Kaip valdyti stresą?

Bet kokie išmintingi patarimai, kaip valdyti stresą, be tvirto paties žmogaus pasiryžimo juos įgyvendinti ir taikyti, netenka prasmės. Streso ignoravimas arba įsitikinimas, kad „aš toks esu ir nieko čia nepakeisi“, požiūris, kad žmogus yra auka ir turi prisitaikyti prie aplinkos, problemų neišsprendžia. Sertifikuotas streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad egzistuoja penki esminiai streso valdymo įgūdžiai: teisinga mityba, atsipalaidavimas, tinkamas fizinis aktyvumas, dalykų, kurie suteikia pasitenkinimą, išsiaiškinimas ir jų sistemingas siekimas, taip pat kokybiškas ir pozityvus bendravimas su aplinkiniais bei savimi.

„Jei pirmieji trys įgūdžiai yra puikiai žinomi ir plačiai aptinkami įvairiausiuose patarimuose, tai gebėjimas išsiaiškinti, kas žmogui patinka, sukelia teigimą būseną ir šių dalykų sistemingas bei dėsningas siekimas, bei kokybiškas bendravimas su aplinkiniais ir savimi – bene svarbiausieji įgūdžiai – yra nepelnytai pamirštami ar nutylimi. Vienam įgūdžiui išsiugdyti gali prireikti 4-5 savaičių individualaus ir sąžiningo darbo su savimi, tačiau kai ką, turinčio įtakos tolesniam gyvenimui bei įpročių ugdymui, galima padaryti ir per penkias dienas, – sako L. Mackevičius, „StressOff“ programos autorius. – Tik, jei norima pasiekti ilgalaikį rezultatą, privalu keisti savo mąstymą ir savęs bei aplinkos suvokimą, t.y. suformuoti specifinius įsitikinimus ir nuostatas, investuojant šiek tiek laiko į save.“

Investicija į save turi prasidėti nuo konkretaus žmogaus dominuojančio streso tipo nustatymo, sudaromo individualaus veiksmų plano, apimančio pagrindinius streso valdymo įgūdžius. Taip tarsi „sutvarkomos“ neigiamos streso pasekmės, lavinami įgūdžiai jį valdyti. Viena pirmųjų išbandžiusi streso valdymo programą Rūta Simanonytė, Personalo vadovų klubo prezidentė, personalo srityje su mokymais dirbanti apie dvidešimt metų, pastebi, jog labai svarbu skirti laiko savęs pažinimui, ko dažnai trūksta įvairiuose mokymuose, kai situacijos modeliuojamos su kitais arba apie kitus. „Kalbant apie streso valdymą, bendrų vardiklių negali būti, todėl svarbu, kad tokioje programoje kiekvienas turi galimybę tarsi iš naujo susipažinti su savimi, sužinoti, kas būtent jam kelia stresą, susidaryti savo asmeninį streso valdymo planą ir gauti streso valdymo įrankių puokštę, iš kurios telieka išsirinkti tinkamiausią“, – pasakoja R. Simanonytė.

Anot Gitanos Mačienės, bendrovės „Armitana Property“ direktorės ir ugdomojo konsultavimo specialistės, taip pat dalyvavusios „StressOff“ programoje, vien žinoti apie streso rūšis ir jo valdymo technikas – neužtenka, svarbu konkrečiai išsigryninti tą stresą sukelianti dirgiklį, kuriam nesi atsparus – o tai tikrai ne tas pats, kas valdyti stresą apskritai. Moteris, kaip labai svarbias, išskiria ir programoje naudojamas alternatyvias streso valdymo priemones – jogą, muzikos ir dailės terapiją – padedančias saviraiškai bei išlaisvinančias kūrybiškumą, taip pat ir autogeninę treniruotę. „Pastaroji tarsi streso profilaktika – tik pajunti, kad kažkokia situacija tau pradeda kelti nerimą, užsileidi autogeninės treniruotės CD ir per tas keliolika minučių visiškai atsipalaiduoji, – dalinasi asmenine patirtimi G. Mačienė. – Po to kimbi į darbus su tokiu užtaisu, kad, atrodo, kalnus gali nuversti.“ Moteris juokauja, jog kad ir koks būtų didelis stresas, automobilyje šio disko geriau neklausyti, jog per daug atsipalaidavus nepadarytum avarijos: „Nebent norėtum esamą stresą įveikti didesniu stresu.“

Siekiant išmokti valdyti stresą, keisti požiūrį į gyvenseną, neužtenka vien penkių dienų intensyvaus darbo. Įvirtinti gautas naudingas žinias, formuoti naujus įgūdžius pagal susidarytą asmeninį planą padeda atliekami „namų darbai“, už kuriuos atsiskaitoma individualių konsultacijų metu. „Tai tarsi asmeninis koučeris, kuris seka, kad nenuklystum nuo savo asmeninio plano. Informacijos gauni labai daug, o pradėjus taikyti žinias praktikoje, kyla vis daugiau klausimų, tad konsultanto pagalba po mokymų yra didelis privalumas“, – sako R. Simanonytė. Jos kolegė G. Mačienė pastebi, kad streso valdymo programa – tėra jos kūrėjų duotas raktas, o toliau jau kiekvienas pats turi nuspręsti, kuriai sričiai jį panaudos – judėjimui, mitybai ar atsipalaidavimo pratimams.

Kanados streso instituto moksliniais tyrimais grįsta streso valdymo programa „StressOff“, pirmą kartą Lietuvoje pradėta taikyti suasmeninus streso valdymo sprendimus. Šią, į individualius sprendimus orientuotą specializuotą programą, sudaro 5 dienos intensyvaus bei 4 savaitės individualaus darbo, įskaitant individualias konsultacijas – tokiu būdu leidžiama daug efektyviau pajusti pokyčius.

„StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo, dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai. Moksliniais tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių bei įstaigų darbuotojų.

„StressOff“ programą Lietuvoje įgyvendina jos kūrėjas Lukas Mackevičius, žaliavalgystės pradininkė Lietuvoje, sveikos mitybos ekspertė Olga Dzindzeleta, muzikos terapeutė Diana Kipšaitė, studijos „Yoga LT“ įkūrėjas, jogos ir meditacijos mokytojas Arnas Kazickas (Haridas), dailės terapijos taikymo asmenybės ugdyme Lietuvoje pradininkė, edukologė Marija Mendelė-Leliugienė.