Ir šiemet teks gelbėti pilkųjų ruonių jauniklius

Gamtininkai neabejoja, kad ir šiemet, kaip ir kasmet, tokiu pačiu laiku, mūsiškiame Baltijos pajūryje bus randama nusilpusių pilkųjų ruonių jauniklių. Jiems gelbėti skiriama lėšų iš Aplinkos ministerijos valdomos – Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP).

Lietuvoje pilkasis ruonis (ilgasnukis) yra saugoma rūšis, ji įtraukta į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Pajūryje rastus nusilpusius jauniklius priglaudžia Lietuvos jūrų muziejus – juos gydo, maitina, kol gyvūnai priauga reikiamo svorio ir yra paleidžiami atgal į jūrą. Tai užtrunka apie pusmetį – nuo kovo iki rugsėjo.

Nuo 2011 metų, AARP skiriamos lėšos, naudojamos – ruonių jauniklių laikymui, gydymui ir maitinimui. Pavyzdžiui, 2015-aisiais buvo skirta 7 tūkst. eurų. O laikotarpiui, nuo praėjusių metų balandžio iki š. m. rugsėjo – 14 tūkst. eurų.

„Lietuvoje, – kaip sakė Aplinkos ministerijos, Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, – pilkieji ruoniai nesiveisia, nes nėra tam tinkamų vietų. Jie migruoja Baltijos jūroje, ieškodami maisto. Pernai, nuo mūsiškio Baltijos jūros kranto buvo pastebėta 18 ruonių, rastos 9 jauniklių gaišenos. Dažniausiai, žuvusius ruonių kūnus, povandeninės srovės atplukdo iš kaimyninių šalių – Estijos, Suomijos ir kt. Beveik visais atvejais, sunku nustatyti žūties priežastį, nes kūnai būna stipriai apirę. Manoma, kad ruoniai žūsta įsipainioję į tinklus, dėl ligų ir pan.“

2016 metais, Baltijos jūroje, gyveno apie 36 tūkst. pilkųjų ruonių. Suomijoje, Estijoje ir Švedijoje jų gausa reguliuojama medžiojant, bet griežtai nustatytu laiku, pagal nustatytas taisykles ir tik su leidimais. Nors rūšies gausa ir reguliuojama, tačiau pagal ES Buveinių direktyvą – privalu steigti saugomas jūrines teritorijas ruoniams veistis. Suomijoje ir Estijoje šiai rūšiai saugoti yra įsteigta po 7 saugomas teritorijas. Lenkijoje ir Latvijoje pilkasis ruonis nebesaugomas.

Už ruonių daromą žalą žvejams, kurie žvejoja Baltijos jūroje ar priekrantėje, mokama išmoka iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės biudžeto (75 proc.) ir valstybės lėšų (25 proc.). Norintieji gauti šią išmoką, privalo rinkti duomenis apie pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą. Šie duomenys turi būti užrašomi žvejybos žurnale.

Baltijoje gyvenantys ruoniai, jauniklius veda nuo sausio mėnesio, todėl vasario pabaigoje, mūsų pajūryje, galima rasti ruoniukų palikuonių. Apie juos reikėtų pranešti Lietuvos jūrų muziejui tel. 8464 90740 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.