Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

21 metų čekas, kalbantis 11 kalbų: gražiausia lietuviška daina – „Laisvė“

Laima Jancaitė, punskas.pl
2020 06 08 08:16
3
21 metų čekas, kalbantis 11 kalbų: gražiausia lietuviška daina – „Laisvė“

Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) | Asmeninio albumo nuotr.

Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) | Asmeninio albumo nuotr.
Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) | Asmeninio albumo nuotr.

Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) – vos 21-erių, tačiau jis moka įspūdingą skaičių kalbų. Nors lietuvių kalba čekas dar nekalba laisvai, bet, kai tik turi galimybę, mokosi. Kalbiname jį apie pomėgį mokytis kalbų, kada jis susidomėjo lietuvių kalba, kuo ši kalba bei tauta jam atrodo išskirtinės ir ką jis gali patarti žmonėms, norintiems išmokti užsienio kalbą.

– Kiek kalbų mokate?

– Paprastai nesakau tikslaus skaičiaus, nes manau, kad kiekvieną kalbą moku skirtingu lygiu. Vis dėlto galėčiau teigti, kad šiuo metu galiu susikalbėti 11 kalbų. Tai – čekų, anglų, lenkų, prancūzų, italų, ispanų, katalonų, braziliška portugalų, vokiečių, ukrainiečių, rusų

kalbos. Taip pat suprantu turkų, vengrų, švedų ir lietuvių kalbas. Iš pradžių norėjau išmokti daugumą europiečių kalbų, bet dabar bandau susitelkti tik į konkrečias kalbas.

– Kada susidomėjote lietuvių kalba?

– Pradėjau daugiau skaityti apie Lietuvos istoriją ir lietuvių kalbą, kai man buvo 18.

– Kiek lietuvių kalbos mokate?

– Lietuviškai moku tam tikru lygiu, bet jaučiu, kad norėčiau mokytis daugiau. Po tiek laiko man ši kalba skamba labai artimai. Jos gramatika ir pagrindiniai žodžiai beveik kiekviename sakinyje primena mano gimtąją kalbą. Vis dėlto dar nesu buvęs Lietuvoje.

– Kuo kitokia jums atrodo lietuvių kalba?

– Tiesą sakant, kai mokiausi lietuvių kalbą, dėmesį kreipiau į tai, ką mes turime bendro, į lietuvių ir čekų kalbų panašumus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali nebūti akivaizdūs. Vis dėlto manau, kad lietuvių kalba labiausiai skiriasi nuo kitų ir yra išskirtinė tuo, kad yra konservatyvi. Daug žmonių sako, kad tai – labai „sena“ kalba. Lietuvių kalba vis dar turi išlaikiusi daug senų bruožų iš mūsų bendro Europos kalbų protėvio ir tai, mano nuomone, labai vertingas palikimas. Kaip mums žinoma, šio palikimo egzistavimui grėsė išnykimas dėl užsienio politikos įtakos. Vis dėlto lietuviai sugebėjo išsaugoti savo kalbą ir paveldą, ir labai tikiuosi, kad ateities kartos toliau stengsis tai daryti ir vertins lietuvių kalbos išskirtinumą.

– Ar turite mėgstamų lietuvių atlikėjų, dainų, ar pan., gal esate žiūrėjęs kokį filmą?

– Man labai patinka Džiazu (Jazzu) dainos ir beklausant jų man lengviau mokytis naujų žodžių, bet mėgstamiausia mano lietuviška daina, ko gero, yra „Laisvė“. Deja, bet nežinau daug lietuviškų filmų. Kai mokausi kalbų, paprastai ieškau garsių filmų ta kalba su subtitrais, skirtais kurtiesiems, kad galėčiau matyti, kokius būtent žodžius taria aktoriai, ir susirasti šiuos žodžius žodyne, bet lietuviškų filmų man nepavyko rasti.

– Apskritai, kiek esate sutikęs lietuvių, ar susidarėte įspūdį, kokie jie yra kaip tauta?

– Kadangi niekada nebuvau Lietuvoje, negalėčiau tvirtinti, kad esu sutikęs daug lietuvių, tačiau dalyvaudamas jaunimo mainuose sutikau puikių žmonių iš Lietuvos ir su jais susidraugavau. Kiekvieną kartą, kai sutinku lietuvius, vėl iš naujo atrandu motyvacijos mokytis lietuvių kalbos.

Kol gyvai nebuvau sutikęs lietuvių, mąsčiau panašiai kaip kiti žmonės iš mano šalies. Lietuviai man atrodė labai paslaptingi. Kai būdamas mažas vaikas mokiausi šalių sostines, galėjau įsivaizduoti, kaip atrodo vokiečiai, italai ar ispanai, ir apie juos nemažai buvau girdėjęs. Bet lietuviai? Galėjau įsivaizduoti jų vėliavą, žinojau jų sostinę – ir tai buvo viskas. Nieko nežinojau apie lietuvius ir tuo pat metu šis faktas maitino mano smalsumą. Klausinėjau tėvų ir aplinkinių suaugusiųjų apie lietuvius. Kaip jie atrodo? Ar esate sutikę kokį lietuvį? Visada gaudavau tokį pat atsakymą: „Nežinau, gyvenime nesu sutikęs lietuvio“. Kaip supratau, visi mano aplinkoje žinojo apie lietuvius, bet niekas nė vieno nebuvo sutikęs. Jie buvo… paslaptis. Netgi galvojau, ar šie lietuviai egzistuoja. Ar tai tikrai žmonės iš kūno ir kraujo? Tada vienas žmogus man pasakė: „A, Lietuva! Girdėjau, kad ten yra… pelkių ar panašiai“. Ir mažo vaiko vaizduotei to užteko. Lietuviai – nematomi žmonės, gyvenantys Pelkių žemėje. Nuostabu!

Žinoma, aš nebuvau patenkintas šiomis žiniomis ir norėjau daugiau, taigi kai užaugau, pradėjau daugiau skaityti apie Lietuvą ir jos istoriją, apie senovinę baltų religiją, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vytautą, Čiurlionį, ir po kelerių metų jau mokiausi lietuvių kalbą.

Ką dabar galvoju apie lietuvius? Manau, kad kalbant apie mentalitetą, mes (lietuviai ir čekai) turime daug bendra – tai susiję su sovietine praeitimi. Pastebiu, kad nemažai jaunų lietuvių gana skeptiškai nusiteikę savo šalies atžvilgiu – ta pati padėtis yra ir mano šalyje. Kai kalbama apie geopolitines problemas, pavyzdžiui, imigrantus ir pabėgėlius, tiek žmonių iš Čekijos, tiek iš Lietuvos nuomonės panašios.

Kitas įdomus faktas apie lietuvius – kai užsienietis mokosi lietuviškai, jie jaučiasi pagerbti, tampa draugiškais ir yra linkę padėti – tai mane dar labiau skatina mokytis.

– Ar žadate kada visiškai išmokti lietuvių kalbą?

– Tikrai taip. Dėl mūsų kalbų panašumų jaučiu, kad lietuvių kalba man artima, ir mėgaujuosi jos besimokydamas. Vienintelis dalykas, trukdęs man šią kalbą visiškai išmokti – taip, kad galėčiau laisvai kalbėti be žodyno, – tai, kad retai sutikdavau lietuvių. Tačiau žadu aplankyti Lietuvą ir tai būtų puiki galimybė daugiau pasipraktikuoti.

– Kada atsirado šis pomėgis mokytis kalbų?

– Tai keista istorija. Viskas prasidėjo tada, kai paklausiau savo anglų kalbos mokytojos, kaip galėčiau vartoti sąlyginę nuosaką (angl. conditional mood). Mokytoja, kaip paprastai, pasakė, kad to mokysimės kitais metais… Galbūt. Tačiau jaučiau, kad šis gramatikos aspektas man labai svarbus, nes tuo metu jau bendravau su užsieniečiais internetu. Galų gale nustojau mokytojos klausinėti. Susiradau tinklalapį, kuriame buvo galima mokytis anglų kalbos gramatikos, ir supratau, kad yra tiek dalykų, apie kuriuos mokykloje dar nebuvau girdėjęs. Man visada buvo įdomi sunkiausia gramatika, ir man nuoširdžiai patiko kalbėti angliškai, ją vartojant. Vienas iš pagrindinių mano asmenybės bruožų yra tas, kad man patinka tai, kas sudėtinga (dėl to mane patraukė lietuvių kalba). Kai angliškai išmokau labai gerai ir nebebuvo gramatikos elementų, kurių nemokėčiau, man pasidarė nuobodu, taigi pagalvojau, kad taip pat galėčiau išmokti prancūzų kalbą. Tuomet – italų, ispanų, braziliškos portugalų, švedų, vokiečių ir t. t. Ir mano smalsumas tapo nesustabdomas.

– Gal duotumėte kokį patarimą žmogui, kuris bando mokytis užsienio kalbą, kaip tai lengviau padaryti?

– Manau, kad nėra universalaus būdo, kaip mokytis kalbų; aš pats kiekvienais metais keičiu savo mokymosi būdus. Kiekviena kalba skirtinga ir į ją pažvelgti reikia skirtingai. Tačiau galiu duoti šiek tiek objektyvių patarimų. Pradedančiajam mokytis yra ir geriausia, ir blogiausia. Geriausia, jeigu galvosim, kad viskas, kas susiję su šia kalba, yra nauja ir nepažįstama. Jei esate smalsus ir jums patinka atrasti naujus dalykus, jei jus sužavi graži daina ta kalba ir jums tikrai patinka, kaip kalba skamba, galite labai greitai progresuoti. Kita vertus, reikia įsiminti daug žodžių, kol pasieksite tą lygį, kai galėsite nors ir pasyviai suprasti dalį kalbos; per šią fazę galite greitai prarasti motyvaciją, nes įsiminti daug žodžių nėra malonus užsiėmimas. Tačiau kai jau ką nors suprasite, mokymosi procesas taps smagesnis. Paklauskite savęs, ką mėgstate ir kaip tai galite susieti su mokymosi procesu. Jums patinka muzika? Puiku! Tiesiog pasimokykite dainos ta kalba žodžių. Jums patinka istorija? Kodėl gi ne! Tiesiog paskaitykite straipsnių apie tos šalies istoriją jų kalba, pasiėmę žodyną. Galbūt jums patinka skaityti knygas. Šiuo atveju galite surasti garsaknygę (angl. audiobook) internete ir tos knygos tekstą, kad girdėtumėte taisyklingą tarimą ir kalbos melodiją. Neverskite savęs daryti ko nors nuobodaus besimokydami kalbos, nes taip nesunkiai užmiršite, ką išmokote. Daug žmonių daro šią klaidą. Geriau praleisti šiek tiek laiko susirandant motyvacijos. Tačiau atsiminkite, kad motyvacija visada svarbi, bet ji nieko nereiškia, jei nėra pasiryžimo ir atkaklumo.

Pašnekovas į lietuvių kalba pateiktus klausimus atsakė angliškai, atsakymai išversti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip sparčiau išmokti užsienio kalbų?
  2. Vilniaus universitetas kviečia nemokamai mokytis užsienio kalbų
  3. Lietuvių kalba įtraukta į naują Airijos užsienio kalbų mokymo strategiją
  4. Lituanistai: Ar jau siekiama dvikalbystės įteisinimo Lietuvoje?
  5. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  6. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  7. Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
  8. Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai?
  9. Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida?
  10. Prancūzas Vilniuje parašė ir apsigynė disertaciją lietuviškai
  11. S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje
  12. L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės
  13. Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
  14. Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalba? (video)
  15. Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Čekija ir Lietuva… Archeologas, kalbininkas Bedržichas Hroznas, tyrinėjęs hetitų karalystės Mažojoje Azijoje kultūrą, aptiko jų rašto panašumą į Egipto hieroglifus. Bedržichas mokėjo daugelį kalbų, tame tarpe lietuvių, ieškojo rakto į Egipto hieroglifų rašmenis. Buvo fantastikos rašytojas ir blykstelėjo mintis, kad hieroglifas gali reikšti ne raidę, o daiktą. Mintį kalbininkai palaikė nesąmone, todėl toliau ji liko neišvystyta. Lietuvis Juozas Šeimys praplėtė B. Hrozno mintį nustatęs, kad runinis hieroglifas reiškia daikto lietuviško pavadinimo pirmąją raidę Pavyzdžiui, jei hieroglifas vaizduoja Arklą, tai reiškia raidę A, jeigu Irklą, tai reiškia raidę I, jeigu Laivą, tai reiškia raidę L ir t. t. Su padėka rėmėjui Povilui Drūliai 2006 m. J. Šeimys išleido Egipto hieroglifų skaitymo abėcėlę knygoje “Egiptas, skitai, lietuviai runomis”, kur, pavyzdžiui, ant auksinio sarkofago šono perskaitė tikrąjį Tutanchamono vardą AISTUSAS (aistis) KIOPSAS (Cheopsas).
    Daug ką dar perskaitė J. Šeimys ir būtų labai malonu, jeigu čekas Pavelas Vitekas, pirmtakui egiptologijoje Bedržichui Hroznui ištarus raidę A, ištartų savąją B ir taip įsitikintų aisčių (baltų) rašto Egipto tautų istorijoje senumu.

    Atsakyti
  2. s.m. says:
    2 m. ago

    tikiuosi Vitekas norėdamas perskaityti straipsnį apie save, gaus progą dar šiek tiek daugiau sužinoti apie Lietuvos ir Čekijos ryšį ne sovietų laikais, o jau viduramžiais:
    h ttp://www.partizanai.org/karys-1956m-8-9/4767-vytautas-didysis-cekijos-karalius

    Atsakyti
  3. Rasa says:
    2 m. ago

    Štai kaip dirba vaizduotė…”lietuviai – pelkių žmonės”, o, gal, “lietuvių išvis nėra”… Geras straipsnis. Būtų įdomu sužinoti, ko pasieks jaunas žmogus po 10 ar daugiau metų, kuriam, kuo sudėtingiau, tuo įdomiau. SĖKMĖS PAVELAI.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

2022 05 12
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Kapinių skaitmeninimo sistema padeda atrasti artimųjų kapus

Utenoje rasti ieškomus kapus jau padeda naujoji sistema

2022 04 16
Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

2022 04 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 579; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 544; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 443; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 439; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 416; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 389; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

Pasaulio ekonomikos forumas, profesionalų socialinis tinklas „LinkedIn“ ir verslo žiniasklaidos lyderiai plačiai aptarinėja reikalingiausius ateities įgūdžius, tarp kurių vyrauja kūrybingumas...

Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
0
100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

Gegužės 14 dieną 16 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje, vyks seniausio choro Lietuvoje „Daina“ veiklos 100-mečio minėjimas Vytauto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Minėsime Tarptautinę archyvų dieną

Minėsime Tarptautinę archyvų dieną

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai