Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.
Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. XVI a. ant Birutės kalno pastatyta pirmoji medinė koplyčia, prie jos kartais laidoti mirusieji. Iki pat XX a. žvejai, žemdirbiai, gyvulių augintojai ant kalno nešė aukas, meldė pasisekimo, sveikatos, gyvulių prieauglio; maldininkai darė apžadus ir keliavo į Palangą iš tolimų Žemaitijos vietovių.
Kontraversijas liudija labai įdomus, kiek anekdotiškas, bet sykiu ir labai rimtas, kunigo Mato Pretorijaus pasakojimas iš XVII a. pabaigos: „Prie Prūsijos sienų Klaipėdos krašte, netoli Palangos, yra kalnas, kuris nuo senų laikų laikomas šventu. Katalikai prie to paties kalno šventojo Jurgio garbei pastatė koplyčią, kurioje Romos katalikai prūsai ir žemaičiai garbina šventąjį Jurgį, tačiau kiti, senieji ir dar pagonybėje įstrigę skalviai, čia garbina savo senuosius stabus. Kartą atsitiko, kad senas skalvis iš Klaipėdos apylinkės išsiruošė į kelionę prie šventojo kalno, be abejo, pagonišku būdu. Atvyksta jis prie kalno, pririša arklį prie medžio pakalnėje ir iš smalsumo užlipa į koplyčią. Kai pasimeldęs nulipa žemyn, neberanda savo arklio – jis vagies pavogtas.
Pamąstęs valandėlę, skalvis ėmė murmėti prieš šventą Jurgį, kurį jis vadina naujuoju dievu, gerbdamas kitus dievus, buvusius anksčiau, ir savo murmėjimą užbaigia žodžiais: „Nei aš tau, nei tu man!“ Neva sakydamas: „Naujasis dieve, aš tau nelįsiu į akis, bet ir tu nelįsk prie manęs ir nebekenk“ (turėdamas omenyje, kad jo buvusieji dievai, jam gera linkintys, buvo išvaryti, todėl naujajam dievui Jurgiui jis nebenorįs nei melstis, nei jo garbinti)“.
Kaip vietoje baltų dievų atsirado šventasis Jurgis ir kokį vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidino Birutės kalnas bei pasakojimą apie naujausius archeologų atradimus Birutės parke, kokį deivės ir kunigaikštienės Birutės paveikslą piešia šiuolaikiniai religijos ir mitologijos tyrėjai – visa tai ir dar daugiau bus galima išgirsti ekskursijoje po Palangos Birutės parką jau šį šeštadienį, liepos 20 d. Palangoje. Papasakos profesorius Vykintas Vaitkevičius. Ekskursijos pradžia – 14 val. Plačiau apie ekskursiją rasite čia.
2017 m. ir 2018 m. tarp kitų renginių Baltų vienybės dienos paminėjimui Gintaro muziejuje vyko konferencijos apie kalne XI-XIII a. atkastą observatoriją (archeolog. prof. Vl. Žulkus) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ikikrikščioniškų laikų kultūrą. Organizatorius – Lietuvos Etninės kultūros globos taryba, padedant Palangos m. savivaldybei, Klaipėdos universitetui. Kalne buvo išdėstyta struktūrinės astronomijos observatorijos schema, ji veikė kelias valandas ir buvo aiškinama konferencijos dalyviams, ekskursantams. Įėjimas į koplyčią tuo ir šiuo metu ekskursijoms užrakintas, viduje esančią Birutės vitražinę kompoziciją, žiūrint pro duris, užstoja Mergelės Marijos altorius. 2019 m. viduryje Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad šiame architektūrinio paveldo statusą turinčiame objekte be Paveldosaugos institucijos leidimo pastatytas altorius būtų pašalintas ir koplyčia būtų atrakinta visuomenei. Vitražų, kurie padaryti dar praeito šimtmečio pabaigoje ir žiūrimi iš vidaus, autorius monumentalistas Liudvikas Pocius savo darbą ketina kiek paremontuoti ir tikėtina, kad šis Lietuvos architektūrą garsinantis pajūrio perlas po kiek laiko pasidarys atviras lankytojams.