Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

O. Voverienė. Mąstytojas politinis kalinys Petras Plumpa

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 09 07 05:00
1
P. Plumpa. Pašarvota tiesa

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.
Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Laiko švytuoklė perskrodžia tylą
Melsvai žibuoklei, ašarai tyrai, –
Žemėj skambėti ji nepaliauna
Negailestingai laikina griauna,
Ne mirksnio trumpiui šviesmetį kuria, –
Dvasinio grūdo – ugniniam tūriui.

Eglė Nemunaitė.

Džiaugiuosi savo gyvenimo kelyje sutikusi Petrą Plumpą – santūrų, susikaupusį, mažakalbį, taurios inteligencijos žmogų. Visada buvo malonu jį sutikti, pakalbėti, o kartais tik ir patylėti. Bet ir tas patylėjimas buvo kažkoks prasmingas, kasdienybės skubos neišdildomas. Taip jau žmogaus gyvenime atsitinka, kad vieni sutikti gyvenime žmonės

eina ir praeina pro tave, ir atmintis ištrina jų veidus, ir bendravimą su jais, o kiti – išlieka, tarsi tavo pačios biografijos faktas. Tais atvejais visada godžiai stengiesi išsaugoti kažkokį atminimo ženklą, kurį padedi į savo lobių skrynelę ir tarsi… užmiršti. Tačiau tą atminimo skrynelę pravėrus, lyg ir netyčia… gimsta siužetas, kuriuo norisi pasidalinti su artimais tavo sielai žmonėmis, skaitytojais. Kiekvienas rašantis jų turi – kartais – vieną, du, kartais ir daugiau, juos jaučiame, kažkuriuo mums Likimo duotu jausmu.

Petras Plumpa gimė 1939 m. sausio 6 d. Ratkūnuose, Rokiškio rajone. 1946-1954 mokėsi Suvainiškio, 1958-1959 m. ir 1959 – 1962 Zubovo-Polianskio (Mordovija) stalių ir vidurinėje mokykloje, 1965-1966 m. auto technikos mokyklose, 1954 m. kartu su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino to krašto partizanų atsišaukimus. 1958 m. vasario 16 d., kartu su Nijole Gaškaite ir kt. ant Petrašiūnų kamino iškėlė Trispalvę, vėliau su kitais įkūrė pogrindinę organizaciją „Laisvę Lietuvai“. Už antisovietinę veiklą KGB buvo suimtas. Kalintas 1958—1965, 1973- 1981 metais Mordovijos, Permės ir kt. lageriuose, Čistopolio kalėjime. Grįžo į Lietuvą 1965 metais, 1965-1966 m. dirbo Suvainiškio kolūkyje, 1966-1967 m. – Vilniaus santechnikos darbų treste, 1967-1968 m. Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje, 1968 m. – Kauno Žemprojekte. Čia rotoprintu 3 000 egz. tiražu išleido T. Toto (Thoto) „Jaunuolio būdas“, 1969-1973 m. leido ir platino A. Maceinos, J. Girniaus ir S. Ylos knygas, Molotovo-Ribentropo Pakto medžiagą, iš Maskvos gaunamą pogrindinę disidentų literatūrą.

Teikė medžiagą nuo Lietuvos Maskvos disidentų leidžiamam pogrindiniam leidiniui „Chronika tekuščich sobytij“, perdavė „Lietuvos katalikų bažnyčios“ Memorandumą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui K. Valdhaimui (Waldhaim) su 17 000 lietuvių katalikų parašų. 1972-1973 su kun. S. Tamkevičiumi leido „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“. 1981-1989 m. dirbo Kulautuvos tuberkuliozinėje sanatorijoje, 1989 m. buvo žurnalo „Caritas“ sekretoriumi. 1990 m. laikraščio „XXI amžius“ jaunimo skyriaus vedėjas, 1992-1993 m. LR  Valstybės saugumo departamento gen. direktorius, 1993-2000 m. LR Vyriausybės patarėjas religijos klausimais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-jo laipsnio ordinu. 2008 metais parašė ir paliko tautai savo pamąstymus, kurie neprarado svarbos iki šiol. Dalinuosi jais su skaitytojais.

Jeigu nori žmogų pažinti, suteik jam visišką laisvę. Ši tiesa galioja ir Tautai, kelis dešimtmečius kalėjusiai sovietų nelaisvėje.

Kaip išėjimas iš kalėjimo nepakeičia buvusių kalinių moralės ir troškimų, taip Sąjūdžio iškovota laisvė nepakeitė buvusių sovietinių piliečių sudarkytos moralės ir egoistinių siekių.

Tarp kriminalinių kalinių galiojo „demokratinis“ dėsnis: kieno dauguma, to ir valdžia. Jeigu lageryje (ar kameroje) daugumą kalinių sudaro kriminaliniai, tai jie įveda ir savo tvarką, kuri padoresniems žmonėms būna nepakenčiama nei fiziškai, nei moraliai. Panašiai atsitiko ir su Lietuva: okupacijoje demoralizuotų piliečių dauguma demokratinių rinkimų metu įtvirtina grupes, neturinčias tikrų gyvenimą įprasminančių vertybių. Kas buvo paprastu lėbautoju išrinktas įgyja laisvę siekti visų gyvenimo malonumų. Kas buvo grobuonimi, tokiu ir liko, tik daug didesnio mąsto, nes grobimui atsirado neribotos galimybės. Kas sugebėjo be ribojimų privatizuoti, tas be skrupulų privatizavo ir visa tai, kas jam nebepriklausė… Kas troško kitus valdyti, tas pasinėrė į korumpuotą partinę veiklą su visomis apgaulingomis propagandos ir agitacijos priemonėmis. Kas įgijo turto, tas privatizavo ir visą žiniasklaidą, ir tuo pačiu ilgam įgijo politinę galią.

Materializmas nužudė idealizmą, nes teisingumo ir brolybės grūdai nukrito į sovietmečiu išaugintus erškėčius.

Kai valstybės politiniuose sluoksniuose ima vyrauti devalvuotos moralės atstovai, jie neoficialiai įveda savo vidinę tvarką, o kartu skleidžia ir savo amoralų gyvenimo būdą. Mirties kultūros idėjos ir praktika iš sovietinių kriminalinių lagerių perėjo į nūdienos visos Lietuvos gyvenimo tikrovę. Tokie žmonės ir sudaro valdžios daugumą. Tuomet visai politinei šalies santvarkai būdingas žmoniškumo, padorumo bei gyvybės negerbimas. Baisiausia, kad jų skleidžiamas žargonas užvaldė gatves, žiniasklaidą, netgi teatrą ir – Seimą. Visuomenės „kultūrinimo“ darbas vyksta pagal būdą: šiandien laisvai žargoniškai palėbausim, o rytoj, nors ir tvanas. Dėl nemoralios ekonominės ir socialinės politikos Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudžių skaičių, sovietizuotiems Konstitucijos saugotojams moralės ir doros dalykai visiškai nerūpi. Todėl jie ir nesuka sau galvos, kad Lietuvą jau paliko netoli milijono jos gyventojų. Todėl ir turime baisiausią Europoje statistiką: nuo 15 iki 19 metų savižudžių 100 tūkst. gyventojų turime 38,4 mirtis (Estijoje atitinkamai (24,1, Latvijoje – 12,7), merginų tarpe 8,8 – 100 tūkst. Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo žymiai išaugo alkoholio ir narkotinių medžiagų naudojimas.

Dirbtinai skatinamas šeimų griuvimas: jeigu dar 1990 m, turėjome 36 000 santuokų, tai 2007 m. – tik 23 000. Dabartinių duomenų su žiburiu vidury baltos dienos nesurasi. Sociologinės apklausos rodo, kad daugiau negu pusė dabartinių nepilnamečių mergaičių mano, kad prostitucija gali joms garantuoti materialinę gerovę; kas antra svajoja, kad norėtų įsidarbinti tokioje tarnyboje, kur seksas galėtų atstoti išsimokslinimą, talentą ir gabumus. Katastrofiškas mūsų jaunimo dvasinis skurdas, skatina Vakarų pasaulyje populiarius seksualinius iškrypimus – iškrypėliškas „santuokas“, homoseksualumą, pedofiliją, atseit tai labai naujoviška… Valstybė palikta amoralių padugnių savivalei. Kartu su globalizacija atkliokianti pseudokultūrinė kolonizacija sparčiai naikina tautinę kultūrą, o kartu su jos žlugdymu degraduoja jaunimą.

Tokios degradacijos požymiai jau apėmė ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir kaimus, netgi mokyklinio amžiaus moksleivius. Teigiama, kad šitas mirties kultūros dvelksmas jau veržiasi į buvusias doros tvirtoves – kunigų seminarijas. Stojančių į jas skaičius kasmet vis mažėja. 2007 m. į Vilkaviškio seminariją įstojo vos 97 jaunuoliai. Straipsnyje su nerimu klausiama: kam buvo reikalingas Sąjūdis ir mūsų nepriklausomybė? Ar tik tam, kad grobuonims atsivertų didesnės grobimo galimybės? Ar kad į vertybių statusą būtų iškelta į viešojo gyvenimo paviršių ir praktikuojama kriminalinio pasaulio padugnių bjaurastis su visomis iškrypimo formomis? Ar tam, kad būtų sunaikintas šimtmečius puoselėtas tautos dvasinis turtas? Kai Sąjūdžiui susikūrus prasidėjo mūsų visuomenės pertvarkymas, visi tikėjomės, kad prasidės tautos dvasinis atgimimas. O kas atsitiko? Straipsnio autoriaus nuomone, „Morališkai palaida žiniasklaida suformavo naują gyvenžiūrą, pagal kurią tautos praeitis, jos kovos už laisvę, Tėvynės garbė ir gerovė, tradicinės moralinės vertybės bei dvasinis paveldas, tai tik atgyvena, trukdanti jaunimui siekti hedonistinio pasitenkinimo.“ (Ten pat).

„Kodėl taip atsitiko, kad užuot susirūpinus moraline tautos reanimacija, buvo nueita tik iki išviršinių – politinių ir ekonominių gyvenimo formų perdėliojimo?“ – klausia straipsnio autorius. Atsakymas – elementarus: išauginta ir demoralizuota sovietinėje visuomenėje tauta į valdžios institucijas renka tuos, kurie labiausiai panašūs į juos pačius. O išrinktieji rūpinasi tik savo pačių gerbūviu, o tautos rūpesčiai – jiems tiktai – dzin. Rinkimams pasibaigus absoliučiai niekas nepasikeičia, gal tik šiek tiek veidai valdymo institucijose, o ne pats gyvenimas valstybėje.

„Todėl, – rašo straipsnio autorius, – turint tokį išlaisvėjusios, bet kartu išsigimstančios tautos vaizdą, kas belieka daryti mūsų dvasinės ir tautinės kultūros puoselėtojams? Tik laukti, kad žmogaus vertybinės orientacijos pasikeis ir tautos siela nuskaidrės… Žinoma, daug kas, o taip pat ir aš, galime tos dienos ir nebesulaukti. Bet viltis miršta paskutinė. Tik, kaip rašoma straipsnyje, paguodai galima pasakyti, kad sovietmety tautos puoselėtojų buvo žymiai mažiau, negu jų jau yra šiandien. O tai jau yra ir paskata, ką reikėtų daryti tai saujelei tautinio atgimimo entuziastų, „naivių atsilikėlių“. Nepasiduoti demoralizacijai, kad ir kokiomis saldžiomis priemonėmis ji būtų bandoma vykdyti, ir dirbti, kantriai ir pasiaukojančiai, kad prasidėjusi tautos dvasios skaidrėjimui – nebūtų tuščia vieta, o būtų į ką atsiremti. Ir visiškai nesvarbu, ar mes dar būsime, ar jau nebe.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  2. O. Voverienė. Profesija filosofas, bet pašaukimas – Lietuva
  3. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  4. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  5. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  6. O. Voverienė. Ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę
  7. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas
  8. O. Voverienė. Tauta ir Valstybė buvo didžiausias rašytojo Jono Mikelinsko rūpestis
  9. O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015)
  10. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį
  11. O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė
  12. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  13. O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje
  14. O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui?
  15. O. Voverienė. Prof. Vosylius Sezemanas apie tautos dvasios žydėjimą
  16. Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos
  17. O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai
  18. Paminėtas ginkluoto pasipriešinimo dalyvio Jono Čeponio 90-metis (nuotraukos)
  19. Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rokas says:
    6 mėn. ago

    Petras Plumpa seimo rinkimuose palaikys naujas jėgas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

2021 02 12
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
Sovietmečio Lietuvos architektūros užkulisiai – tarp kultūrinės rezistencijos ir maištaujančio oportunizmo? (video)

Sovietmečio Lietuvos architektūros užkulisiai – tarp kultūrinės rezistencijos ir maištaujančio oportunizmo? (video)

2021 02 08
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

O. Voverienė. Pokario Lietuva: „Pamiškės sodyba“

2020 11 20
J. Šorys. Dar neatrasti Dubingiai

J. Šorys. Dar neatrasti Dubingiai

2020 11 16
Steigiamojo Seimo atstovės. Sėdi iš kairės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Stovi iš kairės: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė. 1921 m. Fotografas nežinomas. Nuotrauka saugoma Panėvėžio kraštotyros muziejuje, PKM GEK 920/F 72

O. Voverienė. Žymiosios XX amžiaus Lietuvos respublikos moterys rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

2020 11 15
Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

O. Voverienė. Kaip gyvensime po seimo rinkimų?

2020 10 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių
Istorija

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Kovarnių diena
Gamta ir ekologija

Kovarnių diena

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį
  • Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1264; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1172; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 12
4
LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė)....

Skaityti toliau

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

by daiva
2021 02 09
10
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Prieš 93 metus, 1928 m. vasario 9 d. gimė Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • Laima apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Kitas straipsnis
Sukurta LGGRT centro konsultacinė žinovų komisija

Sukurta LGGRT centro konsultacinė žinovų komisija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai