Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2020 06 04 09:04
5
Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.
Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, tekstų redagavimo ir retorikos kursus.

– Gal retorikos žinovas galėtų pasiūlyti sodrią frazę pokalbio pradžiai?

– Per daug rimtų, mūrinių veidų gimtosios kalbos politikos srityje.

– Kaip turėtume tai suprasti?

– Per daug mūrinių veidų ir per daug susireikšminimo kalbos reikaluose. Užuot kėlę kalbą ant pjedestalo, nukelkime nuo jo, nes kalba yra gyvas dalykas, į ją reikia žiūrėti gyvai ir džiaugsmingai. Kalba yra džiaugsmo šaltinis ir net ten, kur atsiranda skandalingų niuansų, reikėtų vengti susipriešinimo, reikalus tvarkant be pykčių ir džiaugsmingai. Dirbu čia vos kelis mėnesius, man skaudu, kad lietuvių kalba nuolatos atsiduria kokio nors skandalo, nesusipratimo centre.

– Dėl tokio požiūrio, manau, jums netiktų neseniai juokais prisiimta Didžiojo kalbos inkvizitoriaus pravardė.

– Žinote, jeigu pats iš savęs nepasišaipysi, iš tavęs pasišaipys kiti. Paplitęs sinonimas „kalbos gestapas“ skamba silpnokai, o inkvizicija, sutikite, tai tokia sąvoka, į kurią, kaip ir į žodžius „raupsai“, „vampyras“, žmogus reaguoja genetiniu lygmeniu… Beje, inkvizicija ir kalbos politika Europoje, jeigu gerai prisimenu, gimė panašiu metu, kai Ispanijoje buvo suprasta, jog kalba yra imperijos valdymo įrankis, – tai nutiko maždaug XV a. pabaigoje. Garsioji kardinolo Rišeljė frazė „kas valdo kalbą, tas valdo valstybę“ radosi kiek vėliau.

– Na, ir kaip jums pavyksta pateisinti šitą pravardę?

– Varote mane į kampą. (Juokiasi.) Inspekcijos instrumentai, jei kalbėsime lygindami su inkvizicija, be abejo, yra teisės aktai. Kitaip nei eilinis pilietis, galintis daryti viską, ko jam įstatymas nedraudžia, valdininkas gali daryti tik tai, ką jam įstatymas leidžia. Šiuo požiūriu teisės aktai gerokai šlubuoja ir dažnai mūsų galios nėra didelės. Prisiminkime šių dienų naujieną – ministro Jaroslavo Narkevičiaus namą su dvikalbiu gatvės pavadinimu: Trumpoji g. ir „ul. Krotka“. Mes sakome, jog tai nelegalu, tačiau negalime užrašo pašalinti, nes tai savivaldybės administracijos reikalas. Ir jeigu ji vengia arba atsisako tai daryti, tik Vyriausybės atstovas gali priversti savivaldybę paklusti, net jeigu tektų kreiptis į teisėsaugą.

Nelietuviškas pavadinimas | S. Žumbio nuotr.
Nelietuviškas pavadinimas | S. Žumbio nuotr.

– Atsisakyta net naujai registruojamų įmonių pavadinimų tyrimo?

– Tyrimą atlikdavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tikiuosi, kad ją pavyks grąžinti, nes įmonių pavadinimų tikrinimo panaikinimas buvo grynas nesusipratimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija vylėsi, kad tikrinimo panaikinimas paspartins įmonių registraciją ir kilstelės Lietuvą „Doing Business“ reitinge, tačiau paaiškėjo, kad kalbinis tyrimas, kuris atliekamas nemokamai, labai greitai ir lygiagrečiai kitoms registracijos procedūroms, neturi jokios įtakos įmonės registravimo trukmei. O dabar kone kasdien registruojama po keliolika nelietuviškų ar netaisyklingų pavadinimų. Kartu su Kalbos komisija ėmėmės iniciatyvos grąžinti ankstesnę tvarką, bet jau praėjo keturi mėnesiai, kai šis klausimas mėtomas iš rankų į rankas kaip karšta bulvė: iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos į Teisingumo ministeriją, iš jos – į Kalbos komisiją, iš komisijos – į Vyriausybę, iš Vyriausybės – į Kultūros ministeriją… Nežinau, ar dėl nesupratimo, ar dėl nenorėjimo spręsti.

– O jūs sakote, kad kalbą reikia nukelti nuo pjedestalo… Gal atvirkščiai?

– Kalba – ne paminklas. Juos statome praeičiai, o kalba yra ne tik kultūros paveldas, bet ir ateitis. Neturime pamiršti, kad kalba, visų pirma – ir tai svarbiausia – yra galingiausias žmonių sukurtas komunikacijos įrankis. Ir jeigu tai pamiršime, iškeldami vien kultūrinę, vertybinę funkciją, mūsų kalbą gali ištikti šventųjų kalbų likimas – jos išmirė.

– Jeigu tiesmukai suprasčiau jūsų žodžius, išeitų, kad Kalbos inspekcija nė nereikalinga…

– Be abejo, reikalinga. Deja, tokia žmogaus prigimtis: jeigu niekas neprižiūri, kaip įstatymas vykdomas, tai dažniausiai manoma, kad jo nereikia laikytis. Tai liudija padėtis miškininkystėje, apskritai gamtosaugoje: galima priperėti puikių istatymų, bet jeigu nebus priežiūros ir kontrolės, gamta bus niokojama vis labiau.

– Tiesa, kad inspekcija liovėsi bausti už didžiąsias kalbos klaidas?

– Norime mažiau bausti, daugiau konsultuoti, patarti, prižiūrėti, – mažinti baimės atmosferos, kurios visuomenėje ir taip gausu. Žinoma, galime ir bausti, vėzdą turime, tačiau mojuoti neketiname, – kuo didesnis vėzdas, tuo atsargiau reikia su juo elgtis. Dažniausiai to nė nereikia, nes įmonės, organizacijos reaguoja į mūsų raštus, nes taisyklinga lietuvių kalba yra ir jų reputacijos klausimas.

 Nelietuviškas pavadinimas | I. Sidarevičiaus nuotr.
Nelietuviškas pavadinimas | I. Sidarevičiaus nuotr.

– Ir net Vilniaus miesto savivaldybei?

– Kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas išleido įsakymą, pagal kurį ketino įvairiomis kalbomis aptarnauti ne tik interesantus, bet ir įmones (tai tikrai neleistina, nes pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas), parašiau laišką ir pakviečiau aptarti šią problemą, bet nesulaukiau jokios reakcijos. Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis jau daugiau kaip dvejus metus negali susitikti su sostinės vadovais aptarti kalbos politikos dalykų. Tai yra piemeniškas, paaugliškas elgesys, galbūt nulemtas liberalizmo tapatinimosi su jaunyste, tačiau ir ponui Šimašiui, ir ponui Poderskiui jau būtų laikas žengti į subrendusio žmogaus amžių.

– Klausau jūsų ir stebiuosi, negi nėra dalykų, kurie jums keltų didelį rūpestį?Juk vien perėjus Vilniaus Gedimino prospektu inspektoriui turėtų šiauštis plaukai.

– Man kelia nerimą kalbos nevartojimas. Mūsų valstybinė doktrina tokia – Lietuvoje lietuvių kalbos privalo būti kuo daugiau, ji negali būti stumiama į pašalį. Teisybė, Gedimino prospekte labai daug prekių ženklų, o prekės ženklas yra į lietuvių kalbą neverčiamas, tačiau esate teisi – ne tik šiame prospekte, bet ir senamiestyje daug nelietuviškų užrašų. Jau minėjau apie suardytą tvarką tvirtinant naujų įmonių pavadinimus, tai pagausins nelietuviškos informacijos, nes įmonė turi teisę rašyti savo įregistruotą pavadinimą iškaboje. Tuos dalykus reguliuoja Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir jį prižiūri savivaldybės.

Man labai keistas susižavėjimas nelietuviškais užrašais, nes taip pažeidžiamas komunikacijos principas. Iškaba, viešasis užrašas, kavinės meniu yra savotiškas kreipimasis, o dauguma klientų yra lietuviai. Štai dabar mane kalbinate lietuviškai, nes žinote, kad esu lietuvis. Aš jums irgi dėl tos pačios priežasties atsakau lietuviškai. Bet kai verslininkas kabina nelietuvišką iškabą, jis į klientus kažkodėl prabyla anglų kalba.

O apie nelietuvišką gatvės užrašą ant susisiekimo ministro J. Narkevičiaus namo sienos sakyčiau, kad tai yra lenkiškas kankinystės pavyzdys. Mūsų inspekcijos svetainėje surašyta visa istorija, kaip inspekcija bylinėjosi dėl tų lenkiškų gatvių pavadinimų užrašų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose: kai galų gale mūsų nurodymus ignoruojantis savivaldybės administracijos vadovas gauna baudą, lenkai suneša reikiamą sumą, nes nubaustasis, jų akimis, yra kankinys. Nė kiek neabejoju, kad toks yra ir J. Narkevičiaus pranešimas savo rinkėjams: esu kankinys, balsuokite už mane.

– Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas ne sykį yra perspėjęs apie intencijas įtvirtinti antrą valstybinę kalbą. Jūsų tai nejaudina?

– Jeigu būtų įvesta antra valstybinė kalba, neabejoju, kad stipri komercinė anglų kalba iš viešojo sektoriaus labai greitai išstumtų lietuvių kalbą; tą mes jau esame istorijoje patyrę. Bet aš norėčiau, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje: jeigu koks nors politikas išdrįstų pateikti pasiūlymą anglų kalbą padaryti antrąja valstybine Prancūzijos kalba, tai taptų jo politinės karjeros pabaiga. To linkiu ir Lietuvai: jeigu jos politikas karktelėtų apie norą įvesti kitą valstybinę kalbą, jo politinė karjera tuo ir pasibaigtų amžiams.

– Buvęs universitetų rektorių konferencijos prezidentas Artūras Žukauskas, pritaręs siūlymui, kad rektoriams nebūtų privaloma mokėti lietuvių kalbą (kad jais galėtų tapti ir užsieniečiai), jau nebėra Vilniaus universiteto rektorius. Gaila, šiuo atveju priežastis ne ta.

– Kas būtų, jeigu rektoriumi taptų užsienietis? Aišku, kad universiteto darbo kalba taptų anglų kalba, kuri greitai išstumtų lietuvių kalbą. Jeigu Vilniaus universitetas, kuriam jau 440 metų, nesugeba išsiugdyti savo rektoriaus, tai gal Lietuvoje neberasime nei protingo prezidento, tinkamo premjero ar Seimo pirmininko? Jei esame tokie silpnapročiai, gal laikas pasiieškoti kokioje Afrikoje ir politikų? Prieš keletą metų vieno universiteto rektorius susitikime su dėstytojais, paklaustas apie lietuvių kalbos pirmenybę, pasakė, jog lietuvių kalba gyvuos tol, kol ja bus rašoma ant alaus butelių etikečių. Kai išgirsti, kad žmogaus mąstymas nepakyla aukščiau alaus butelio, tikrai pamanai, kad mums laikas ieškotis rektorių zanzibaruose.

– Kaip manote, ar neturinti ilgalaikės strategijos valstybė pajėgi sukurti kalbos strategiją bent pusei amžiaus?

– Pasak vieno iš garsiųjų karo strategų, bet koks planavimas yra beprasmis, nes pirmas plano sąlytis su tikrove verčia jį keisti, bet planuoti vis tiek būtina. Tad net jeigu strategijos ir netampa veiksmingu įrankiu, tai bent jau priverčia žmones mąstyti rytojaus kategorijomis, diskutuoti ir mėginti kurti savo ateitį. Nes jeigu strategijos nekuriame, tai ir nežinome, nei kuria kryptimi eiti, nei kaip veikti.

– Gyvenime jums teko pasidarbuoti ir barmenu, šokių mokytoju, reklamos gamintoju, verslininku, ar čia jums nėra nuobodu?

– Matote, aš patyriau pereinamąjį laikotarpį – dirbau Vilniaus universitete, mano darbas buvo pritraukti lėšų mokslo projektams. Iš pradžių buvo sunku susitaikyti, kaip lėtai slenka gyvenimas aukštojoje mokykloje. Juk versle kaip? Nori išgyventi – iriesi prieš srovę, universitete plauki per lygutėlį ežerą, o valstybės tarnyboje velniaižin, kaip plauki, bet plauki. Valstybės tarnyboje matau per daug autoritetų garbinimo, per daug baimės paprieštarauti viršininkui (aš nekalbu apie mūsų inspekciją), – tai matau ir vienoje, ir kitoje, ir trečioje ministerijoje. Valstybės tarnyboje, manau, per daug nešiojama karūnų, baiminantis, kad jos gali nukrist, bet jei esi nusipelnęs, ji nenukris tikrai. Aš pats noriu būti ne viršininkas, o vadovas, ir man nenukrinta karūna, kai paklausiu savo inspektorių, kaip turėčiau kirčiuoti vieną ar kitą žodį. Kitas dalykas – valstybės tarnyboje per daug popierinio bendravimo, kurį dažniau vertėtų pakeisti gyvu pokalbiu. Valdininkai jaučiasi gana nesaugūs, priklausomi nuo besikeičiančių politikų, bijo prisiimti atsakomybę ir dangstosi užpakalius valdiškais popieriais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  2. Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video)
  3. Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida?
  4. „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
  5. Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija)
  6. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą
  7. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį
  8. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  9. „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
  10. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  11. P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai
  12. L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės
  13. Ignalina kviečia į Lietuvių kalbos dienų renginius
  14. Nacionalinis diktantas vyks vasario 28 dieną
  15. Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (nuotraukos)
  16. „Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke
  17. Liepos mėnesį įvertinta 1415 įmonių pavadinimų
  18. E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
  19. A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
  20. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  21. TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
  22. Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
  23. „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais
  24. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  25. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  26. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
  27. A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
  28. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  29. Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
  30. Valstybinė kalbos inspekcija dėl registruojamų įmonių pavadinimų nuolaidų nedarys

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Levas says:
    9 mėn. ago

    Puikiai

    Atsakyti
    • Pastriksėkime apie aukurus says:
      9 mėn. ago

      Va kaip gaunasi su didžiaisiais kovotojais, kai reikia priiminėti sprendimus. Gaunasi didelis šnipštas. Valdžia jaučia tokius bekūnius ir leidžia juos įdarbinti. Gal kažko nežinau, bet matau vaisius. Sveikinimai Antanavičiui. Čia apie jį. Gal padės atsibusti, bet naivu tikėtis. Matyt nesupranta, kad mes nieko savo neturime, išskyrus kalbą ir Maximą. Nei banko, nei pinigų, nei valdžios, kažkuria prasme nei vėliavos, nei pagaliau valstybės. Kalba eina tais pačiais šunkeliais.

      Atsakyti
  2. Senis says:
    9 mėn. ago

    Aš vengiu eiti į parduotuves su iškabom užsienio kalba, net jei tai ir dailus prekės ženklas. Kitą sykį žmogus įlįsdavai į tokią parduotuvę tik todėl, kad iš iškabos nesuprasdavai, kuo prekiaujama. Nusprendžiau daugiau nesižeminti…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Bent kiek kultūringas (ar, kaip dabar „priklauso”, pragmatiškas) žmogus žino, jog kalbėti (rašyti) reikia tos publikos (tautos) kalba, į kurią kreipiesi. Ne jų, o tavo interesas, kad jie tave suprastų! Juk naivu tikėtis, kad britai iš savo salos čia pakabintą tavo užrašą pamatys, ar tave išgirs. Pragmatiška būtų apsidairyti, sužinoti, kokia tauta čia gyvena? 🙂 Tai vadinama PAGARBA klausančiam (skaitančiam). O senoji Europa nesistebi, kad ne savo valstybėje kitokius užrašus randa, kitą kalbą girdi.
      Daugeliui vIArslininkų verta pasimokyti iš prancūzų, kurie, Lietuvoje savo parduotuvių tinklą steigdami, pavadino ją, kaip ir dera kultūringam verslui – lietuviškai, „Iki”. Ir, pasirodo, įmanoma rasti trumpų puikių pavadinimų! Arba „Senukai”. O iš suomių galima ir daugiau pasimokyti – jie yra matę 🙂 , jog kai kur kai kas rašo „maxima”. Tačiau jie nemano, jog dėl to „kai kur kai kas” turi savo abėcėlę žaginti! Jų parduotuvė pavadina „Maksima”, ir raštingoji Europos dalis dėl to nesistebi. Ir jų verslo pelningumui toks užrašas netrukdo.

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    9 mėn. ago

    Pašnekovas kalbėjo apie tai, kad kalba turi keistis. Ji ir keisis. Klausimas tik, kaip? – Savaime, natūraliai rasis kalbos perlų, o lygiagrečiai be skubos viens į kitą gludinsis esamų žodžių formos paviršiai, ar laužtuvu daužysime kalbos mūre skylę po skylės, ir paskubom, nekantriai bruksime į ją „plastiko implantus” „made in Pabradė” arba svetur, kalbą „į pažangą” brukančios pseudosociolingvistkos rankomis?
    Man nesuprantamas Kalbos inspektoriaus „taikus sambūvis” su per LRT brukamu naujuoju „LK” žodynu, kurio žodžių nebent galūnės lietuviškos, o šaknys, kamienas iš serijos „leiskite Vingių Joną į Europą”, nes vietos kultūra neatitinka jo standartų…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2021 02 28
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

2021 02 27
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

2021 02 26
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • SS apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90
  • Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1199; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1089; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 888; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 767; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 581; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

by Kristina Aleknaitė
2021 02 28
1
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

2020 metais Valstybinė kalbos komisija (VLKK) išnagrinėjo apie 100 klausimų dėl vietovardžių, iš jų apie 30 pateikė raštu. Daugiausia įvertinta...

Skaityti toliau

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
7
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • SS apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
Studentai, vykdantys tyrimus saugomose teritorijose, pristatė savo darbus

Studentai, vykdantys tyrimus saugomose teritorijose, pristatė savo darbus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai