Seimo Antikorupcijos komisija pakartotinai nagrinėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo skaidrumo užtikrinimo klausimus.
Komisijos prašymu Specialių tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė KPD veiklos srityse parodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo kriterijai ir jų taikymas nepakankamai apibrėžti; nėra sisteminio ir nuoseklaus nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo proceso; asmenys valdantys turtą nėra informuojami apie sprendimus dėl jų turto pripažinimo kultūros paveldu; KPD sudaromų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymas ir darbo organizavimas yra neskaidrus, tarybos nariai atrenkami galimai neskaidriai, jie nedeklaruoja privačių interesų, nėra numatyta atsakomybė už priimamus sprendimus, nėra jokios priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės. KPD nesiima savarankiškos iniciatyvos, o taip pat neskuba įgyvendinti STT pateiktų pastabų dėl korupcijos rizikų šalinimo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad iš patikrintų 39 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų narių, 38 nebuvo deklaravę privačių interesų. Atkreiptas dėmesys, kad kai kurie tarybų nariai nežino, kad jie yra šių tarybų nariais, negali atsakyti kokiu būdu tapo konkrečios vertinimo tarybos nariu; nežino kokiais atvejais, kada ir kaip tinkamai nusišalinti nuo priimamų sprendimų, kai yra interesų konfliktas, o KPD nerodo geranoriškumo bendradarbiauti, siekiant pakeisti nusistovėjusią ydingą tvarką.
Posėdyje diskutuota dėl Mokslinės archeologijos komisijos veiklos skaidrumo. Pateikta duomenų, kad kai kurie šios komisijos nariai yra praktikuojantys archeologai, vykdo komercinius užsakymus, rengia tyrinėjimų projektus, patys juos svarsto, aprobuoja, vėliau svarsto jų įgyvendinimo ataskaitas ir jas aprobuoja.
Kultūros ministerijos viceministras patvirtino, jog ministerijai žinoma apie problemas KPD veikloje, todėl šiuo metu yra atliekamas KPD vidaus auditas.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pažymi, kad kultūros paveldo srities parlamentinė kontrolė bus tęsiama bei tikimasi Kultūros ministerijos neatidėliotinų iniciatyvų, koreguojant korupcijai sąlygas sudarančių teisės aktų nuostatas.
o seimas savęs pasitikrinti dėl korupcijos galimybių nepageidauja?
🙂 Juokauji, tamsta? Ne to čia ėjo.
Kadangi Seimui patinka iš komersantų nusižiūrėti veikimo būdai (komercinė abėcėlė ir pasai), tai, kaip sakė mama Maxima, kuriant įstatymus, „apie viską pagalvota” – taip pat ir apie galimybę nebaudžiamai imti kyšius.