Sukurta LGGRT centro konsultacinė žinovų komisija

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į žinovų gebėjimų poreikį vykdant Centro veiklas, o ypač į veiklos strategijų rengimą, sudarė visuomeninę žinovų komisiją. Komisijos nariais paskirti:

Ginas Dabašinskas, žurnalistas, istorikas, komunikacijos specialistas; Gediminas Grina, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, saugumo politikos žinovas; Angelė Jakavonytė, rezistencijos įamžinimo bendruomenės atstovė, 22-ų nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė; Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, rašytoja,

Rašytojų sąjungos pirmininkė; Dr. Valdas Rakutis, istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius; Dr. Gvidas Rutkauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos [LPKTS] pirmininkas; Ignas Stankovičius, saugumo politikos žinovas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, buvęs KAM viceministras.   

Šiandien, rugsėjo 3 d., įvyko pirmasis Centro žinovų komisijos posėdis, vėliau Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Centro žinovų konsultacinės komisijos nariai A. Jakavonytė, prof. dr. V. Rakutis ir I. Stankovičius.

Spaudos konferencijoje Seimo narys prof. A. Gumuliauskas pasidžiaugė, kad nauja Centro vadovybė ėmėsi konkrečių žingsnių strategiškai keisdama Centro darbo pobūdį. A. Gumuliauskas pabrėžė, kad tiriant sudėtingo laikotarpio istorinius faktus labai svarbu juos matyti ir vertinti to laikotarpio tarptautinių teisės aktų kontekste – tokių tyrimų ir vertinimų dabar trūksta.

Centro vadovas prof. A. Jakubauskas pažymėjo, kad valstybė Centrui yra nurodžiusi formuoti įstatyme apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką, todėl tam įgyvendinti reikalinga žinovų – žinomų savo srities profesionalų pagalba. A. Jakubauskas tikisi, kad žinovų komisija padės naujai Centro vadovybei išgryninti Centro užduotį ir būdus, atnaujinti Centrą, pakelti jį į aukštesnį lygį, taip pat pastoviai stebės Centro darbą iš šalies. Žinovai dirbs visuomeniniais pagrindais, jiems atlygis nebus mokamas. Pasak A. Jakubausko, komisijos sudėtis dar gali didėti vienu – dviem asmenimis.

Prof. V. Rakutis pabrėžė, kad šiuolaikiniai istoriniai tyrimai patenka į informacinio karo lauką, todėl Centras turi būti atsparus šioms išorinėms įtakoms, turi turėti tvirtą idėjinį stuburą, žymiai tampriau bendradarbiauti su Švietimo ministerija, dalyvauti istorinių vadovėlių ruošimo darbe. Profesorius taip pat siūlė permąstyti Centro pavadinimą, o Centro darbą gerinti atsižvelgiant į naujus šiandienos iššūkius ir galimybes.

Saugumo žinovas I. Stankovičius sakė, kad saugumo prasme tautos savastis yra svarbesnė už teritoriją, todėl „esminiai klausimai, į kuriuos turi atsakyti ir Centras, yra šie: kas mes esame, kur esame ir kur einame? Nuo istorinių faktų interpretacijos aiškėja, kaip mes save suvokiame. Kiekviename laikmetyje faktų interpretacija keičiasi: pvz., vienaip lietuvių ir lenkų santykius suvokė mano prosenelis, kitaip – senelis, dar kitaip – aš ar mano vaikai. Faktų interpretacija kinta dėl skirtingų požiūrių: rusai, lenkai, žydai ir lietuviai tą patį faktą gali interpretuoti kitaip. Neturime bijoti parodyti savo požiūrį. Centrui turi rūpėti identiteto formavimas, Centras turi išryškinti mūsų vertybes, todėl mano vaidmuo būtų šiais klausimais patarti, padėti Centrui“.

Jakavonytės nuomone, Centro svarbiausias uždavinys yra dar gyvų liudininkų atminimų surinkimas ir išsaugojimas, taip pat būtina bendra paminklų statymo politika. Jos nuomone, iki šiol Centro vaidmuo buvo nederamai sumenkintas ir tai atspindi itin mažos Centro darbuotojų algos.