Balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama byla, kurioje siekiama išsiaiškinti, ar konkursas laisvės kovų memorialui Lukiškių aikštėje įvyko teisėtai. Ieškovai prašo teismo išaiškinti, ar laimėtoju pripažintas Andriaus Labašausko projektas, interpretuojantis miško partizanų bunkerius, laimėjo teisėtai. Vakar teisme buvo apklausti liudytojai, paaiškėjo, kad mįslingai dingęs konkurso komisijos posėdžio įrašas, o konkursas esą rengtas ne projekto įgyvendinimui, bet idėjai. Tad įpareigojimų ją įgyvendinti nėra.
Ieškovų Gintaro Čaikausko ir Kęstučio Akelaičio nuomone, projektų konkurso, vadinamo kūrybinėmis dirbtuvėmis, laimėtojo paskelbimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Rezultatus prašoma anuliuoti ir pratęsti dirbtuves-konkursą. Vienas svarbiausių teismui pateiktų argumentų – A.Labašausko siūlomas projektas pažeidžia Lukiškių aikštės vertingąsias savybes. Tiksliau – jos lygų reljefą, kurį keisti draudžiama, nes aikštė yra įtraukta į Valstybės saugomų objektų sąrašą.
Nesupranta žodžio „lygus“
Tačiau A.Labašausko atstovė siūlė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir teigė, kad sąvoka „lygus reljefas“ yra subjektyvi, o teisės aktai nenumato, kaip reikėtų suvokti šią sąvoką. Advokatė tikino, kad siūlomas projektas yra skulptūra, todėl jis priskiriamas statinio kategorijai, tad negali būti vertinamas kaip reljefo dalis. Ji taip pat teigė, kad organizuojant projektą buvo renkama idėja, o ne techninis projektas. Esą, kol idėja nėra įgyvendinta, nėra ir pažeidimų, o tai reiškia – ir atsakomybės.
Teismo posėdyje, kuriam vakar vadovavo teisėjas Dainius Rinkevičius, buvo priminta ir tai, kad viena iš konkurso sąlygų buvo ta, jog siūlomi projektai turi būti suderinti su Lukiškių aikštės sutvarkymo projektu, kurį įgyvendinant buvo numatyta ir įrengta vieta Vyčio memorialui. Ieškovų atstovei pasiteiravus, kas turėtų atlyginti materialinę žalą, kuri būtų padaryta, įgyvendinant A.Labašausko projektą, nes reikėtų išmontuoti granitines lentas, projekto autorius patikino, jog tai pusės dienos darbas.
Jokių įsipareigojimų nėra
Vyriausybės atstovė teisme pasiūlė kuo greičiau spręsti susiklosčiusį ginčą ir informavo, jog surengti konkursą buvo patikėta Kultūros ministerijai. Ši organizavimą perdavė Šiuolaikiniam meno centrui, kuris ir surengė dirbtuves. Vyriausybės teisininkės teigimu, šiuo metu nėra pasirašyta jokių projekto įgyvendinimo sutarčių, savivaldybės nesaisto jokie įsipareigojimai su Kultūros ministerija. Esą ji, kaip aikštės ir sklypo savininkė, savo nuožiūra gali organizuoti aikštės tvarkymą. Be to, paaiškėjo, kad 32 tūkst. vertės A.Labašausko sutartis su savivaldybe yra dalinė. Savivaldybė nėra įpareigota tęsti projekto.
Su tuo sutikti nenorėjęs A.Labašauskas informavo, kad yra gavęs žinių iš Vyriausybės kanclerio, jog pasibaigus bylos nagrinėjimui teisme, projekto finansavimas, kuris šiuo metu yra sustabdytas, bus pratęstas. Ieškovų advokatė replikavo, jog jeigu Vyriausybė finansuoja konkurso organizavimą, turėtų prisiimti ir atsakomybę už rezultatus. Nes šiandien matome konkurso sprendimo teisines pasekmes – greičiausiai remiantis jo rezultatais savivaldybė ir sudarė sutartį su A.Labašausku laikinam jo projekto maketui aikštėje už daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Vakar, balandžio 3 d. teismas išklausė ir liudytojus. Pirmasis liudijo Algis Narutis, vienas iš ekspertinės grupės, priėmusios konkurse lemiamą sprendimą, narys. Jis prisiminė, jog sprendžiant dėl konkurso nugalėtojų, informavo ir kitus 7 komisijos narius, jog A.Labašausko projektas neatitinka įstatymų ir siūlė į tai atsižvelgti. Visus pastebėjimus ir neatitikimus jis išdėstė raštu bei pridėjo prie savo balso. Balsavimas vyko slaptu balsavimu, todėl A.Narutis sako tikėjęsis, kad šis jo dokumentas pasieks ir Vyriausybės atstovus, o tada bus į tai atsižvelgta. Taip pat jis teigė, jog balsavimo, kuris vyko ŠMC patalpose, įrašas yra sunaikintas, dalis konkurso protokolų yra be parašų, trūksta dokumentų priedų.
Žemės gruntas nėra statinys
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis patikino, kad departamentas konkurso rengime nedalyvavo, tačiau atstovaudamas institucijai, kurios leidimas būtų reikalingas, įgyvendinant A.Labašausko projektą saugomoje aikštėje, išsakė poziciją: pirmiausia, supiltas žemės gruntas teisiškai nelaikomas statiniu, nes statinys turi būti suformuotas iš kietų medžiagų. Be to, sutartis, kurią savivaldybė sudarė su A.Labašausku, yra sutartis ne dėl paties projekto įgyvendinimo, o tik dėl vizualinio projekto maketo. Todėl toks departamento sutikimas yra išduotas. Visai kas kita projekto įgyvendinimas, mat kiltų grėsmė pažeisti lygaus reljefo saugomą aikštės savybę.
Vertingosios objekto savybės gali būti keičiamos, tačiau ne savybių sąrašas turi būti derinamas prie siūlomų projektų, o projektai prie esamo vertybių sąrašo. Priešingu atveju – tai būtų korupcinis veiksmas.
Išklausius liudytojus, teismas pasiūlė išklausyti ekspertų nuomonę dėl A.Labašausko projekto atitikties įstatymams. Autorius su ŠMC vadovu Kęstučiu Kuizinu vieningai ėmė tikinti, kad šiuo metu projektas jau smarkiai pakitęs, mat po laimėjimo sulaukė ekspertų pastabų. Teismas įpareigojo ŠMC pateikti medžiagą tokio projekto, kuris buvo pateiktas komisijai konkurse, nes būtent tokią medžiagą ir vertino ekspertų komisija. Ši projekto medžiaga su šalių suformuluotais klausimais bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kurio teismas oficialiai paprašys įvertinti, ar projektas nepažeidžia teisės aktų ir įgyvendinant jį nebūtų pažeista saugoma aikštės savybė – lygus reljefas. Tuomet teismas galės priimti sprendimą dėl konkurso rezultatų teisėtumo.
Kitas teismo posėdis numatytas birželio 11 d.
Manau dauguma žmonių simpatizuoja paminklui, kuriame dominuotų VYTIS. Pasižvalgius sviete po naujai statomus paminklus mūsų ” bunkeris” aikštėja atrodytų arhaiškai, jau nekalbant apie tai , kad neatitinka konkurso sąlygų ir dar išlenda ir nešvarių konkurso aplinkybių. Prie šiuolaikinių meno raiškos formų negeba meno kūrėjai paruošti vertingų darbų. Manau ” bunkerio ‘idėja labiau tiktų partizaninį laikmetį įamžinti tam labiau tinkamoje erdvėja.