Balandžio 12 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.
Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, tiek monumentaliuose paminkluose ar istorinės tematikos kūriniuose, vienija skulptoriaus kūrybą nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Daugelio parodų ir simpoziumų dalyvio Algirdo Boso darbai puošia Klaipėdos, Kėdainių, Telšių, Gargždų ir kitų Lietuvos miestų pastatus, parkus bei aikštes. Skulptoriaus kūryba įvairialypė, jis lieja ir kaldina medalius, plaketes, monetas, drožia ir kala skulptūras, memorialines lentas, dekoratyvinius pano ir kita. Menininko universalumas atsiskleidžia ne tik formų ir siužetų įvairove, bet ir gebėjimu dirbti su skirtingomis medžiagomis bei technikomis: medžiu, metalu, akmeniu, ledu ir kt. Algirdas Bosas intensyviai kuria ir dabar, išlaikydamas savo meninės estetikos principus. Derindamas juvelyrišką techniką tiek su konceptualiais, tiek su istoriniais siužetais, menininkas tęsia savo jau klasika tapusią kūrybą.
Būdamas vienas iš 8–9 dešimtmečiais vykusio modernios skulptūros sąjūdžio dalyvių, Algirdas Bosas gilinosi į abstrakčią ir konceptualią kūrybą. Parodoje galima susipažinti su šio laikotarpio kūriniais, tokiais kaip „Rytas“, „Bundanti mūza“, „Augimas“ ir kt. Tuo pačiu metu skulptorius pradėjo domėtis ir istorine tematika bei jos interpretacijomis skulptūroje ir medaliuose. Pirmaisiais tokiais kūriniais galima laikyti Salomėjai Nėriai skirtą memorialinę lentą Panevėžyje (1974) ir medalį Martynui Mažvydui (1976), vėliau transformuotą į skulptūrą Klaipėdos skulptūrų parke (1980).
Ekspozicijoje pristatoma ir menininko medalių kolekcija, kurioje daugiausia įamžintos kūrybos sferos asmenybės: rašytojai ir poetai (Antanas Vienažindys, 1983; Vytautas Mačernis, 1986; Marius Katiliškis, 1998; Ieva Simonaitytė, 2012; Antanas Škėma, 2015), dailininkai (Stasys Krasauskas, 1982; Stasys Ušinskas, 1983; Vladimiras Dubeneckis, 1988; Petras Repšys, 1987; Antanas Gudaitis, 2012), kiti kultūros žmonės (kompozitorius Mikas Petrauskas, 1983; kalbininkas Juozas Balčikonis, 1987; istorikas Jurgis Lebedys, 1987). Šiose kompozicijose perteikiamas ne tik vaizduojamų asmenų indėlis į Lietuvos kultūrą, bet ir taikliai užčiuoptas jautrus emocinis dėmuo. Didelis skulptoriaus nuopelnas įamžinant svarbiausius Lietuvos istorijos momentus – 2009–2010 m. kartu su bendraautoriais išleista kolekcinių medalių serija „Lemtingiausi Lietuvos istorijos įvykiai“, kuri taip pat pristatoma ekspozicijoje.
Parodoje eksponuojami kelių monumentalių paminklų: kunigaikščiui Jonušui Radvilai skirto paminklo „Skrynia“ Kėdainiuose (2006) ir kompozicijos Durbės mūšiui Telšiuose (2016) pirminiai modeliai, taip pat jau įgyvendintų kūrinių nuotraukos. Rodomas daktaro Jono Basanavičiaus paminklo eskizinis maketas, parengtas pagal 1925 m. Rapolo Jakimavičiaus sukurtą skulptūrą. Didžioji parodos dalis sudaryta iš skulptoriui Algirdui Bosui priklausančių mažosios plastikos kūrinių, medalių ir nuotraukų. Ekspozicija papildyta darbais iš privačių Romano Raulynaičio, Alvydo Varžinsko ir Visvaldo Varžinsko kolekcijų, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio.
Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuo balandžio 12 d. iki birželio 17 d.
