Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek savo šalimi besididžiuojančių gyventojų, kiek yra dabar. Aštuoni iš dešimties Lietuvoje gyvenančių žmonių didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Tokio visuomenės sutelktumo ir vienybės mūsų šalyje nebuvo per visą paskutinį dešimtmetį, rodo tyrimai. Tačiau kartu vis dar esame įtarūs ir nepatiklūs – vieni kitais nenorime pasikliauti.
Pasak „Žmogaus studijų centro“ vadovo psichologo dr. Gintaro Chomentausko, liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena – yra gera proga įvertinti, kiek daug esame pasiekę kurdami valstybę ir vienydami čia gyvenančius žmones bendrai šalies gerovei.
„Valstybės dienos proga prisiminkime, kad esame tvirta ir vieninga visuomenė. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo. Mūsų atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad savo valstybėje mes jaučiamės esą šeimininkai, reikalingi savo šaliai“, – sako G. Chomentauskas.
„Žmogaus studijų centro“ per dešimt metų atliktų šalies emocinio klimato tyrimų duomenimis, Lietuvoje daugėja ir pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis. „Matome, kad valstybėje sukūrėme daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, policija ir kitais pareigūnais. Nors bendro nepasitenkinimo valstybės gyvenimu dar gausu, vis dėlto yra įvykęs proveržis – tikime, kad mūsų susikurta socialinė struktūra mums padės. Tai didina gyvenimo stabilumo jausmą“, – sako „Žmogaus studijų centro“ vadovas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad Lietuvos visuomenei svarbu įveikti reikšmingą iššūkį: nors ir jaučiamės galintys daryti įtaką visuomenės gyvenimui, vis dėlto vieni kitais dar nepasitikime. Net 75 proc. sako nežinantys, kuriais žmonėmis galima pasitikėti. Anomijos, t.y. žmonių susvetimėjimo jausmo, rodiklis ir toliau metai iš metų lieka nepakitęs.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas pabrėžia, kad verslas Lietuvoje taip pat turi imtis atsakomybės už visuomenės emocinį klimatą. „Kuriame verslą savo šalyje ir su savo šalies žmonėmis – nuo jų požiūrio į gyvenimą priklausys, kiek sėkmingai augsime visi kartu, kiek būsime linkę investuoti į ateitį. Visuomenei svarbu matyti ją šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje visuomenėje žmonės bus laimingi ir norės kurti“, – mano M. Jundulas
Jis akcentuoja pozityvią tendenciją – Lietuvos gyventojai jau teigia galintys daryti poveikį visuomenės gyvenimui, t.y. jie jaučiasi turintys galią keisti visuomenę į gerąją pusę.
M.Jundulo teigimu, verslas privalo padėti visuomenei gyventi darniau ir gerinti tarpusavio ryšius.
„Šiandien versle jau kalbame apie tai, ką jis gali padaryti visuomenei, keisdamas ją į gerąją pusę. Esame linkę investuoti į visuomenės klimato gerinimą, žmonių tarpusavio ryšių stiprinimą ir glaudesnius santykius. Ši kryptis reikalauja ilgo ir nuoseklaus darbo, jog mūsų visuomenės savijauta pasikeistų“, – teigia M. Jundulas.
Jis atkreipia dėmesį, kad beveik 80 proc. tyrimo dalyvių tiki, kad, esant reikalui, žmonėms padės kaimynai. M.Jundulas tokį pasitikėjimą artimiausia aplinka sieja ir su augančiu visuomenės saugumo jausmu – kuo daugiau aplink žmonių, kuriais galime pasitikėti, tuo daugiau visuomenėje bendrumo ir saugumo jausmo.
„Saugesnėje visuomenėje daugėja vilties, kad mūsų laukia gera ateitis. Tai rodo ir apklausos duomenys – daugėja galvojančiųjų, kad vaikams gyventi Lietuvoje yra geros perspektyvos. Žmonės mato daugiau paramos, auginant vaikus Lietuvoje. Optimizmo suteikia ir emigracijos rodikliai – išvažiuojančiųjų ir ketinančių išvažiuoti skaičiai paskutiniu metu linkę mažėti“, – sako M. Jundulas.
Jis įsitikinęs, kad stabilumo ir saugumo jausmas mūsų valstybės žmonėms leidžia kurti savo ateitį čia, Lietuvoje, o ne ieškoti savo laimės svetur.
