Visiškas Mėnulio užtemimas
Šiandien, rugsėjo 7 d., Lietuvos padangėje išvysime įspūdingą dangaus reiškinį – visišką Mėnulio užtemimą.
Mėnulio užtemimas prasidės dar prieš Mėnuliui tekant, o Lietuvoje jį matysime jau pakilusį virš rytų horizonto – paraudusį, įgavusį mistinį atspalvį. Visiška užtemimo fazė tęsis nuo 19:27 iki 21:53 val., po to Žemės šešėlis ims palaipsniui trauktis nuo Mėnulio paviršiaus.
Vilniuje sekmadienį Mėnulis tekės 19:51 val. (Klaipėdoje – 20:10 val.), todėl jį matysime jau paraudusį nuo užslinkusio Žemės šešėlio. Jei oras bus giedras turėsime progą stebėti visą likusią Mėnulio užtemimo ir atitemimo eigą. Žemės šešėlis visiškai nuslinks nuo Mėnulio tik 22:56 val., o 23:55 val. Mėnulis išsivaduos ir nuo plika akimi nematomo Žemės pusšešėlio.
Džiugins žvaigždžių gausa
Įsibėgėjant rudeniui ir šviesą stumiant tamsai, rugsėjo dangus vis labiau džiugins ryškių žvaigždžių gausa. Giedrais vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose iškilusiame Lyros žvaigždyne, įsižiebs ryškioji Vega. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu.
Jaučiaganio žvaigždynas su šviesiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Kiek dešiniau nuo jo, tiesiai palei šiaurė horizontą, riedės Didieji grįžulo ratai tartum bandydami prisivyti šiaurės rytuose spindintį Vežėja su ryškiąja Kapela.
Pietuose aukštokai pakilęs spindės – ryškiausia Erelio žvaigždė – Altayras. Rytų pusėje kils didelį įsidėmėtiną kvadratą sudarančios Pegaso žvaigždės, o kairiau ir aukščiau jų, tarp Paukščių tako žvaigždžių, žibės „W“ pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.
Nuostabiai išryškėjęs Paukščių takas drieksis šiaurės-pietų kryptimi, nužymėdamas kelią į Dausas išskrendantiems paukščiams. Iš šiaurės rytų į pietvakarius neaukštai palei horizontą nusidriekusiame Saulės kelio lanke, įsivaizduojamoje ekliptikos juostoje, rikiuosis zodiakiniai žvaigždynai: Tauras (teka 23 val.), Žuvys, Vandenis, Ožiaragis bei Šaulys (leidžiasi 22 val.).
Išsiskirs trys planetos: Saturnas, Jupiteris ir Aušrinė
Rugsėjo vakaro ir nakties danguje viešpataus blausiame Žuvų žvaigždyne įsikūręs Saturnas. Rugsėjo 21 d. Saturnas atsidurs opozicijoje, tai yra priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė ir sudarys palankiausias sąlygas šiais metais jo stebėjimui. Kad ir pro nedidelį teleskopą galima bus matyti gražiuosius jo žiedus ir ryškiausiąjį palydovą Titaną. Rugsėjo 8 d. prie Saturno prisigretins pilnas Mėnulis.
Jupiteris iškils rytuose apie 2 val. (antroje mėnesio pusėje 1 val.) tekančiame Dvynių žvaigždyne ir iki Saulės patekėjimo ryškiai (-2,2 mag) spindėdamas užkops aukštai virš pietryčių horizonto. Rugsėjo 16 d. virš Jupiterio atsidurs Mėnulio delčiagalis.
Venera-Aušrinė visą mėnesį labai skaisčiai sušvis paryčiais tarp šiaurės rytų ir rytų, keliaudama iš Vėžio į Liūto žvaigždyną. Jos šviesis sieks – 3,92 mg. Rugsėjo 19 d. Aušrinė suartės su ryškiausia Liūto žvaigžde Regulu mažesniu nei vieno kampinio laipsnio nuotoliu. Tuo pat metu greta jų, tik keliais laipsniais aukščiau, švytės ir siauras dylančio Mėnulio pjautuvas – delčiagalis, kuris ir prieš tai, rugsėjo 17-18 dienomis, paryčių danguje slinkdamas nuo Jupiterio link Aušrinės su šiomis planetomis sudarys gražią dangiškąją rikiuotę.
Marsas ir Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.
Naktys taps ilgesnės už dienas
Rugsėjo 22 d., 22:20 val. įvyks Rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške – Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir mūsų šiauriniame pusrutulyje prasidės astronominis ruduo.
Rugsėjo 25 dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins. Nuo šiol, iki Pavasario lygiadienio, naktys bus ilgesnės už dienas.
