Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida?

[autorius]

[papildyta]

4
Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida?

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Rita Urnėžiūtė | Klaipėdos rajono sav. nuotr.

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Raštingumas – tai ne vien gebėjimas sudėlioti nosines ir kablelius, bet ir taisyklingas linksnių, gramatinių formų, terminų vartojimas.

Ar dar atsimenate tuos laikus, kai Sąjūdžio laikų debatuose madingiausi žodžiai buvo pliuralizmas ir koncepcija? Pasigavę iš televizijos ir radijo laidų, tokius ir panašius naujų laikų terminus visi linksniavo ir vietiniuose sambūriuose. Šiandien jie lietuvių kalboje jau daug retesni. Tokie vienu ar kitu metu išpopuliarėjantys žodžiai ar posakiai – kalbos mados reiškinys. Kas diktuoja kalbos madas ir kokie reiškiniai dažniausiai tampa madingi? Kai kam pasakymai „panelinė diskusija“, „pilotinis projektas“, „šiandien dienai… projektas neužbaigtas“, „kad užbaigti darbus, reikia keisti rangovą…“ – puikūs, patrauklūs, įtaigūs. O gal kaip tik taip įtvirtinamos klaidos, kurios lyg kinivarpos ardo kalbos sistemą? Kaip prie tokių reiškinių plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida ir ką tokia kalbos vartosena sako apie pačius vartotojus?

– Gerbiama Rita, kaip formavosi Jūsų kalbinė klausa? Kas ir kaip paskatino rinktis lituanistiką?

– Kalbinę klausą arba, sakyčiau, nuojautą, nuovoką, turim visi, tik kiekvieno ta klausa ar nuovoka formuojasi savaip. Man taip nutiko, kad anksti supratau, jog žmonės kalba skirtingai. Augau Joniškyje, grynatarmių šiaurės vakarų aukštaičių šeimoje. Nors, kai pagalvoji, ne tokių ir grynatarmių: senelis, mamos tėvukas, buvo tikras zanavykas iš Paluobių parapijos, vakarų aukštaičių kauniškių šnektos atstovas. Niekada nekalbėdavo joniškietiškai kaip mes – su atitrauktiniais kirčiais ir sutrumpėjusiom galūnėm, bet ir nesišaipydavo iš mūsų šnektos. Mamos seserys ištekėjo už kelmiškių, mamos brolis vedė kuršėniškę. Atvežti pas senelius, mudu su broliu pastatydavom ausis, išgirdę pusbrolių ir pusseserių šyns, pyns, jūds, bet, kelias savaites pasisvečiavę, mūsų žemaičiukai sujoniškėdavo, taigi nugalėdavo močiutės gimtoji šnekta.

Apie lituanistikos studijas pirmoji prakalbo mano lietuvių kalbos mokytoja Vlada Mačiulytė. Buvau gal šeštoj klasėj, pareina tėvai iš miesto ir pasakoja: „Susitikom gatvėj tavo mokytoją, pasisveikino, susistabdė ir sako: Tą vaiką ti laiskit į lietuvių kalbą!“ Mokytoja, būdama ne pamokoje, kalbėdavo tarmiškai, taip ir skamba ausyse jos žemas balsas, ypatingos intonacijos. Ne viena proga išlenda iš atminties koks nors taiklus jos pasakymas. Apskritai apie Joniškio „Aušros“ gimnazijos lituanistus Vladą Mačiulytę, Reginą Šimkuvienę, Praną Samulionį, kitus mokytojus, tuometinę mokyklos dvasią būtų ilga kalba – galėčiau prišnekėti kelis puslapius.

Kaip mokytoja pasakė, taip ir įvyko. Ne iškart paklusau tam patarimui, buvo visokių svajonių ir dvejonių, bet nugalėjo lituanistika. Vilniaus universitete mums dėstė – ir už tai turim būti dėkingi likimui – Jonas Balkevičius, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Vytautas Mažiulis, Adelė Laigonaitė, Aldona Paulauskienė, Jonas Palionis, Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Vincas Urbutis, Regina Venckutė, Zigmas Zinkevičius. Kad yra toks darbas – redagavimas, sužinojom iš Kazimiero Juozo Ambraso SJ ir anglistės Auksės Mardosaitės. Pirmąsyk pamačiusi Auksę Mardosaitę negalėjau patikėti: čia ji, čia tikrai ji, kurios pavardė parašyta Pamelos Trevers (Pamela Travers) knygose apie Merę Popins, pačioje pabaigoje? Tas knygas taip mėgau, kad perskaitydavau viską iki paskutinės eilutės: kas vertė, kur spausdino, kada pasirašyta spaudai. Auksės Mardosaitės vertimo ir redagavimo pratybos buvo tikroji praktinio kalbos darbo pamoka: ieškoti kuo tikslesnio žodžio, lipdyti kuo sklandesnį sakinį, mėginti iš kolegų išverstų sakinių sudėlioti paskaitomą pastraipą. O dar – prisiminus Aldono Pupkio paskaitas – galvoti ir apie kalbos taisyklingumą.

– Jūsų profesinė veikla jau ilgai tęsiasi „Gimtosios kalbos“ žurnale. Kokius tikslus kelia šis žurnalas ir kam jis skirtas? Ar užtenka, Jūsų nuomone, šiuo metu lituanistikos periodinių leidinių tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei? Ar viskas jau galutinai persikėlę į internetą? Gal tai gerai?

– „Gimtosios kalbos“ redakcijoje dirbu nuo 1988 m. Anuo metu šis leidinys vadinosi „Mūsų kalba“, jį leido Vilniaus universitetas, vyr. redaktorius buvo Aldonas Pupkis. 1989 m. atkūrus Lietuvių kalbos draugiją, nutarta atgaivinti prieš karą Lietuvoje, o po karo JAV leistą „Gimtosios kalbos“ žurnalą. „Mūsų kalbos“ leidinys buvo pertvarkytas į „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Iki 2000 m. „Gimtajai kalbai“ vadovavo Aldonas Pupkis. Nuo 2000 m. žurnalą leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Redakcijoje dirbam dviese, maketavimo ir apipavidalinimo reikalus prižiūri du kitos redakcijos darbuotojai.

„Gimtoji kalba“ yra kalbos populiarinamasis leidinys. Jis išeina kas mėnesį, yra skirtas skaitytojams, kurie nori sužinoti, kaip kalbininkai vertina įvairius vartosenos reiškinius ir ko atranda tirdami lietuvių kalbą, taip pat tiems, kurie domisi kalbiniu gyvenimu Lietuvoje: kalbos renginiais, kalbos mokslo ir praktikos leidiniais. Pasižvalgom ir į užsienio kalbinį gyvenimą, baltistikos ir lituanistikos centrų veiklą kitose šalyse. Panagrinėjam lietuvių autorių ir verstinių kūrinių kalbą. Kartais pasijuokiam iš visokių kalbinių nesusipratimų.

Pastaruoju metu ne sykį teko girdėti pageidavimų išplėsti „Gimtosios kalbos“ tematiką ir skirti leidinyje daugiau vietos mokyklinei lituanistikai. Mėginsim nuo 2020 m. į šiuos pageidavimus atsiliepti.

Tęstiniai ar periodiniai lituanistikos leidiniai – tai lašas visoje lietuviškos spaudos jūroje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos biuletenyje „Lietuvos spaudos statistika“ skelbiama, kad 79 proc. Lietuvos žurnalų rinkos užima plačiajai visuomenei skirti žurnalai, 21 proc. – specialieji. Plačiajai visuomenei skirti žurnalai sudaro 99 proc. bendro žurnalų tiražo, specialieji – 1 proc. bendro žurnalų tiražo. Tai 2017 m. duomenys, vargu ar kas labai pasikeitę ir dabar. Lituanistikos leidiniai – tarp tų 21 proc. specialiųjų žurnalų ir tarp 1 proc. bendro žurnalų tiražo. Tokia statistika.

Kalbos mokslo žurnalų Lietuvoje, sakyčiau, pakanka (bent man), ne visada spėju jų visų naujienas apžiūrėti. Ar leisti kalbos mokslo žurnalus tradiciniu spausdintu pavidalu, ar skelbti juos tik internete? Geriausia, jei yra abejaip ir žmonės gali pasirinkti, kuriuo pavidalu skaityti. O šiaip ačiū už klausimą. Būtų įdomu patyrinėti, kuriuos kalbos žurnalus skaito, pavyzdžiui, kalbos tvarkytojai ar mokytojai lituanistai.

– Kurios kalbos tyrimų sritys Jums artimiausios?

– Dirbant „Gimtojoje kalboje“ reikia domėtis visomis kalbos mokslo ir praktikos sritimis. O sau įdomiausias netyčia paminėjau pradžioje: tarmių tyrimai, vertimo ir redagavimo problemos, vaikų literatūros kalba. Dar labai įdomu Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai Lietuvoje ir svetur.

– Pas mus Jūs vesite seminarą apie politikų ir žiniasklaidos kalbos sąsajas. Tikimės, Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje ir visuose bibliotekos filialuose bus daug klausytojų ir dalyvių, dalyvaus ir vyresniųjų klasių mokiniai. Politikų ir žiniasklaidos kalba veikia mūsų visuomenės kalbą, o gal net mąstymą?

– O gal mąstymas kalbą? Štai ir pradedam šnekėtis apie abipusę sąveiką… Pirmiausia reikia turėti ką pasakyti, paskui galvoti, kaip pasakyti. Jokie komunikacijos specialistai ir kalbų redaktoriai neišgelbės politiko, jei jam nelabai sekasi mąstyti ar jei jis nejaučia bendravimo situacijos. Kalba kiekviename žingsnyje mus išduoda: kas mes, kokie mes, su kuo tapatinamės, kam norime patikti, o politikus – ypač. Gerą politiką įsivaizduoju kaip profesionalų ir atsakingą žmogų, rimtai žiūrintį ne tik į savo darbą, bet ir į savo kalbą. Sakydama „atsakingas“, turiu galvoje žmogų, gerai išmanantį kalbos normas ir gerai jaučiantį kalbos vartojimo situaciją. Kitaip tariant, politikui, be profesinės kompetencijos, svarbu ir kalbinis, ir, jeigu taip galima pasakyti, komunikacinis raštingumas.

– Jūs daug metų esate ir Lietuvių kalbos draugijos (LKD) valdybos narė. Kaip gyvuoja ši draugija dabar? Ar turi ši draugija ryšį su jaunąja karta kalbos tyrėjų, kurie perteiktų susidomėjimą ir sveiką, tikrą norą puoselėti savo kalbą jos jaunuosius vartotojus?

– Pirmiausia džiaugiuosi, kad šį seminarą ir šį pokalbį surengė vieno iš jauniausių LKD skyrių – Kalbos tvarkytojų skyriaus – pirmininkė Daiva Beliokaitė. Tik Jūsų skyrius neilgai pabuvo jauniausiu LKD padaliniu – dabar jauniausia yra birželį įsikūrusi Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ grupė (pirmininkė Dovilė Sailė (Dovilė Sailly).

LKD, vadovaujama prof. dr. Genovaitės Kačiuškienės, stengiasi šiuolaikiškai populiarinti kalbos dalykus. Labiausiai nusisekę yra du sumanymai: internetinė lietuvių kalbos viktorina, rengiama kasmet gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, ir Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Daugiau sužinoti apie šias iniciatyvas galima LKD paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Nauji veiklos būdai įtraukia ir naujų žmonių. Smagu nuvažiuoti į kokią mokyklą drauge su doktorante Agne Aleksaite – ji randa ką įdomaus papasakoti ir mokiniams, ir mokytojams. Prie LKD veiklos visada prisideda žodynininkė dr. Aurelija Gritėnienė. Kaip derinti mokslinį ir pedagoginį darbą su veikla draugijoje, verta pasimokyti iš naujosios Jurbarko skyriaus pirmininkės dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės. Į LKD veiklą daug jaunimo, ypač skautų, įtraukia Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė. Daug būtų galima pasakoti apie Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kelmės skyrių renginius jaunimui ir su jaunimu. Trumpai tariant, bus kam dirbti ir po mūsų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus
  2. Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
  3. Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
  4. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  5. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  6. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  7. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  8. Prie Knygnešių sienelės vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas (nuotraukos)
  9. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  10. Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos!
  11. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  12. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  13. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  14. Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį
  15. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  16. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  17. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  18. Tyrimas: kas antras gyventojas mano, kad kalbos klaidos kenkia įmonių įvaizdžiui
  19. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  20. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    3 metai ago

    Mūsų kalba jau PAKANKAMAI ligos sudarkyta – žiniasklaidai, radijui su TV, o visų pirma LRT tenka didžiausi nuopelnai už iškraipytas, nelietuviškas lietuviškų žodžių reikšmes, už svetimos kalbos taisyklių taikymą lietuvių kalbai, tuo paverčiant sakinio mintį absurdu.
    Nuo tų pastangų demonstruoti „pažangų vakarietišką” kalbos stilių, „aukštą klasę” tik dar daugiau šiaudų iš jų apavo kyšo… Kartojasi LT bajorijos „kilmingėjimo” per lenkų k. istorija… Tik kalba nebe lenkų Graudu, nors kauk.

    Atsakyti
  2. Mickeyus Mouseas says:
    3 metai ago

    S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Net ir skaičiuoti nemoka…

      Atsakyti
  3. Aldona Paulauskienė says:
    3 metai ago

    Man atrodo, kad dabar nėra palankių aplinkybių rimtajai kalbotyrai ir kalbos apsaugai, stinga ir kalbininkų, kurie savo gyvenimą ir talentą skirtų ne tik lietuvių kalbos kaip sistemos tyrimams, bet ir socialinei (o juo labiau bendrajai) kalbotyrai. Ritos Miliūnaitės knyga “Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje” rodo tam tikros visuomenės dalies neraštingumą ir tai, kad kalbos normos savaime negali susireguliuoti. Tekstynų kaupimas, skaitmeninimas ir kitos kalbos technologijos yra tik taikomoji kalbotyra, kuri yra geras dalykas, didelis palengvinimas dirbant rimtus tiriamuosius darbus, bet tų darbų nematyti. Pagaliau visuomenė kitaip nusiteikusi priimti kalbininkų siūlymus negu Aldono Pupkio aprašytojo kalbos sąjūdžio metu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Gamtos fotografas Rimantas Nalivaika | Asmeninė nuotr.

Užburianti gamtos trauka

2023 01 03
Miškininkė G. Banienė: esame tie, kurių sprendimai lems ateities kartų gyvenimus | lrv.lt nuotr.

Miškininkė G. Banienė: esame tie, kurių sprendimai lems ateities kartų gyvenimus

2022 12 30
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Ats apie A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
  • Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių
  • 2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
3
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Permainingi orai, kai sniegą keičia plikledis ar lietus, kelių priežiūros žinovams – tikras iššūkis. Kodėl po naktį siautusios pūgos nenuvalytas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Ats apie A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?
  • Alančių kaimelis apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

Kitas straipsnis
Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai