Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške.

Laiško autoriai garbingam svečiui priminė savo ištikimybę dar XIV amžiuje Lietuvos Karaliaus Gedimino laikais oficialiai paliudytam prigimtinio baltų tikėjimo išpažinėjų teigiamam nusistatymui kitų religijų atžvilgiu: „Mes, senojo baltų tikėjimo tęsėjai, sekdami Lietuvos Karaliaus Gedimino 1324 m. Vilniuje  popiežiaus Jono XXII legatų pasiuntiniams išsakytu religinės tolerancijos principu, reiškiame pagarbą Jūsų išpažįstamam krikščioniškam tikėjimui ir pripažįstame jo išpažinėjams mūsų šalyse teisę  laisvai reikšti religinius įsitikinimus pagal savo papročius“.

Tuo pačiu romuviai ir dievturiai išreiškė viltį, kad garbingas svečias turintis didelį autoritetą krikščionių tarpe paragins savojo tikinčiuosius ir hierarchus ne tik gerbti senąjį baltų tikėjimą ir jo tęsėjų teisę jį laisvai išpažinti savo protėvių žemėje, tačiau ir nedaryti kliūčių jo valstybiniam pripažinimui.

„Mes senovės baltų religijos tęsėjai, Lietuvoje ir Latvijoje susitelkę į dvi religines bendrijas – Senovės baltų religinę bendrija Romuva (Lietuva) ir Latvijas Dievturu sadraudze, siekiame, kad šioms religinėms bendrijoms būtų suteiktas mūsų valstybių oficialus pripažinimas, kuriuos mums laiduoja žmogaus teisės ir mūsų valstybių įstatymai. Deja, šių teisėtų lūkesčių įgyvendinimo kelyje savo šalyse mes susiduriame su trukdymais, kylančiais iš Jūsų krikščioniško tikėjimo pasekėjų ir hierarchų pusės. Žinome, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai pripažįsta Jūsų autoritetą ir kad Romos Bažnyčia moko katalikų tikėjimo ir jį prižiūri. Todėl nuoširdžiai tikimės, kad, viešėdamas mūsų šalyse, Jūs paraginsite savo tikėjimo brolius ir seseris gerbti mūsų religinį pasirinkimą ir palaikyti senojo baltų tikėjimo pripažinimą valstybiniu lygiu Lietuvoje, Latvijoje ir kitose mūsų protėvių baltų žemėse“, – rašoma  laiške.

Senojo baltų tikėjimo religinė bendrija Romuva šiuo metu vienija jau kelias dešimtis bendruomenių. Statistikos duomenimis, senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga. Paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis 5 130 Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad yra baltų tikėjimo. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.

Šių metų birželio 30 d. Seime jau buvo svarstomas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, įvardytos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Pavyzdžiui, bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose.

Dievturių religinė bendrija kaip juridinis asmuo buvo registruota dar 1925 m., o atgavus Latvijos Nepriklausomybę – 1991 metais. Lietuvoje  taip pat siekta valstybės pripažinimo dar XX a. pradžioje: Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis 1915 m. gavo carinės Rusijos valdžios oficialų pripažinimą, kad jis yra lietuvių senojo tikėjimo išpažintojas, o Domas Šidlauskas-Visuomis 1929 m. prie Sartų ežero įkūrė bendriją „Romuva“, kurios veikla sovietmečiu nelegaliai buvo tęsiama Intos lageryje. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. buvo įregistruotos pirmosios Baltų tikėjimo religinės bendruomenės Vilniuje ir Kaune, o Lietuvai 1995 m. priėmus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, juo remiantis 2002 m. buvo įregistruota Senovės baltų religinė bendrija Romuva (ją tuomet sudarė 10 atskirų bendruomenių).  

Dievturių ir romuvių tikėjimai grindžiami savo krašte susiformavusia religija. Dabartiniu metu tiek Romuva, tiek Dievturių bendrija savo valstybėse yra laikomos netradicinėmis „mažumų religijomis“ ir jaučia nuolatinį „didžiųjų religijų“ spaudimą, sunkiai pasiekia teisėtais lūkesčiais grindžiamą valstybės pripažinimą.