Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 03 12 23:05
2
Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.
Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir kurie laikas nuo laiko sureaguoja į mano straipsnius… Šį kartą tarp dokumentų man pasirodė itin įdomus Amerikos lietuvio dr. Jono Balio straipsnis „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ (partizanai.Org /laisvė-1969 -46-83/ 1649. – P. 1-14).

Dr. Jonas Balys (College Park, Maryland (JAV) etnologas, folkloristas, mokslininkas ir publicistas (g.1909.07.02) Krasnavos viensėdyje Kupiškio r. 1928 metais baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose. 1933 metais Vienoje apgynė daktaro disertaciją. 1933–1944 metais dėstė VDU ir VU universitetuose (VU nuo 1942 m.) sociologiją. 1944 metais emigravo į Vokietiją, Pabaltijo universitete tęsė dėstytojo darbą, 1948 m. emigravo į JAV ir čia, Indianos universitete dėstytojavo 1948–1952 metais. Parašė keletą knygų, kurios buvo išleistos lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Tarp jo knygų: „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas“, (K, 1936),  „Lietuvių vestuvių papročiai“ (1946),  („Lietuvių liaudies baladžių katalogas“ (1954), „Indijos žodinė kūryba“ (The Oral Tales of India  (1958); „Baltų mitologija“ (1958), „Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimo ir papročių šviesoje“ (1966). (1964–1967 metais vadovavo Lituanistikos institutui, redagavo to Instituto metraštį „Lituanistikos darbai“, kurio pirmasis tomas buvo išleistas 1969 metų pradžioje. Kaip ir dauguma to meto lietuvių užsieniuose, ilgėjosi savo krašto, domėjosi, kas rusų okupuotoje Lietuvoje vyksta, tikėjosi, kad jo publikacijos pasieks ir jo tautiečius okupuotoje tėvynėje, stengėsi užpildyti jos istorijos spragas. Šiame straipsnyje pateikiama vieno iš jo straipsnių apžvalga. Jeigu istorikai susidomės, mielai tą straipsnį padovanosiu.

Pirmajame Sąjūdžio mitinge, organizuotame 1989 metų rugpjūčio 23 d., Vingio parke kalbėjęs poetas Justinas Marcinkevičius 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktą pavadino „dviejų Europos grobuonių‘‘ – Stalino ir Hitlerio – sąmokslu, kurie dalinosi tai, kas jiems nepriklauso.  O tų dalybų objektas tada buvo laisvos ir nepriklausomos Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija. Ir visų pirma Lietuva. Straipsnyje kaip tik ir atskleidžiama tų dalybų priešistorė.

1939 metų vasarą Europos valstybės – Prancūzija ir Anglija, stebėdamos, kaip Vokietija ir SSRS intensyviai ginkluojasi, sunerimo, supratusios, kad tai ne prieš gerą. Visokiais būdais mėgino politinę situaciją išsiaiškinti ir, jeigu būtų įmanoma, kažkokiu būdu Vokietiją sulaikyti. Vokiečiai tylėjo, į jokius politinius Vakarų valstybių žingsnius nereagavo. Anglai kreipėsi į Rusiją, siūlydami rusams pasirašyti sutartį, kuri garantuotų Rumunijos, Lenkijos ir Pabaltijo valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Lenkija viešai per spaudą paskelbė, kad ji „jokiu būdu nesutiks praleisti per savo teritoriją raudonosios armijos, nes lenkai jau žinojo, kad kur ji įžengia, iš ten rusai geruoju niekada neišeina“ (Jonas Balys. Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės // Ten pat). Vakarams jau buvo aišku, kad rusai nori okupuoti Lietuvą, Latviją ir Estiją ir tokiu būdu „praplėsti savo „gyvybinę erdvę“. Rusai tikėjosi, kad jiems draugiška ir taiki Vokietija jos grobuoniškom užmačiom netrukdys – juk draugai esame! Bet taip neatsitiko.

Klausimas buvo pavestas karo ekspertams išsiaiškinti ir paskelbti pasaulio bendruomenei. 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptas protokolas tarp Rusijos ir Vokietijos buvo pasirašytas. 1939 m. rugsėjo 28 d. jis įsigaliojo ir deklaravo: „Slaptas papildomasis protokolas, pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23, tebūnie pirmame punkte pakeistas taip, kad Lietuvos teritorija atitenka Sovietų Sąjungos interesų sferai… Kai tik Sovietų Sąjungos vyriausybė imsis ypatingų priemonių užtikrinti savo interesus Lietuvos teritorijoje, tai dabartinė Vokietijos-Lietuvos siena, dėl natūralaus ir paprasto sienos pravedimo, turi būti pataisyta tokiu būdu, kad Lietuvos teritorija, esanti į pietų vakarus nuo linijos, pažymėtos pridedamame žemėlapyje, turi atitekti Vokietijai“ (Nazi-Soviet relations. – P. 107). Tokiu būdu nacių plėšikai gavo leidimą iš rusų, tokių pačių svetimų žemių plėšikų, prijungti prie Vokietijos Kudirkos Naumiestį, Pilviškius, Vilkaviškį, Suvalkų Kalvariją, Liudvinavą, Lazdijus, Veisėjus ir Kapčiamiestį. Toje teritorijoje 1939 metais gyveno 184 000 lietuvių. Straipsnyje rašoma, kad vokiečiams „labai rūpėjo neišleisti iš rankų Lietuvos ir kiek galima atitolinti rusus nuo Rytprūsių“ (Ten pat, p. 4/14).

Vokiečiams okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjo 17 d. vokiečiai ilgai neužėmė Lietuvai priklausiusio Suvalkų trikampio su Seinais ir Punsku. „Jis buvo paliktas be valdžios ir kariuomenės. Vokiečiai raginę lietuvius jį pasiimti. Mūsų valdžia bijojo prarasti neutralumo nekaltybę“, nors Kalvarijos apskrities viršininkas tą lengvai galėjo padaryti, pasiuntęs policininkų būrį. Europos geopolitinė situacija pasikeitė. 1939 m. rugsėjo 22 d. vokiečiai rusams pasiūlė atiduoti Lietuvai Vilniaus sritį. Rusai nesutiko ir rugsėjo 25 d. pasiūlė vokiečiams iškeisti Lietuvą į Lenkijos žemes iki Bugo upės. Hitleris žinojo, kad daugelis lietuvių Vokietijos diktato nenori, todėl Hitleris, šypsodamasis sau į ūsą, nusprendė „leisti tuos užsispyrusius lietuvius rusams pamankštinti, kad vėliau į vokiečius žiūrėtų kaip išvaduotojus“ (Ten pat. – P.2/14). Faktiškai taip ir atsitiko.

1940 m. birželio 15 d. rusai Lietuvą okupavo ir čia įvedė bolševikinę valdžią. Ji okupavo ir Lietuvai priklausiusį Suvalkų trikampį. Jau liepos 11–15 dienomis rusai pradėjo „užsispyrusius lietuvius mankštinti“ – suiminėti ir sodinti į kalėjimus, ir šimtais šaudyti.  Į represuojamųjų sąrašus pakliuvo ir daugybė vokiečių, gyvenusių Lietuvoje. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva jau buvo paskelbta, kaip įstojusi į Sovietų Sąjungą sąjunginės respublikos teisėmis. 1940 m. liepos 22 d. Vokietijos pasiuntinys Kremliuje padarė demaršą, reikalaudamas, kad rusai Lietuvoje neliestų čia gyvenančių vokiečių turto. Vokiečių Lietuvoje tada gyveno 7,3 proc. nuo bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus. O Hitleris sumąstė ir 1940 m. lapkričio 13 d. per Ribbentropą Maskvoje pareiškė, kad tos „išmainytos Lenkijos žemės (Liublino vaivadija) savo verte neprilygsta Lietuvai“ (Ten pat, P. 2/14), todėl pareikalavo iš Rusijos atitinkamo mokesčio. Pasitarime, kuris vyko Berlyne,  dalyvavo iš Vokietijos pusės Hitleris ir Ribbentropas, iš Rusijos pusės – Molotovas ir Dekanozovas. Molotovas reikalavo, kad vokiečiai nesikištų į Rusijos vidaus reikalus, tada jau Rusijoje vyko masinės jos pačių gyventojų represijos.

1941 m. sausio 10 d.  Molotovas ir Šulenbergas pasirašė Maskvoje dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį buvo sutarta: 1) Reicho vyriausybė atsižada teisės į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą 1939 m. rugsėjo 28 d. protokole ir pažymėtą jo pridėtame žemėlapyje; 2) Sovietų Sąjungos vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos vyriausybei už šią teritoriją 7 500 000 aukso dolerių arba 3 937 500 markių šviesiaisiais metalais, kurie bus pristatyti per tris mėnesius po šio protokolo pasirašymo, o likusieji 7 aštuntadaliai arba 27 5621 500 markių bus sumokėta auksu ir ta suma bus nurašyta nuo vokiečių mokėjimo prievolės auksu, kurios terminas yra 1941-11-11 pagal susitarimą (Ib. Nr. 638). Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir nauja prekybos sutartis. Straipsnyje daroma išvada: „Vokiečiai padarė gerą biznį Lietuvos teritorijos sąskaita, kuri jiems nepriklausė, išspausdami aukščiausią kainą. Vokiečiams tuo labiau nebuvo prasmės mokėti auksu už prekes, kai po kelių mėnesių turės prasidėti karas, kuriam pasiruošti Hitleris davė įsakymą jau 1940 metų gruodžio 18 d., vadinamą „Fall Barbarosa“, ir tas pasiruošimas turėjo būti užbaigtas iki 1941 m. gegužės 15 d. Straipsnio autorius siūlo Nepriklausomos Lietuvos vyriausybei „PAREIKALAUTI IŠ VOKIETIJOS TŲ  7,5 MILIJONŲ AUKSO DOLERIŲ SU METINIAIS PROCENTAIS“ (Jonas  Balys. Ten pat, p. 12).

Apibendrindamas straipsnyje pateiktą medžiagą jo autorius daro išvadą: „Šiandien tiesiog negalima suprasti, kodėl Prezidentas ir vyriausybė, gavę sovietų ultimatumą, jo neatmetė (būtų užtekę jo neatsakyti) ir nepersikėlė, sakysim, į Vilkaviškį. Reikėjo permesti mūsų kariuomenę už Nemuno ir ten užimti gynimosi pozicijas. Yra beveik tikras dalykas, kad Raudonoji armija nebūtų išdrįsusi peržengti Nemumo ir jau jokiu būdu nebūtų brovusis į Vokietijai pažadėtą teritoriją, jeigu lietuviai būtų gynęsi. Mūsų trys divizijos būtų sulaikiusios visus tris sovietų korpusus, nes visados atsargūs sovietai nebūtų rizikavę susidurti su vokiečiais. Būtų buvęs išlaikytas Lietuvos suverenumas daugiau negu viename valsčiuje, kaip po laiko svajojo A. Smetona.

Nebuvo vokiečių interesas tada Lietuvą pribaigti, jų tikslas buvo kaip tik laikyti Lietuvos klausimą atvirą. Tada Antrojo karo metu Lietuva būtų atsidūrusi tokioje padėtyje kaip Rumunija ir Vengrija. Ir nebūtų buvę Lietuvoje nei vokiečių komisarų, nei gestapo. Išlaikyti suverenumą yra labai didelis dalykas. Jei kraštą okupuoja karą pralaiminti pusė – menka bėda, jie turės pasitraukti, kai okupuoja laimėjanti pusė, tada ji paprastai ir pasilieka. Mūsų politikai ir kariškiai manė, kad vokiečiai pralaimės karą, tačiau krizės metu visiškai prarado galvas ir pasirinko pačią blogiausią taktiką: nesipriešinti, nieko nedaryti, pasiduoti Stalino malonei… „Daugelis lietuvių A. Smetonos,  A. Merkio ir S. Raštikio, ir K. Bizausko klaidas turėjo apmokėti puse milijono nieko nedėtų mūsų tautiečių, kurie nekovojo dėl valdžios, tik norėjo būti laisvi“ (ten pat). Įdomiausia, kad A. Merkys, K. Bizauskas, o kiek vėliau ir A. Smetona tapo sovietinės NKVD ir KGB pirmosiomis aukomis, rusams okupavus Lietuvą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius
  2. O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje
  3. V. Putinas premijomis pamalonins ir Lietuvos II-ojo pasaulinio karo veteranus
  4. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  5. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  6. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  7. B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
  8. A. Terleckas. Laimingai klydau
  9. T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
  10. Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)
  11. Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją
  12. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  13. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  14. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  15.  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video)
  16. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  17. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  18. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  19. I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša?
  20. P.Maksimavičius. Absurdum in quidem est
  21. T.Bagdonavičius. Jungtinių Tautų Organizacija sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje
  22. I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje
  23. Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko
  24. Jurgita Stankauskaitė: Niekada nesigailėjau ir tikiuosi, jog niekada nesigailėsiu, kad grįžau
  25. P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas?
  26. P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai?
  27. P.Maksimavičius. Lenkijoje plinta nacionalizmas
  28. Lenkijos lietuvių draugija nori dalyvauti sprendžiant lietuvių klausimus
  29. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesti visi studijuoti Lietuvoje norėję Punsko licėjaus abiturientai
  30. Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Juozas says:
    1 m. ago

    įdomus scenarijus. Gal tai būtų buvęs super scenarijus pasiūsti į Suvalkų trikampį policijos dalinį. Bet , kalbant apie Užnemunės gynybą, daug lengviau planuoti, kai turi visą informaciją. Mūsų gi vyriausybė vargu ar turėjo pakankamai informacijos. Aišku, nieko nedaryti buvo blogiausias kelias. Hitleris, o ir kiti vanagai gerbė tik tuos , kurie kažką ryžtingai daro. Prisiminkim, kad A.Smetona vis tik siūlė priešintis ginklu, bet dauguma balsavo prieš. Jei jis būtų privertęs paklusti, socdemai ir liberalai jį būtų kaltinę kaip išprotėjusį diktatorių, įvėlusį Lietuvą į beviltišką karą

    Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    1 m. ago

    Dar 1938 m. buvo numatyta statyti Studebaker surinkimo gamyklas Irake ir Irane.
    Du Pasaulio Architekto bartukai gavo įsakymus : A. Hitler pulti Rusiją 1941.06.22 (tada bus užtektinai žolės 1 mln. Wehrmacht arklių), J. Stalin pulti Vokietiją 1941.07.06.
    Viskas buvo PA apskaičiuota ir teisingai numatyta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

2021 04 12
Esperantininkui žurnalistui Vytautui Šilui – 80 metų!

V. Šilas. Su Mažosios Lietuvos vėliava

2021 04 10
Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

2021 03 11
Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

2021 03 11
Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

2021 03 10
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

2021 02 17
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

2021 02 12
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
4
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žmogaus galimybė objektyviai, adekvačiai suvokti jį supančią tikrovę tyrinėjama tūkstančius metų ir veikiausiai bus tyrinėjama tol, kol gyvuos žmonija. Šįsyk...

Skaityti toliau

V. Šilas. Su Mažosios Lietuvos vėliava

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
0
Esperantininkui žurnalistui Vytautui Šilui – 80 metų!

Koronvirusas sustabdė mūsų Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) sueigas, kolektyvines veikas, bet nenutraukė atskirų iniciatyvų. Kviečiu jūsų dėmesio kelioms tokioms....

Skaityti toliau

Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 11
2
Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

Šiemet birželio 23-ąją sukaks aštuoniasdešimt metų nuo Lietuvių Tautos sukilimo, kuris paskelbė atkuriamą Lietuvos valstybę ir Laikinąją Vyriausybę, vijo okupantą...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Kovo 11-ąją apie 400 žmonių susibūrė į didžiausią Vytį…

Kovo 11-ąją apie 400 žmonių susibūrė į didžiausią Vytį...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai