Seimo nariai laukia į Lietuvą norinčių sugrįžti asmenų – iš Venesuelos bent 50

Venesueloje nerimstant neramumams, ten gyvenantys lietuviai, ne kartą kreipęsi pagalbos į Lietuvos valdžią, pagaliau sulaukė geros žinios – antradienį, balandžio 9 d. Seime po svarstymo bendru sutarimu buvo pritarta Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektui. Tikimasi, jog juo tautiečiai galės pasinaudoti jau nuo gegužės 1 d.

Nauju įstatymu siekiama sudaryti galimybę humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims, asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų šeimos nariams bei globojamiems nepilnamečiams vaikams atvykti nuolat gyventi į Lietuvą ir integruotis mūsų visuomenėje.

Įstatyme numatyta, kad perkeliamiems asmenims būtų apmokamos visos grįžimo išlaidos: kelionės bilieto, bagažo, kelionės draudimo ir kitos su kelione susijusios išlaidos.

Perkeliamojo asmens kelionė į Lietuvos Respubliką organizuojama ir įvykdoma kuo greičiau su perkeliamuoju asmeniu suderintu laiku. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, būtent grįžimo klausimą bei jo finansavimą naujas įstatymas ir turėjo išspręsti: „Perkėlimas ir apmokėjimas už kelionę yra pagrindinė problema. Laikotarpis, jeigu kalbame apie numatytas išmokas, yra laikinas. Tam tikrų lengvatų suteikimas būtų iki įsidarbinimo.“

Kaip sakė Seimo narys, turimi duomenys leidžia manyti, kad šiuo įstatymu ketina pasinaudoti apie 50 Venesueloje gyvenančių Lietuvos piliečių ar lietuvių kilmės žmonių.

Nusprendusiems pasinaudoti perkėlimo galimybe, įstatymas numato ir visą pluoštą įvairių pašalpų ir kompensacijų: vienkartinė įsikūrimo išmoka būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti; mėnesinė išmoka būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, kelionėms visuomeniniu transportu, gyvenamojo būsto nuomai ir sumokėti už komunalines paslaugas); vienkartinė pašalpa būtiniausiems vaiko mokymo reikmenims įsigyti; mėnesinė kompensacija vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; pagalba išsinuomojant gyvenamąjį būstą; parama lietuvių kalbos mokymuisi.

„Pagal žmogaus teisių konvenciją turime šiems žmonėms garantuoti tam tikras teises. Politines teises gali gauti tik piliečiai. Su lietuvių kilmės asmenimis gali būti perkelti ir jų šeimos nariai, kurie nėra Lietuvos piliečiai. Jie kai kurių politinių teisių, tokių kaip balsavimas, dalyvavimas rinkimuose, neturės“, – sakė J.Bernatonis.

Be to, perkeltieji asmenys turės galimybę gauti teisę nuolat gyventi Lietuvoje, o gavę tokį dokumentą, turės teisę gauti ir kitas išmokas: vienkartinę išmoką gimus vaikui, laidojimo pašalpą netekus artimo žmogaus, „vaiko pinigus“, privalomąjį sveikatos draudimą. Perkeltieji asmenys galės gauti nemokamas teisines konsultacijas, kitą socialinę paramą ir išmokas, socialines ir švietimo paslaugas kaip kiti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys.

Tiesa, svarstant įstatymo projektą, Seimo posėdyje buvo aptartas ir Seimo nario Kęstučio Masiulio siūlymas visame įstatyme terminus „perkėlimas“ ir „perkeliamasis asmuo“ pakeisti į terminus „grįžimas“ ir „grįžtamasis asmuo“. Tačiau J.Bernatonis tokių pasiūlymų patikino rimtai nevertinantis: „Tai buvo Seimo narių, kurie nėra teisininkai, noras pakeisti teisines sąvokas gražesnėmis. Estetiką vertinu ir aš, bet pagražinimai kartais įneša painiavos. Reglamentuojama, kad įstatymas skirtas tik asmenims, gyvenantiems vietose, kur vyksta humanitarinė krizė. Tai buvo teisiniai klausimai, o teisininkų Seime mažuma.“