Iš Kultūros ministerijos slaptųjų protokolų – Lietuvos kultūros „maximizavimo“ planas.
Kolegos muziejininkai dalijasi Kultūros ministerijos parengta „Nacionalinių muziejų“ reformos schema ir klausia, ką galvoju.
O toji schema rodo: visi Lietuvos muziejai bus sujungti į tris nacionalinius „akropolius“: Istorijos muziejų, M. K. Čiurlionio muziejų, Gamtos ir mokslo muziejų.
Lietuvos dailės muziejus su Nacionaline dailės galerija tampa Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus filialu.
Valdovų rūmai, Liaudies buities muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus jungiami į Istorijos muziejų.
Lietuvos jūrų muziejus su Kauno zoologijos muziejumi, Vaclovo Into akmenų muziejumi, Astronomijos muziejumi, Švietimo istorijos muziejumi sudarys Gamtos ir mokslo muziejų.
Į vieną „specializuotą muziejų“ turėtų būti sujungti visi Lietuvos memorialiniai muziejai.
Atskiri ir savarankiški Lietuvoje liktų tik du muziejai – Kauno IX fortas ir Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Ir ką galvoju?
Visų pirma, tokios radikalios reformos projektą ministrė turėtų viešai pristatyti visuomenei ir svariai jį pagrįsti. Gal esama nenuginčijamų argumentų už Lietuvos muziejų „maximizaciją“. Būtų labai įdomu juos išgirsti.
Susiję straipsniai:
- Kultūros ministerija siūlo išrinkti metų muziejų
- Kultūros ministerija skyrė finansavimą Muziejinių vertybių įsigijimo projektams
- V. Juozapaitis: Kultūros ir meno įstaigos turės stabdyti savo veiklą
- Patvirtinti pirmieji kultūros srities projektų finansavimo sąlygų aprašai
- Priimamos paraiškos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, projektų daliniam finansavimui
- A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais?
Kaip ir nacionališkai derėtų, K.M.Čiurlionis visas (dailė ir muzika) įkurdintinas Vilniuje, pastant atitinkamus rūmus jo kūrybos palikimui, galbūt, kartu su nacionaline reprezentacine konkcertų sale. Su Pilsudskio ir Stalino okupacijomis baigta, taigi laikas ir K.M. Čiurlioniui iš tūnojimo Kaune grįžti namo – į jo dvasiai artimą Vilnių … Nėra jokio reikalo jį dar ir toliau sovietiškai laikyti Kaune… Taigi visam K.M.Čiurlionio palikimui laikyti ir rodyti kūrtini atskiri rūmai, atskiras nacionalinis organizacinis vienetas sostinėje Vilniuje.
Reakcija rodytų, kad lyg velniui į tarpuragį pataikyta…
Memorialiniai muziejai bei kraštotyros priklauso Savivaldybėms, jų Tarybų sprendimu įkurti, todėl organizaciniu ir finansiniu požiūriu turėtų būti visi sujungti į vieną kiekvienoje savivaldybėje, o ne vienas visoje Lietuvoje. Tarp kitko Vilniuje jau sujungti į vieną Direkciją beveik visi memorialiniai muziejai, tik keletas yra atskiri. Vilniuje reikėtų įkurti M. Gimbutienės memorialinį ir St. Šalkauskio memorialinį muziejų. Reikėtų įkurti ir raketų kūrėjo K. Semenavičiaus memor. muziejų. Atidaryti Lietuvos Helsinkio grupės muziejų prie esančio greta V. Krėvės muziejaus vieno kambario bute, kur ir buvo Viktoro Petkaus su Eitanu Finkelšteinu (jo buvęs butas) įkurta ši grupė, jai priklausė ir kunigas ir kt. aktyvistai-rezidentai, kuri prisidėjo totalitarizmo naikinimo Sovietų sąjungoje. Šiame bute sovietų laikais yra nakvojęs akad. Sacharovas ir Lietuvos laisvės premijos laureatas S. Kisieliovas.
Stebėtina, kad du žydų muziejus, esančius Vilniuje, neapjungia į vieną, bet palieka atskirus – finansiniu požiūriu yra neracionalu.
Įdomus mažmožis –
pasak vieno radijo laidos dalyvio (Budrio?), mačiusio šiuos planus, Lietuva viename suskirstyta į tris regionus – Rytų, Vidurio ir Vakarų regionai.
Vienuolynas padovanotas. Mokslui tarnaujantys pastatai išlaisvinami – ruošiami padovanoti? Žingsnis po žingsnio premjeras Rytų regioną ruošia ėjimui žirgu?
Ne premjerui skirstyti Lietuvą į regionus. Mūsų regionai apspręsti yra istorijos: Dainava (Dzūkija) su Vilniumi, Lyda ir Gardinu; Sūduva su Kaunu ir kitais savivaldos centrais; Aukštaitija su centru Panevėžyje: Žemaitija su Šiauliais, Telšiais ir kt.; Mažoji Lietuva (gal Prūsų Lietuva, kad neišnyktų mūsų broliai prūsai) su Klaipėda, Insručiu, Tilže, Gumbine ir kt. lietuvininkų miestais. Regionas yra nuo lietuviško regėti – senovėje buvo žemė, kiek akys aprėpia, regi (pasilikęs ir lotynų kalboje, kaip ir žodis Ratas – Rotušė- rotacija). Pas slavus šis žodis virto Regionas – rejonas – rajonas, nes G virsta J, kaip Gintaras- Jantar ir kt.