Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 02 04 07:30
11
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.
Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

1970 metais jau nykų rudenį žinia apie prof. Jono Kazlausko paslaptingą žūtį sukrėtė visą Lietuvą. Tada dirbau Chemijos pramonės Projektavimo ir konstravimo biure, prieš metus buvau baigusi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir nors man prof. J. Kazlauskas nedėstė, vis tiek žinojome, kad Vilniaus universitete tarp profesūros yra ir J. Kazlauskas. Be to tarp mūsų biuro darbuotojų buvo ir chemikų, baigusių VU Chemijos fakultetą, irgi girdėjusių tą lituanisto pavardę. Todėl pietų pertraukos metu PKB kavinukėje buvo labai aktyviai aptariama ši tragedija: buvo visokių spėlionių, bet dauguma rėmėme nuostatą, kad Profesorius tapo KGB Lietuvos skyriaus auka. Ir nors iki šiol, kol dar tebegyvename su kagėbizmu, matyt, tikros tiesos ir nesužinosime.

J. Kazlauskas gimė 1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešonių kaime (Prienų r.) valstiečių šeimoje. 1949 metais aukso medaliu baigė Prienų gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį baigė 1954 metais. Kartu su juo tada aukštąjį mokslą baigė didžioji viso Lietuvos lituanistų žvaigždyno dalis: poetas Justinas Marcinkevičius, poetas Algimantas Baltakis, poetas A. Maldonis. kalbininkas K. Morkūnas, tekstologas J. Pilypaitis, folkloristas L. Sauka ir kiti. Tai lituanistų laidai paskaitas skaitė ne tik Lietuvoje pagarsėję profesoriai, bet ir žinomi visame pasaulyje mokslininkai prof. Zigmas Zinkevičius, J. Palionis, J. Balčikonis, kurie ne tik dėstė, bet ir rūpinosi jaunųjų lituanistikos kadrų rengimu Studentų moksliniuose būreliuose. 1953-1954 metais J. Kazlauskas jau pats vadovavo lietuvių kalbos istorinės gramatikos būreliui, buvo jo pirmininku. Visi to meto jo dėstytojai pripažino, kad studento J. Kazlausko skaitomi referatai jau buvo akademinio lygmens. Kaip gabus studentas prof. Zigmo Zinkevičiaus pastangomis J .Kazlauskas buvo pakviestas tęsti mokslus Lietuvių kalbos katedros aspirantūroje. Aspirantūroje studijuodamas nesidžiaugė jaunystės vilionėmis, o labai rimtai dirbo. Parašė monografiją „Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimas“ ir 1958 metais ją apgynė, kaip filologijos mokslų kandidatinę disertaciją.

Po disertacijos gynimo 1962 metais J. Kazlauskas buvo pakviestas dirbti į VU Lietuvių kalbos katedrą… Čia dirbo iki pat jo netikėtos ir tragiškos mirties. 1962-1964 metais J. Kazlauskas buvo paskirtas Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu. 1962 metais jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas. 1967 metais pirmasis iš Lietuvos kalbininkų apgynė humanitarinių mokslų (lituanistikos) daktaro disertaciją, 1968 metais išėjusią atskira knyga „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (V., 1968). 1968- 1970 metais J. Kazlauskas tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu; jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas (1969). Tais pačiais metais jis tapo Lituanistikos mokslinių laipsnių teikimo Tarybos pirmininku. Su didele meile ir susižavėjimu Profesorius rašė knygą „Baltų filologijos įvadas“. Deja, jos pabaigti nesuspėjo. Daug nuveikė redaguodamas ir pats rašydamas straipsnius į jo redaguojamą tęstinį leidinį „Baltistika“, sulaukusį daug gražių atsiliepimų ne tik iš Sovietų Sąjungos, bet ir iš daugelio pasaulio universitetų. Jis buvo atsakingasis „Baltistikos“ žurnalo redaktorius ir uoliausias jo puoselėtojas. Palaikė ryšius su pasaulio universitetuose dirbančiais mokslininkais, kvietė juos skelbti savo straipsnius baltistikos klausimais jo redaguojamame žurnale.

Per „Baltistiką“ J. Kazlauskas sutelkė beveik visus pasaulio baltų kalbų tyrinėtojus. Vilnių padarė pasaulio baltų kalbų tyrimo moksliniu centru. „Baltistikos“ nuolatiniais autoriais tapo vokietis R. Eckertas, ukrainietis A. Nepokupnas rusas J. Stepanovas, bulgaras Toporovas ir kt., tarp jų ir jauniausias, iki šiol labai sėkmingai dirbantis ir auginantis jauniausios kartos baltistikos tyrėjus Sankt-Peterburgo universitete leningradietis Aleksiejus Andronovas (Ona Voverienė. Žymiausi XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (V., 2009). 1968 metais Pensilvanijos (JAV) universiteto prof. V. R. Šmolstygo (William R. Shmalstieg) iniciatyva jis buvo pakviestas skaityti baltistikos kurso paskaitų to universiteto studentams. Jam tai buvo didžiulis džiaugsmas ir jo mokslo įvertinimas. Pradėjo tvarkytis išvykimo į Ameriką dokumentus. Deja – tai buvo jo negandos vėjas. 1970 m. spalio 8 d. prof. J. Kazlauskas paslaptingai dingo. 1970 m. lapkričio 16 d. prof. J. Kazlausko kūnas rastas Neryje prie Vingio parko Vilniuje. Jo mirties priežastis neatskleista iki šiol.

Pagrindinė prof. J. Kazlausko mokslinių interesų kryptis buvo lietuvių kalbos morfologija, ypač daiktavardžio ir veiksmažodžio morfologija. Vienas iš šios krypties tyrimų yra jo paskelbtas straipsnyje „Lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimas“, kuris tapo jo kandidatinės disertacijos ašimi. Morfologiniams tyrimams yra skirta ir jo daktarinė disertacija, papildyta naujais tyrimais iš baltistikos: „Įvardžiuotinių būdvardžių raida baltų kalbose“. Vien apie daiktavardžio tyrinėjimų rezultatus jo buvo paskelbta 13 straipsnių, apimančių 163 jo knygos puslapius (Mokslas ir gyvenimas. – 1990, Nr. 8). Kai kurie jo straipsniai dėl jų didelės apimties galėtų būti vertinami kaip savarankiškos studijos, išleistos atskiromis knygomis.

J. Kazlauskas buvo labai gilus mokslininkas, konkrečių raštijos paminklų ir tarmių tyrėjas, ypač kai jis tyrė jų dinamiką. Tai itin akivaizdu, skaitant jo straipsnį apie įvardžiuotinius būdvardžius. Šis jo tyrimas, be jokios abejonės, įeina į baltistikos tyrimų aukso fondą. Jame beveik matematiniu tikslumu įrodoma, kad įvardžiuotiniai būdvardžiai yra ne lietuvių ar latvių naujadaras, bet tikrų tikriausias reiškinys, perimtas iš baltų prokalbės. Svarbūs baltistikai yra ir J. Kazlausko tyrimai, atlikti baltų kalbų ir tarmių prozodijos ir akcentologijos srityse, pradėti straipsniu „Dėl lietuvių kalbos veiksmažodžio kirčiavimo sistemos raidos“. Pagrįstai J. Kazlauskui yra teikiama lietuvių kalbos fonologijos iniciatoriaus ir tyrėjo, pradininko garbė. Daug dėmesio savo mokslinėje kūryboje profesorius skyrė veiksmažodžių asmenavimo sistemos raidai. Jo kolegos mokslininkai pripažįsta, kad Lietuvoje J. Kazlauskas pirmasis pajudino sustingusią lietuvių kalbos veiksmažodžio istorijos dirvą. Ir tai yra jo išskirtinis indėlis į lituanistikos mokslą. Keliolikos metų savo mokslinius tyrimus prof. J. Kazlauskas apibendrino savo daktarinėje disertacijoje ir jos pagrindu išleistoje monografijoje „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (V.,1968. – 415 p.). Tai buvo pirmoji lituanistikos daktaro disertacija, apginta po Antrojo pasaulinio karo. Joje daugybė medžiagos iš lietuvių kalbos tarmių, lietuvių ir latvių senųjų raštų (ypač iš lietuvių XVI-XVII amžių raštų), iš prūsų kalbos ir kitų indoeuropietiškų kalbų. Disertacija buvo visiškai nauja, originali lietuvių kalbos istorinės gramatikos studija, kurioje buvo panaudota originalus tyrimo būdas: ankstesnis baltų kalbų istorijos laikotarpis atkuriamas, remiantis vidiniais lietuvių, latvių ir prūsų kalbų duomenimis, taikant vidinio atkūrimo būdus, kurie yra tam tikru būdu reguliuojami kitų indoeuropiečių kalbų duomenų“ (Pergalė, 1970, Nr. 12).

Nors J. Kazlauskas žuvo (ar buvo nužudytas?) labai jaunas, vos 40 metų, jis dar spėjo išugdyti ir keletą savo mokinių, kurie tapo žymiais Lietuvos lituanistais. Pradėjęs savo pedagoginę veiklą dar būdamas studentu VU Studentų mokslinės draugijos Lietuvių kalbos moksliniame būrelyje, kaip šio būrelio narys, o paskutiniais studijų metais ir kaip jo pirmininkas, J. Kazlauskas, kaip tik čia mokėsi mokslo tiriamojo darbo pradmenų. Būrelį globojo dar tada jaunas dėstytojas Zigmas Zinkevičius, amžiumi dar nelabai nutolęs nuo būrelio narių, bet jau turintis geroką mokslinio darbo stažą. Būrelį telkė ir jam pirmininkavo J. Kazlauskas, retkarčiais į būrelio užsiėmimus pakviesdamas jo globėją, pasidalinti mokslo tiriamojo darbo patirtimi. Dirbdamas jau dėstytoju J. Kazlauskas studentams skaitė baltų filologijos įvado lietuvių bendrinės kalbos ir fonetikos kursus, supažindino studentus su šiuolaikinės kalbotyros tyrimo būdais. Visa tai atsispindėjo ir jo globojamo studentų mokslinio būrelio tyrimų tematikoje. Buvę J. Kazlausko mokiniai, dauguma jų, jo globojamo studentų mokslinio būrelio nariai, apie jį atsiliepia, kaip apie puikų mokslo tiriamojo darbo rengėją, kursinių, diplominių darbų ir disertacijų vadovą, sukūrusį vieną žymiausių Lietuvos lituanistų mokslinę mokyklą, kurioje išaugo ir subrendo didelė grupė žymiausių Lietuvos lituanistų: A. Girdenis, A. Vanagas, S.  Karaliūnas, Evalda Strazdaitė-Jakaitienė, Aldonas Pupkis, šviesaus atminimo A. Jakulis ir kt.

Po prof. J. Kazlausko paslaptingos žūties Lietuvos spaudoje pasipylė daugybė jo žūties versijų. A. Paliulis žurnale „Ekstra“ rašė, kad būtų naivu tikėti nuostata, kad Vakarų slaptosios tarnybos savo veikloje siekia tik vieno tikslo – atrasti ir atkurti tiesą, o sovietinis KGB – tik nuslėpti jo daromus nusikaltimus prieš žmogų ir žmoniją apskritai. Todėl straipsnio autoriaus nuomone, J. Kazlausko nužudymas galėjo būti Vakarų žvalgybos rengtas, siekiant Lietuvoje išprovokuoti neramumus prieš sovietinę valdžią, kaip buvo po Romo Kalantos susideginimo Kaune. (Petrulis A. Paskutinė mokslininko paslaptis: savižudžio ritualas ar čekisto auka? //Ekstra, 1999, Nr. 10-12, p.24-27; Nr. 11, p. 22-25, Nr 12, p.24-27). Amerikoje leidžiamas žurnalas „Į laisvę“ pateikė kitokią versiją: kad tai būta Lietuvos KGB skyriaus rengtas nužudymas, siekiant įbauginti intelektualinį Lietuvos elitą,  po R. Kalantos susideginimo Kauno Muzikinio teatro sodelyje, praradusį baimės jausmą ir masiškai išėjusį protestuoti, reikalaujant Lietuvai laisvės bei kritiškai vertinant sovietinę valdžią dėl jos prievartos prieš žmogų (Apie prof. J. Kazlausko mirtį //Į laisvę, 1971, Nr. 52, p.12). Būta ir kitokių versijų.

Šiandien jau visiškai aišku, kad tikri duomenys ir prasimanymai, taip susipynė į visokių versijų kamuolį, kurio išvyniojimo dar labai bijo esantys gyvi ir sveiki, ir net labai aukštus postus dabartinėje valdžioje užimantys buvę kagėbistai. Jų pastangomis visi jų baisiausi nusikaltimai užrakinti devyniomis spynomis 75 metams Seimo nutarimu tol, kol mūsų dvi kartos išeis iš gyvenimo. Žinoma, tuo atveju, jeigu mes jausimės abejingi, kvaili ir neįgalūs pareikalauti to įstatymo pakeitimo, kad mes dar galėtume liudyti. Pedagogikos profesorius J. Vaitkevičius, išeidamas į amžinybę paliko liudijimą, kad tą rytą, kai žuvo prof. J. Kazlauskas, 10 val., eidamas pro aikštelę tarp Vilniaus KGB rūmų ir Konservatorijos jis matė prof. J. Kazlauską, einantį kartu su aukštu 28-30 metų jaunu vyriškiu. Po kelerių metų, žurnalistų paklaustas, jis iš daugelio jam pateiktų kagėbistų fotografijų atpažino saugumietį Jevtejevą. Jį pažinojo, neabejoju, ir kiti Universiteto dėstytojai, nes jis, ko gero, Universitetą ir „globojo“. Ir man teko jo dėmesio dalelė – mandagi, maloni, nekalta, tarsi niekas niekada jam nerūpėjo. Istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Lietuvos KGB skyriaus veikla buvo griežtai reglamentuota instrukcijomis ir kiekvienas priimtas sprendimas turėjo būti suderintas su KGB 14-jo skyriaus vadovybe. To skyriaus pagrindinis tikslas buvo „aktyvios priemonės“. Leidimą „aktyvioms priemonėms“ išduodavo pats KGB šefas. Tos „aktyvios priemonės“ buvo labai įslaptintos: jas žinojo tik respublikinio padalinio vadovas ir vienintelis kagėbistas, jų vykdytojas. Tačiau žudyti „vietiniai“ kagėbistai negalėjo (Ekstra, 1999, Nr. 10-12). Tai operacijai būdavo atsiunčiami „aukštos kvalifikacijos“ specialistai iš kitų respublikų. (Atleiskite, bet esu „Tamošius nevienas“ ir nelabai ta „Ekstros“ versija tikiu – O.V.)

Jau atgavus Nepriklausomybę „Respublika“ informavo savo skaitytojus, kad KGB darbuotojas Jevtėjevas iš tikrųjų šefavo Vilniaus universitetą. Prieš pat išvykimą pagal kvietimą į JAV skaityti pranešimo Jevtėjevas skambindavo net į J. Kazlausko namus, stengdamasis jį įkalbėti nevažiuoti. 1970 m. spalio 1 d. Jevtejevas pakvietė J. Kazlauską susitikti Politinio švietimo namuose Angariečio gatvėje. Susitikus pareikalavo, kad J. Kazlauskas atliktų jam pavedamas Jevtėjevo užduotis Amerikoje, tarp jų užverbuoti nuvykus į Ameriką, jį kviečiantį mokslininką dirbti KGB labui. Toks nurodymas, sakė, atėjo iš Maskvos. Reikalavo taip pat parašyti ataskaitą grįžus, apie ką buvo kalbama, su kuo buvo susitikta. Profesorius J. Kazlauskas tą daryti kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, kad padoriam žmogui tai negarbinga. Jevtėjevas pasiūlė nesikarščiuoti, per savaitę viską gerai apgalvoti ir jam pranešti. Iki spalio 8 d. Tai buvo paskutinė diena, kai Profesorius turėjo pranešti Jevtėjevui savo apsisprendimą. (Zaikauskas V. Prof. J. Kazlausko mirties mįslė //Atgimimas. – 1991, liep. 18-25, p.1,5).

Spalio 8 d. išėjęs iš namų prof. J. Kazlauskas nebegrįžo. Paslaptingai dingo. Kur, kaip ir kodėl – tai jau ateinančių kartų uždavinys, kurį reikia išnarplioti. Žudikai – dar gyvi. Jie vaikšto tarp mūsų ir džiaugiasi gyvenimu. Jų valia ir jų sprendimu – 75 metus jų vardų Lietuva neturi žinoti. Teisinga tai, ar ne, spręskite, Jūs jaunieji… Tie, kuriems dar ne viskas dzin…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015)
  2. O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos
  3. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  4. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  5. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  6. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  7. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  8. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  9. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  10. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  11. O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę
  12. Seime bus paminėtos 125-osios baltisto prof. Jano Otrembskio gimimo metinės (dienotvarkė)
  13. Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas
  14. Prof. G. Mikelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video)
  15. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  16. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  17. J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla
  18. A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras
  19. I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
  20. J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. jurgis says:
    2 m. ago

    Matiešonių kaimas dabar išnykęs, likusi tik lankytina kalbininko tėviškės vieta. Apie ją: h t t p s://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/kalbininko-j-kazlausko-teviske

    Atsakyti
  2. jurgis says:
    2 m. ago

    kodėl mano rašytam komentarui apie J. Kazlausko sodybą Alkas nepritarė?

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    2 m. ago

    Prisimenu tas baisias dienas, kai pasklido žinia, kad dingo…
    Tos nežinios, jos keliamo nerimo neišsklaidė galiausiai spaudoje pasirodęs tiems laikams įprastas ,,grupės draugų” pranešimas bei prof. Markulio vadovaujamų medicinos ekspertų išvada apie mirties priežastį… Ir nežinau, ar bent kas nors patikėjo ta išvada…

    Atsakyti
  4. Et... says:
    2 m. ago

    Elementarus kriminalinis nusikaltimas, ko gero. Tų laikų liumpenchuliganams iškratyti akiniuoto inteligento kišenes įr VARDAN PRAMOGOS stumtelėti nusususį inteligentėlį nuo tilto – nereiškė nieko.

    Atsakyti
  5. SmikiZ says:
    2 m. ago

    Beje, jis buvo tvirtas katalikas. Teko skaityti ir jo parengto nedidelio Grigalinio giedojimo vadvovėlio mašinraštį.

    Atsakyti
  6. mvasionis says:
    2 m. ago

    Visgi neabejotina, kad nužudė KGB. Nužudė ir įmetė į Nerį, o kad neiškiltų į paviršių, į lietpalčio kišenes pridėjo akmenų. Rastas dugne prie tinklo ties senąja TEC už dab. Lazdynų tilto.

    Atsakyti
  7. mvasionis says:
    2 m. ago

    J. Kazlauskas KGB nužudytas, kad JAV neišplepėtų, ko buvo reikalauta iš jo atlikti. Tai tauraus inteligento tragedija.

    Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Turiu prof. J. Kazlausko dvitomį.
    Kiek esu skaitęs, tai niekas negali prilygti dvasios tyrumu ir išsakoma mokslo tiesa. Skaitydamas susigraudinu – kas gali prilygti šiam dvasios ir proto Milžinui ? Matyt, kad amžiams praradome lyg išsiskleidžiantį žiedą ir vargu ar dar kada nors turėsime panašų.
    Prof. J. Kazlauskas buvo gyvas priekaištas sovietams savo nepajudinamu padorumu, todėl ir nužudytas (priežastį skaitykite ‘1984’).

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      2 m. ago

      Tai ir mūsų visų tragedija. Juk J. Kazlauskas pradėjo tirti ISTORINĘ mūsų kalbos gramatiką, o po to tik vienas žingsnis iki IDE prokalbės, ką’ beje, pažymėjo ir Viač. Ivanovas: IDE prokalbė neišnyko, o gyvuoja lietuvių kalbos pavidalu, nors ir pakitusi… Koks būtų buvęs įkvėpimas jaunimui tokios žinios.
      Bet tada, apie 1970 metus ir prasidėjo baltistikos bei išvis lietuvių tautos giluminių šaknų tyrimų naikinimas, kuris iki šiol tęsiasi, kaip ir Lietuvos istorijos klastojimas (argi Gediminas, ar Algirdas tik kunigaikščiai?)

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Lietuva geriausia be lietuvių? O Latvija – be latvių. Kai pagaliau ir šių dviejų neliks – pasaulio kalbų tėvas ir motina taptų slavų kalba… Pasaulio valdovė, o gal net ir Kūrėja?
        Jiems tikrai reiktų jei ne sugriauti, tai bent persikelti į kitą pastatą, nes Kremliuje gyva beprotybės dvasia.

        Atsakyti
  9. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 m. ago

    DRAUGE PRIE DIDŽIAI GERBIAMO JONO KAZLAUSKO PAVARDĖS, JAUNIMAS IR, NE TIKTAI JAUNIMAS, PRIVALĖTŲ REGĖTI IR LIETUVOS MYLĖTOJO GINTARO BERESNEVIČIAUS VARDĄ! ,

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

2022 05 14
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Regina Parnarauskienė 1934-2022 | Alkas.lt koliažas

Mirė laisvės kovotoja, gydytoja prof. Regina Parnarauskienė

2022 05 06
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

2022 04 30
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Valdovų rūmuose – Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda

Valdovų rūmuose – Žygimanto Augusto vaikiškų šarvų paroda

2022 04 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
Lietuvoje

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną

2022 05 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje

2022 05 17
Siūloma kompensuoti paukščių padarytą žalą
Lietuvoje

Siūloma kompensuoti paukščių padarytą žalą

2022 05 17
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais (video)
Lietuvoje

Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

2022 05 17
Pasienyje su Lenkija driekiasi ilgos vilkikų eilės
Lietuvoje

Vairuotojų trūkumas įmones verčia stabdyti vilkikus

2022 05 17
Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų
Lietuvoje

Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

2022 05 17
Neariminei žemdirbystei skirta 8 mln. eurų
Lietuvoje

Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • sadf apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Global-Kapitalistas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • LRT TV 21,30 apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
  • Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną
  • Svarstoma dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje
  • Siūloma kompensuoti paukščių padarytą žalą

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 581; komentarų: 9
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 460; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 455; komentarų: 19
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 454; komentarų: 24
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 445; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 426; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 14
4
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du...

Skaityti toliau

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 13
1
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Šiandien puiki proga susimaišyti gaivų nealkoholinį kokteilį. Ir ne tik todėl, kad penktadienis – kaip tik šiandien minima Tarptautinė kokteilių...

Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

by daiva
2022 05 13
0
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • sadf apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Global-Kapitalistas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • LRT TV 21,30 apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti

Kitas straipsnis
Stintų šventėje nuobodžiauti neteks (programa)

Stintų šventėje nuobodžiauti neteks (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai