Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į ekskursiją po atnaujintą ekspoziciją Gedimino pilies bokšte. Čia pirmą kartą pristatoma unikali trimatės grafikos technologijomis pagrįsta projekcija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kuri demonstruojama iškart septyniuose pilies languose.
Virtualios kelionės iš praeities į ateitį metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais,
kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšto, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu.
Virtualią ekspoziciją „Laiko juostų vaizdų pro Gedimino pilies bokšto langus“ tris mėnesius kūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkai, istorikai, ekspozicijų architektai. Taip pat UAB „Multimediamark“ grafikos dizaineriai, programuotojai.
Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais sostinės ir visos šalies istorijos momentais: miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, baltų papuošalais, karybos atributais, Baltijos kelio istorija.
Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių yra rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.
Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – Gedimino pilies bokšte pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė, bokštas taip pat žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią.
Naujojoje ekspozicijoje lankytojai turės galimybę susipažinti ir su pačiu naujausiu įvykiu – Lukiškių aikštėje 1863–1864 m. nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų sukilimo dalyvių atradimu. Pristatomas pats sukilimas, jo vadai, archeologiniai tyrimai ir radiniai.
Pirmoji ekskursija po atnaujintą ekspoziciją Gedimino pilies bokšte jau gruodžio 1 d. 15 val. Būtina išankstinė registracija (www.lnm.lt/edukacija-ir-ekskursijos-muziejuje/), ekskursija nemokama, tereiks įsigyti muziejaus bilietą.
Susiję straipsniai:
- Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Vilniuje – teatralizuota meninė akcija Gedimino pilies kalno papėdėje
- Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
- Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija
- Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis
- Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
- Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
- Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose
- Liepos 6-osios proga estų bendrovė Vilniaus gyventojams padovanojo kelionę laiku
- Kaune vyks istorijos konferencija, skirta Kauno pilies gynybos 650 metų sukakčiai
- Bus pristatyta prieš 100 metų išleista knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“
- Paminėtos Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės (nuotraukos)
- G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
- V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
- R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
- R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
- Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas
- Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
- G. Šapoka: Tarpukario Vilniaus istorijos šiandien vengiama arba neišmanoma
- Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
- Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
- Prezidentūros atvirose erdvėse pristatyta retų archeologinių radinių paroda
- Apie Klaipėdos piliavietės tyrinėjimus kultūros istorijos vakare Lietuvos nacionaliniame muziejuje (dienotvarkė)
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje rodomas dokumentinis filmas „Česlovo Milošo Vilnius“
- Skaudvilėje bus paminėtos Pilėnų žūties 680 metinės
- Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m.
- Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas
- Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą
- Muziejų diena ir naktis jūrų muziejuje skirta ypatingai trispalvei
Kada antroji ekskursija?
Kažin ar kada išdrįsime pro Vilniaus pilies langus pamatyti tai, ką XVI a. Jonas Radvanas Lietuvis „Radvilos skydo aprašyme“ nurodė: „Šičia stovėjo šventieji karaliai lietuvių kilimo / Švietė aukštai ryškiais spinduliais lietuvių karalius / Mindaugas, jam ant galvos karūna lotynų gulėjo“.
Kada Vilniaus KATEDRAI bus grąžinti (pavogti? ar paslėpti?) LIETUVAI VERTINGIAUSI ARTEFAKTAI, kurie liudija kad : VILNIAUS KATEDROS VIETOJE, DAUGIAU NEI PRIEŠ 2500 metų, stovėjo, keramikinėmis glazuruotomis plytelėmis bei LIETUVIŠKA SAULUVA, išpuoštas AUKURAS! Šie artefaktai, dar prieš 10 metų, puošė išėjimo sieną!
Laimei yra išlikusi, nekokųbiška, šių artefaktų nuotrauka ( Romualdo Zubino knyga “Pažadinta praeitis” psl. 132).