Rugsėjo 18 d. 10 val. MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) Lietuvos istorijos institutas kviečia į konferenciją „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“, skirtą 35-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms.
1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Minint šią sukaktį, Lietuvos istorijos institutas inicijuoja diskusiją apie svarbiausius faktorius rašant Nepriklausomybės istoriją ir kodėl šis klausimas reikšmingas ne tik istorikams, bet ir kiekvienam šalies piliečiui.
Keturiose konferencijos diskusijose dalyvaus mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai. Viena iš konferencijos diskusijų bus skirta Nepriklausomybės archyvų apžvalgai. Archyvų vadovai, mokslininkai kalbės apie šalies istorijos archyvų būklę, prieinamumo galimybes, šaltinių atranką ir dialogo su istorikais svarbą.
Antrojoje diskusijoje politologai bei istorikai kalbėsis apie didžiausius mūsų laisvės rašymo iššūkius. Dalyviai diskutuos, kaip įmanoma dabarties triukšmą paversti mokslu ir kokie yra sudėtingiausi slenksčiai, kurių per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį vis dar nedrįsta peržengti istorikai.
Apie tai, kaip istorija tampa istorijomis, renginyje kalbėsis žiniasklaidos ir kultūros atstovai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai svarstys, ką apie Nepriklausomybės epochos visuomenę ateities mokslui perduos žiniasklaidos turinys ir kultūrinės praktikos. Konferenciją užbaigs muziejininkų diskusija apie galimybes fiksuoti laisvės metų patirtis kaupiant muziejų fondus ir organizuojant parodas.
Visos diskusijos bus tiesiogiai transliuojamos Lietuvos istorijos instituto Youtube paskyroje bei feisbuko paskyroje, taip pat lrt.lt svetainėje.
Plačiau susipažinti su konferencijos programa galite www.istorija.lt.
Konferencijos dienotvarkė:
10.00 Nepriklausomybės istorijos archyvų būklė
Dalyvauja Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus patarėjas Jokūbas Pukėnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, LRT.lt archyvų redaktorius ir žurnalistas Tomas Vaitelė, Lietuvos vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė, Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas Darius Žeruolis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.
11.00 Mūsų laisvės rašymo iššūkiai
Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vladas Sirutavičius.
12.15 Kai istorija tampa istorijomis
Dalyvauja teatro kritikas, publicistas Vaidas Jauniškis, žurnalistė ir prodiuserė Edita Mildažytė, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, žurnalistas, prodiuseris, scenaristas Rytis Zemkauskas.
13.15 Muziejininkų galimybės fiksuoti laisvės metų patirtis
Dalyvauja Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė, Žemaičių muziejaus ALKA direktorė Eva Stonkevičienė.
Kaip rašysime nepriklausomybės istoriją?.. “Rašysime savimi,” – atsakome. Mat, jaunavedžių pora knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” Baltijos laisvės kelio fone sako, kad, norint būti laisviems, reikia kuo daugiau vestuvių. Taškas.
Vestuvės gerai, bet dar geriau šeimos, auginančios bent po tris vaikus.
Kaip galima suprasti, konferencija gali būti skirta 35-oms metinėms skirtų lėšų panaudojimo įforminimui. Juk kol kas atviro esmingesnio objektyvesnio analizavimo viešumoje kaip tai pavyko Tautai padaryti nesigirdėjo.
Moksliniuose tinkluose buvo NASA (JAV) rodoma medžiaga apie iš kosmoso pasirodžiusį ir Visatos intelekto valdomą tarpžvaigždinį laivą 31/ATLAS. Iš pradžių jis atrodė kaip kometa, tačiau, priartėjus, jis įgavo Neatpažinto Skraidančio Objekto NSO (UFO) pavidalą ir buvo stebimas nuo pat įskridimo į mūsų planetų, besisukančių aplinkui Saulę, momento iki išskridimo atgal į Visatą. 283 p. 2-jų dalių (ofsetas + e – formatas su atlenkiamu USB raktu) knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 81 p. 2021.09.10 yra patalpinta NSO, pakibusio viršum Šatrijos kalno Lietuvoje nuotrauka. Kadangi konferencijos “Švietimo akcentai” renginyje buvo kalbama apie mokytojo vaidmenį ir gebėjimą dirbti ne tik su žiniomis, bet ir su žmogumi, tai matosi, jog Švietimui šiandien tikrai reikia ne standartinių sprendimų, o gilesnių klausimų, drąsių temų ir nuoširdaus dialogo: kaip kad tą sakė vadovė Aušra Dargė.
P. S. Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad Konferencijoje buvo kalbama apie mokytojo gebėjimą dirbti ne tik su žiniomis, bet ir su ŽMOGUMI, o tam reikia drąsių temų. Pavyzdžiui, – ar žmogaus civilizacija į Žemę buvo pasėta iš Kosmoso, ar Žemę žmogus sukūrė PATS, kad galėtų joje apsigyventi? Tam reikėtų pasiskaityti knygą ‘Ist. par. į Lietuvą’, taip pat ir pasaką “Eglė žalčių karalienė”, kurios yra 371 variantą parengė ir išleido Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys prof. hab. dr. Leonardas Sauka (1931 – 2022), o ilgiausią, 372 -trą variantą atskirai yra išleidusi leidykla ‘Jotema’ (Kaunas/2014). Žodžiu, dėstant Lietuvos istoriją, istorikas turėtų klausti moksleivį: ‘Ar skaitote tautosakinę literatūrą? Ar skaitėte pasaką ‘Eglė žalčių karalienė’ ir pan.? Fizikos mokytojas galėtų klausti mokinį: ‘Kas jums žinoma apie Skraidančias lėkštes? Gal kokį filmą matėte?’ ir pan. Biologijos mokytojas galėtų klausti: “Mėnulyje, – galėtų gyventi žmogus, ar ne?”. Tačiau tam dėstytojas pats turėtų būt sekęs, pavyzdžiui, alkas.lt publikacijas apie JAV- užmojus kolonizuoti Mėnulį ir t. t. Tam reikia žinot medžiagą
„Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“ Kas čia per marazmas ? Jokios nepriklausomybės niekada nebuvo. Lietuva visada buvo perparduodama prostitutė. Kada tai pradėsime suprasti ir įmsimės kovos už Laisvę ?
Visada ?
Gal derėtų ir plačau užsimoti, ne kaip rašysime nepriklausomybės, o gal – lietuviškai kalbėjusio žmogaus (tautos) gyvenimo, istoriją. Juk kalba tai sena, vadinasi, ir lietuviškai kalbančio žmogaus nuo tos senovės yra gyventa.
Derėtų plačiau užsimoti ? Arijų istoriją prikelti ? Bet ji juk nuo deviniolikto amžiaus uždrausta. Arijai demonizuoti ir ištrinti. Taip, jie kalbėjo lietuviškai, bet : juos minėdami neprisišauksim bėdos ? Tarkim, Iranas , lietuviškai reiškia arjų žemė. Na, pagal Dariaus, Persijos karalystę. Ar jie daug pagarbos dėl to dabar susilaukia ? Ne dėl to Persiją siekiama sunaikinti ? Vyksta civilizacijų karas. Parazitai nori pavergti visą Pasaulį. Lietuva pasipriešins ?
Ką islamofašistai turi bendro su arijų civilizacija ?
Kad Lietuva gyvena be savo autentiškos dvasios tai yra pačios Lietuvos valdžių nemokšiška, prmityvaus supratimo politika. Dabar iš šalies niekas jai gaivinti savo prigimties, rašyti savojo užmojo istoriją netrukdo. Taigi dvasinis, istorinis lietuvybės naikinmas yra pačių darbas. Gali būti, kad dalies tautos polinkis niekinti lietuvybę yra šlėktinis atsineštas iš lenkiškosios Lietuvos laikų. Taigi jį gali turėti į lenkizmą linkę asmenys valdžoje. Tokiu atveju akivaizdu, kad tą lietuvybės savinaiką pašalintume, jeigu į valdžią išsirinktume ta prasme lietuviškesnius asmenis.
>P. Skutas
Kalba ne tik kad sena, bet ir gražiausia visame pasaulyje (UNESCO atranka). Antroje vietoje norvegų, trečioje italų kalbos.
>P. Skutas
Prie to pridedu dar Rusijos Federacijos genetikos mokslininkų straipsnių antraštes (vertimas): “Kodėl lietuviai vadinami žmonijos genetiniu seifu?”, “Ne indoeuropiečiai? Jų DNR siekia ledyno laikų kodą, – filmą pažiūrėkite iki galo ir suprasite, kad lietuvių istorija – tai raktas į supratimą to, kas iš tikrųjų esame mes visi ir pamatysime, jog lietuviai yra tikrų tikriausia “Laiko kapsulė”, išsaugojusi kraują tų, kurie medžiojo dar mamutus”. Be to, filme parodyti DNR tyrimų, kurie siekia virš 50% lietuviško DNR paplitimo žemėlapis, pradedant nuo siekiantis Sahelų Respublikos Rusijos Rytuose ir baigiant Vidurio Europa, kur lenkai, pavyzdžiui, savyje lietuviško DNR turi vos 28 %. Dėkoju.
Infantilus DI (dirbtinio idioto) masėms sukurtas filmukas. Lietuvių genetikoje nėra nieko išskirtinio. Išskirtinis dalykas yra lietuvių kalba, sutartinės, kurias pavyko išsaugoti.