2025 gruodžio 11 d. Suomijos nepriklausomybes 108-ųjų metinių ir Suomijos lietuvių kultūros veikėjo, Žiemos karo savanorio, šaulio Augustino Juozo Marganavičiaus 135-ųjų gimimo metinių proga visuomenininkai iš Lietuvos: kun. Saulius Juozaitis, doc. dr. Romualdas Povilaitis ir LGGRTC darbuotojas dr. Raimundas Kaminskas, aplankė Lietuvos ir Suomijos iškilių asmenybių bei Žiemos karo karių kapus Helsinkyje ir pagerbė jų atminimą.
Buvo aplankyta Augustino Juozapo Marganavičiaus (1890-1976) amžinojo poilsio vieta ir uždegtos žvakutės.
Istorijos šaltiniai liudija, kad 1912 m. A. J. Marganavičius išvyko uždarbiauti į Suomiją. 1917 m. gegužės 6 d. tapo nuolatinio Suomijos lietuvių komiteto, kuriam vadovavo V. Gylys, sekretoriumi.
1921 m. spalio mėn. A. J. Marganavičius tapo pirmuoju pasiuntinybės sekretoriumi ir jos reikalų vedėju.
A. J. Marganavičius buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys, padėjo Lietuvos šauliams megzti kontaktus su Suomijos šauliais, kariškiais, padėjo rengiant Lietuvos karo invalidų išvyką į Pabaltijo karo invalidų suvažiavimą, kuris įvyko 1926 m. birželio 6–7 d. Helsinkyje.
1930 m. priėmė Suomijos pilietybę ir toliau ėjo Lietuvos konsulo dr. R. Olero (R. Öller) sekretoriaus pareigas.
1931–1944 m. Helsinkyje buvo įsteigta Suomių – lietuvių draugija, kurios nuolatiniu reikalų tvarkytoju tapo A. J. Marganavičius. Jo rūpesčiu, kasmet vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Jis surinko daug aukų šaulių namų statybai, priimdavo atvykstančius į Suomiją lietuvius, padėdavo tvarkyti jų reikalus, buvo vertėju ir palydovu jų kelionėse Suomijoje.
1939 m. A. J. Marganavičius stojo ginti Suomijos Žiemos kare su SSRS. Jis buvo sužeistas. Vėliau padėjo VLIK-ui megzti ryšius su Skandinavijos šalimis. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, jis toliau tęsė savo veiklą Helsinkyje, iki pat paskutinių gyvenimo metų su bendražygiais palaikydamas abiejų valstybių bendrystę. Buvo vedęs suomę Aino Sofia Niustriom Marganavičius (1890- 1977).
Helsinkio Hietaniemio kapinėse buvo pagerbtas prof. Augusčio Roberto Niemio (1869–1931) atminimas. Jis yra labai svarbus Lietuvos ir Suomijos draugystės istorijoje. A. R. Niemis būdamas jaunas mokslininkas ir tyrinėdamas suomišką epą „Kalevala“ aptiko sąsajų su baltų folkloru. 1900 m. tai paskatino jį leistis į keliones po Lietuvą, Jis aplankė Vakarų, Šiaurės Lietuvą, rinko ir užrašinėjo dainas, savo darbuose jis išsakė mintį, kad tautinio naikinimo ir spaudos draudimo laikotarpiu lietuviai pasirodė stipresni nei jų pavergėjai, ir tausodami ir puoselėdami liaudies dainas, apsisaugojo nuo išnykimo.
Niemis parašė daug akademinių veikalų, populiarino lietuvišką kultūrą, būrė Suomijoje gyvenančius lietuvius ir visokeriopai skatino abiejų tautų suartėjimą per bendruomeninę veiklą. Artimai bičiuliavosi su Lietuvos politikais, netgi su pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu A. Smetona. 1928 m. už nuopelnus profesoriui A. R. Niemiui Lietuvos valstybė įteikė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną ir Lietuvos Nepriklausomybės medalį, skirtą Nepriklausomybės dešimtmečiui. Po jo mirties Lietuva sukūrė ir atvežė antkapio paminklą, kuriame yra įtvirtinta rūpintojėlio skulptūra ir lietuviškai parašyta: „Brangiam savo bičiuliui, lietuvių tauta“.
Helsinkio Hietaniemio kapinėse visuomenininkai iš Lietuvos aplankė ir pagerbė suomių karių kapus, kurių centre – Suomijos prezidento, maršalo Karlo Gustavo Emilio Manerheimo (1867-1951) kapas.
Pastebėtina, kad suomiai parodė daug drąsos 1939 m. kai SSRS Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai pateikė panašius ultimatumus: „įsileiskite sovietų karius“. Pirmosios trys šalys nusileido ir buvo sovietų okupuotos. Suomija nepabūgo kovoti Žiemos karo ir ginklu apgynė savo nepriklausomybę, nors neteko dalies Suomijos žemių. Kare žuvo apie 26 000 suomių, o sovietų žuvo mažiausiai 127 tūkst. (manoma, kad tikrieji nuostoliai – kur kas didesni – 170 tūkst. ar daugiau).
Suomija netapo komunistinio bloko šalimi, bet po II-ojo pasaulinio karo jai teko nusileisti sovietams ir mokėti ~6 mlrd. šiandieninių JAV dolerių vertas duokles laivais ir kitomis prekėmis. Asmenų politinę karjerą nepriklausomoje pokario Suomijoje dažnai kontroliavo sovietai. Tuo laiku šalyje buvo draudžiama bet kokia neigiama informacija apie SSRS – pvz. filmai, knygos, laikraščių straipsniai apie komunizmo karo nusikaltimus, trėmimus ir kitus dalykus.
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, gidas, visuomenininkas, istorinės atminties tyrinėtojas, patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas
Suomijoje buvau ne kartą, tačiau apie mūsų žmonių kapines Helsinkyje sužinojau tik iš šios kun. Sauliaus Juozaičio, doc. dr. Romualdo Povilaičio ir dr. Raimundo Kaminsko žinios. Dėkoju jiems. Juolab, kad Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones (genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas, “Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 94). Už šiuos atliktus tyrimus dėkoju taip pat ir prof. dr. Vaidučiui Kučinskui. Pagarba visiems.