), parašytas toskų kalbos florentiečių tarme su daugybe milaniečių tarmės žodžių, kuris turėjo šios naujos kalbos pagrindu vienyti Italijos gyventojus (nei radijo, nei TV, kaip žinoma, anuomet nebuvo).

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Kad ir kokia bendrinės kalbos su(si)formavimo istorija, kad ir kas pirmas suprato, jog valstybei tai būtina, kad ir kas buvo paimta jai pagrindu, galiausiai ji atvedė kiekvieną tautą prie bendrinės, visus jungiančios valstybinės oficialios kalbos. Kad ir kiek tarmių toje šalyje kalbama (pvz., Vokietijoje būta ir 360 žemių su tiek pat tarmių).
        Be to, kad vieninga oficialioji kalba valstybei būtina
        be nesusipratimų ją administruoti, įv. potvarkių, įsakymų ir kt. valdovo informaciją skleisti, teisinius klausimus spręsti, išvengti skaudžių nelaimių dėl nesusikalbėjimo, jaunimą šviesti, pagaliau ir kariuomenėje – kad visi vienodai komandą suprastų,
        bendrinė kalba ir verslui naudingiausia, nes tenkina ,,mažiausiomis sąnaudomis didžiausią naudą” siekį.

        Atsakyti
  2. Adeimantas says:
    5 metai ago

    Idomus pokalbis aciu.
    Norejosi isgirsti daugiau apie senosios lotynu ir lietuviu kalbu bendrybes…
    Gal tai galetu buti tema sekanciam pokalbiui?

    Atsakyti
    • Baugas says:
      5 metai ago

      Ar Tamsta moki rašyti lietuviškai?

      Atsakyti
      • Atsakymas baugui says:
        5 metai ago

        Atsiprasau jei darau gramatines klaidas
        Esu senas , i mokykla ejau vokieciu
        okupacijos laikais…
        Jus turbut dar nebuvote gimes…
        Be to mano regejimas slubuoja…
        Tikiuosi kad mano komentaro esme
        yra pakankamai aiski…

        Atsakyti
        • Baugas says:
          5 metai ago

          Atkeiskite, aš turėjau omenyje, lietuvišką raidyną.
          Labai nesmagu skaityti sudarkytus žodžius.

          Atsakyti
  3. Baugas says:
    5 metai ago

    Ačiū, Lanzai už supratimą, kad Lietuvoje itališkas kalbinis liberalizmas neįmanomas. Pas mus per amžius buvo daug spaudimo iš stipresnių kaimyninių kalbų: lenkų, rusų, vokiečių, o pastaruosius 30 metų – anglų. Mes turime turėti valstybinę lietuvių kalbą, kuri būtų sunormintą ir ją vartoti 100 proc. viešame gyvenime taisyklingai, be tarptautinių svetimybių, slavizmų, anglicizmų ir “blatno” slengo. Tam valstybė turi vykdyti spaudimą ir kontrolę, nes šiuo metu yra per laisvai paleista… Lanza mato, kad mūsų kalba prastėja, atsiskiedžia, kinta kirčiavimas, raštuose dingsta diakritiniai ženklai. Jaunimas naudoja supaprastintus žodžius, išmeta balses, prideda anglicizmų arba savo sukurtų žodelių, nebežino kur padėti kablelį ar nosinę raidę įrašyti… Po to visi stebisi, kad lietuvių kalbos egzaminą sunkiai išlaiko – nes nemyli savo kalbos, laiko ją nebe tokia gyvybiškai svarbia dabartiniame pasaulyje. Vaikams suteikia modernius tarptautinius vardus ir tuo didžiuojasi . Tarp lietuvių išeivių užsienyje – nutautėti, jau madinga pasidarė. Ginkime savo kalbą ir naudokime ją kiekvieną dieną. Tegul visur viešose vietose, radijuje ir televizijos projektuose skamba tik lietuviška muzika.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      5 metai ago

      Man regis didelis praradimas yra ir tai, kad lietuvio kalbėjimas “gerklėja”, prastėja lietuviškam kalbėjimui kalbos padargai, kalbos garsai imami artikuliuoti ne lietuviui, jo kalbai prigimtoje vietoje. Dėl to prarandama labai daug to, kas buvo psichologiškai, dvasiškai svarbaus lietuvių kalbos skambėjime…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        +++!!!
        Primena sovietmečio Gariūnų laikus – kai juos įteisino, ,,mokantys gyventi” (daugiausia tuteiši žmonės) puolė iš kaimyninės šalies vežti skudurus, kt. prekes, ir… ,,aukštąją kuljtura”. Pradėjo mokyti jos čia gyvenančius ,,tamsuolius”. Reikėdavo tvardytis, kad nepradėtum prunkšti. Tačiau tai buvo geriausiu atveju vidurinę baigusios damos.
        Laikai keičiasi. Dabar diplomais pasidabinusios tą patį daro – ,,veža kultūrą”. Atrodo, net ir mūsų senasis VU niekam diplomų nešykšti – svarbu, už studijas susimokėjo? O dar baisiau, kai tokios/-kie šviesuoliai patys dėstytojais tampa.

        Atsakyti
    • Sigis says:
      5 metai ago

      Pirmiausia lietuvių kalboje reikia išnaikinti mums primestas H raides. Pedėkim nuo herbo ir himno. Turėtų būti gerbas ir imnas.

      Atsakyti
      • vasionis says:
        5 metai ago

        Geras pasiūlymas: herbas – GERBIAMAS tautos ženklas;
        Himnas – GIMNAS – Giminės svarbiausios nuostattos, priGIMties esmė, kuri ypač tiksliai išreikšta Vinco Kudirkos Tautiškoje giesmėje

        Atsakyti
        • Sigis says:
          5 metai ago

          Esu matęs spaudinį, I-ojo pasaulinio karo, kur parašyta Lietuvos Imnas.

          Atsakyti
  4. Virginijus says:
    5 metai ago

    Paradoksas – svetimtaučiui (nors duokdie, kad visi tokie būtų) skaudu matyti ir girdėti kaip skursta viena seniausių kalbų pasaulyje, t.y. mūsų kalba. Jam rūpi, jis galvoja – ką turėtume daryti dėl jos išsaugojimo ir puoselėjimo? O mes patys? Kaip dvasios vergai ramiai, nesipriešindami stebime jos susinimą ir nykimą. Nes pasaulis globalėja ir norint jame išlikt reikia visiems kalbėti angliškai. Tokį receptą siūlo vėl gi – mūsų pačių vaikai, t.y. tas jaunimėlis, užplūdęs ir eterį, ir virtualią erdvę. Jie gimę jau išėjus rusams arba paskutiniu okupacijos dešimtmečiu. Kai nori įžeist už save vyresnius, sako – jūs esat sovietinio mentaliteto. Atseit – ne tik pasenę suvokt šiuolaikinės vaivorykštinės realybės žavesį, bet dar ir užsikrėtę nepagydoma liga. Todėl esat neverti pagarbos ir užsičiaupkit. O ką mes jiems atsakom?

    Atsakyti
  5. Adeimantas says:
    5 metai ago

    Nesijaudinkite del anglu kalbos…
    Ji neturi ateities….
    Ji zlugs. . drauge su JAV silpnejancia
    Itaka Pasaulyje…
    vaikai to dar nesupranta…
    Kas dabar madinga ,po 30 metu si kalba
    Nebetures itakos nei Europoje nei Pasauly…
    Kuri kalba perims anglu nieks negali nuspeti…
    Taigi nesijaudinkite…gal prancuzu bus pasauline
    Kalba , o galbut Lietuviu….o gal but senuju Artoju
    Prokalbe….nesikit i kelnes…

    Atsakyti
    • Baugas says:
      5 metai ago

      Tamsta, nejuokinkit voverių – anglų kalba jau dabar tapo pasauline ir ateityje tik stiprės jos įtaka.
      Vokiečiai, kinai, prancūzai, danai, suomiai, estai, lenkai, italai, ispanai, rusai, ukrainiečiai – visi kurie turi verslą ar kitų interesų pasaulyje kalba angliškai laisvai, kaip “Tėve mūsų”…
      Anglų kalba gal irgi bus susinama, prastinama, kad palengvėtų jos įsisavinimas ne angliškai kalbančiose šalyse. O lietuvių kalba yra tik mums reikalinga ir tik mums – niekur kitur ji nepaplis. Joks LDK palikuonis Ukrainoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje lietuviškai nesimokys ir nenorės mokytis. Nebent mes taptume supervalstybės centru – ekonomine, karine, kultūrine prasme. Tuomet kaimynai palinktų prie mūsų ir mokytųsi lietuvių kalbą. Aš pats moku visų aplinkinių kaimynų kalbas, bet jie tikrai to nedarys. Tik Lietuvoj lietuviui lietuviškai kalbėti gyvybiškai svarbu, kad išliktų Lietuva.

      Atsakyti
      • Galimybė ... tikra says:
        5 metai ago

        Užatlantinėjė aborigenijoje (vos netapus lotyn-germaniška valst.kalba – vieno balso persvara – mūšių su anglais laiku) pietinis Kanados pakraštys žluginėja ryškiai ir negrįžtamai. Ant aborigenų žemių tinginiams tinginius prigabenus nuo Afrikos ir kitur, argi kalbėti dar reiks, n e s i t i n g ė s. Čia Adeimant (iš Korinto ar Kolyto, įdomu net – ar tai brolis vyr. Platono bylojąs) tiesa, tikra ir ryški ryški.
        Galimybė…galui.

        Atsakyti
      • Ade says:
        5 metai ago

        Jus teisus, jei kalbame apie tai kas
        vyksta siandiena…bet…ateti gali but kitaip

        Kalbu vartojimo Statistika apytiksliai
        Yra tokia:
        Sino Tibeto kinu 1200 mil.+
        Indo ariju 1000 mil.+
        Ispanu 480 mil.+
        Anglu Teutonu 370 mil.
        Ir t.t.

        Atsakyti
  6. Bartas says:
    5 metai ago

    Man labai patiko mintis , kad moteris, priimdama vyro pavardę ir tapdama –iene– , skamba “romantiškai”. Tačiau šiuolaikinės lietuvaitės “nuplaukė” paskui kitatautės sugalvotą lietuviškų pavardžių (moterų) naikinimą. Kvailumas beribis.

    Atsakyti
    • !!! says:
      5 metai ago

      +++++

      Atsakyti
      • Ade says:
        5 metai ago

        Si gyli Lanzos izvalga tikrai
        maloniai nustebino …

        Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Pokalbyje J. Vaiškūnas iškėlė klausimą apie italų kalbos išnykimo pavojų. Juk, kitakalbės bendruomenės (turkų, anglų, bangladešiečių ar kiniečių), kelias kartas pagyvenusios Italijoje, turėtų teisę, pavyzdžiui, tarnybinius raštus iš Sicilijos į Milaną rašyti kiekviena savo kalba ir tai, neturint valstybinės kalbos konstitucinio statuso, pagal Lanzą būtų visai normalu.
    J. Vaiškūnas parodė susirūpinimą, kad italams metas būtų tapatumą sieti su kalba ir derėtų ją įteisinti konstitucijoje – kitaip lengva pagal bendruomenes Italijos teritoriją sukarpyti dalimis. Atsikratykite, mielas Lanza, italų tautai įdiegto fašistų sindromo, ir tapsite, manau, laisvesniu. Bent jau gyvendamas Lietuvoje, tai jau tikrai.

    Atsakyti
  8. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    ANGLŲ kalbos dominavimas kitų kalbų atžvilgių, privedė prie tuo, kad – NEI ANGLAI TOBULĖJA GAMTOS PAŽINIMO SRITYJE, NEI KITOS TAUTOS!!!
    AR ANGLAI JAU ĮMINĖ SENĄJĮ TESTAMENTĄ? NEĮ
    AR ANGLAI ŽINO, KAD 1179 m. pr.m.e. BUVO ĮVYKĘS ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMAS – bet ne “TROJOS KARAS” ?! NE!
    AR ANGLAI PAŽINO TREČIĄJĮ IR KETVIRT!JĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS? NE!
    AR ANGLAI ŽINO – KAS ŽEMĖJE VYKO? KAS VYKSTA? KAS – VYKS? – NEI ir. t.t.
    LIETUVIŲ GI KALBOJE VISA TAI JAU YRA ĮMINTA! IR TAI PADARYTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!! TAD PASAULIS LENKTIS IR ŠLOVINTI PRIVALO NE ANGLŲ, BET SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ, be kurios PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS ATEITIES!!!

    Atsakyti
  9. nežiniukas says:
    4 metai ago

    Žemaičių kalba jau yra išnykusi, teliko tik šiokia tokia tarmė. Dabartiniai Žemaitijos gyventojai, kvailina ir save, ir kitus, sakydami, kad jie kalba žemaitiškai. http://www.skouds.lt/lt/zemaiciu-zodynas/192-a

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

JEF viršūnių susitikimas
Lietuvoje

Prezidentas: Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas

2025 05 09
Minų paieškos operacija
Lietuvoje

Baltijos jūroje – tarptautinė minų paieškos operacija

2025 05 09
Lentelės atidengimo iškilmės
Lietuvoje

Europos dieną atidengta Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta lentelė

2025 05 09
Kariai | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įstatymų pakeitimais siūloma gerinti sąlygas kariams

2025 05 09
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Įvardyti veiksniai, keliantys stresą skrendant lėktuvu

2025 05 09
Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Kauno moksleiviai kviečiami vasaroti turiningai

2025 05 09
Žemės sklypai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma steigti ekologines investicines vietoves

2025 05 09
Sukčiavimas
Lietuvoje

Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu

2025 05 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabaliui apie R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?
  • Mikabalis apie R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?
  • Saulės Vilna apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • The Body Language Guy apie J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas: Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas
  • Baltijos jūroje – tarptautinė minų paieškos operacija
  • Europos dieną atidengta Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta lentelė
  • Įstatymų pakeitimais siūloma gerinti sąlygas kariams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė kultūros ateitis: Kultūros ministerija pristato ambicingą veiksmų planą

2025 04 20
Vau

R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!

2025 04 19
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų | vki.lrv.lt nuotr.

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų

2025 04 17
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas | vki.lrv.lt nuotr.

Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas

2025 04 10
Habil. dr. Kazimieras Garšva

K. Garšva apie Rytų Lietuvos vardyną ir jo rašybą

2025 04 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabaliui apie R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?
  • Mikabalis apie R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?
  • Saulės Vilna apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • The Body Language Guy apie J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?
  • Tomas Jakutis apie R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Vyriausybės vadovas prabilo apie masinių renginių ribojimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai