Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau-LGGRTC) ir Kauno miesto savivaldybė kviečia pagerbti represuotų 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų narių atminimą Kaune.
2018 m. gruodžio 5 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64/Maironio g., Kaunas) bus atidengta paminklinė plokštė, skirta sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. Ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti.
Projekto iniciatorius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, autorius – LGGRTC skulptorius Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai architektai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.
Iškilmėse dalyvaus Kauno miesto savivaldybės vadovai, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovai, represuotų ministrų artimieji, LGGRTC vadovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Vytauto Didžiojo šaulių II-osios kuopos nariai, Kauno karinių pajėgų pučiamųjų orkestras, kiti garbūs svečiai.
Po memorialinio ženklo iškilmingo atidengimo Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai“.
Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d. buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame skirtingu laikotarpiu atitinkamų ministerijų ministrais dirbo 100 politikų.
Kiekvienas jų įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybės raidos ir visuotinės gerovės kūrimo procesą. Jų stiprybė buvo tikėjimas savo tėvynės ateitimi ir garbinga jos vieta tarp išsivysčiusių vakarietiškų valstybių. Deja, visus pasiekimus sužlugdė sudėtinga politinė padėtis ir tarp didžiųjų Europos valstybių išaugusi konfrontacija, dėl kurios ir kilo Antrasis pasaulinis karas. Lietuva atsidūrė pačiame įvykių centre ir labai greitai neteko visko.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo kaimyninė Sovietų Sąjunga, 1941–1944 m. – nacistinė Vokietija, o 1944 m. nacistinę okupaciją vėl pakeitė sovietinė. Iškart po okupacijos prasidėjo neteisėti žmonių areštai. Jų pagrindas – „socialinis pavojingumas“ okupacinei totalitarinei valstybei ir jos valstybinei santvarkai.
Sovietinės ir nacistinės okupacijos represijų aukomis tapo 45 buvę 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai: 16 jų sušaudyta, 10 mirė kalėjimuose ar lageriuose, 3 – tremtyje, 11 sugrįžo iš lagerio ar tremties, 5 – kalinti pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išlaisvinti; karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus.
Represuotų ministrų šeimos ištremtos į Komijos ASSR, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis.
