Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.
„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė.
Ar Lietuva išliks išgyvendama ir Europos tapatumo nuosmukį? Kur tie šaltiniai, iš kurių galime semtis jėgų spartėjančiam Tėvynės nykimui sustabdyti? Vėl pradėti gimdyti, dauginti gyvenimą nepaisant nieko – ar ne to prašo iš mūsų ir „Tautiška giesmė“, mūsų himnas?
Autorius įsitikinęs, kad 2018 metais, skaičiuodama savo naujojo valstybingumo šimtmetį, Lietuva patiria ir savo paskutiniąją lemtį – gyvena be rezervų. Visa tai, ką smagiai ir noriai demonstruojame socialiniuose tinkluose, – ir viskas. Užnugario nebėra.
Apibūdindamas knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ A. Juozaitis „Respublikos“ žurnalistei Ž. Kavaliauskaitei sakė:
„Tuštėjimas yra laisvės kaina. Nors kaina turėjo būti kitokia. Darbas laisvės sąlygomis, laisvos žemės sąlygomis. Bet pasirodo, kad ne. Išsilaisvinau, kad išbėgčiau. Tokia buvo gana daugelio nuostata. Ir tų, kurie stovėjo Baltijos kelyje, ir tų, kurie laukė laisvos valstybės. Sulaukė – mūsų vagonas atsikabino nuo imperinio traukinio. Ir kas turėjo nutikti? Reikėjo meistrauti savo garvežį. Bet, užuot tai darę, ėmėme sparčiai bėgti. Lyg būtume gyvenę ne tėvynėje. /…/ Kiek galima „dingti iš Lietuvos“? Juk tuštėja kasdien, o kai vynas išgeriamas, ant dugno lieka drumzlės. Pensininkai, kurių niekas net nebepajėgs išlaikyti – štai ko daugėja ir daugės. O ko tada laukti? Atbėgėlių-pabėgėlių minių? Jos, tiesą sakant, mus ir palaidos.
Knyga nėra džiaugsminga. Kai ją pristatinėjau Knygų mugėje, sakiau, kad man ji liudija savitą žanro – politinio esė, savižudybę. Nebegalėsiu daugiau taip rašyti, šią kardiogramą užrašęs visai išsekau. Žinoma, buvo palaipsniui dirbta, rašyta, negalvojant apie atskirą knygą. Bet pagaliau, apie 2010-2013 metus, supratau, kad aprašau galingą tautos susinaikinimo tendenciją. Fiksuoji savaitę po savaitės, metus po metų, kas darosi, ir matai, kaip senka jėgos. Štai, trečdaliu Šiauliai sumažėję, trečdaliu sumažėjusi Klaipėda. Lietuvoje nelikę Kaunui ir Vilniui prilygstančių dydžio dvipolio – tiek gyventojų išnykę, beveik milijonas. Per tuos septyniolika metų. Tai baisus reiškinys, ne vien fizinis – metafizinis, religinis. Ir tai vadinti laisvės kaina? Kaip susitaikyti su šia kaina? Baisiausias karas ir pokaris atėmė iš mūsų milijoną. Džiaugtis moderniosios Lietuvos šimtmečiu galime, ir džiaugiamės, bet pasižiūri į perspektyvą, ir džiaugsmo kaip nebuvę. Gali būti, kad vienintelį kartą mūsų tauta ir tešvęs savo vienintelį šimtmetį“.
A. Juozaitis – vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Parašė ne vieną dešimtį knygų. Sukūrė istorinę literatūrinę „Baltijos trilogiją“: „Karalių miestas be karalių“ (I. Simonaitytės premija), „Ryga – niekieno civilizacija“ (Baltijos Asamblėjos premija), „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.
A. Juozaitis svarsto dalyvauti kitąmet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. Tai jis sakė sulaukęs daugiau kaip 50 žinomų visuomenės veikėjų raginimo kelti savo kandidatūrą.
„Svarstau, kadangi palaikymas yra labai stiprus“, – BNS tvirtino A. Juozaitis.
O dėl ko ta Tėvynė tuštėja? Argi ne patys dėl to kalti?
Jaunimas tiesiog nebegali pakęsti konservatyvios naftalininės socialinės ir kultūrinės aplinkos Lietuvoje. Tai puikiai žinau tiesiogiai iš jaunimo lūpų.
Patys tokią aplinką ir formuojat. O ir į valdžią renkate apgailėtinus žalius populistus, kurie prie to dar daugiau prisideda.
Štai taip, Juozaiti.
Paprašyčiau tamstos nesišaipyti iš ateities rašybos. Štai, kai prileis Vaicekauskienę prie Valstybinės kalbos tvarkymo, tai, kaip neseniai teigė laidoje, leis rašyti kas kaip nori! Bus galima rašyti ne tik pažystamas, pažystu, bet ir viską kaip kam atrodo. Nes jei dabar komentaruose ar žinutėse žmonės taip rašo, tai nereikia žmonėms trukdyti. ..
Tiesa, ji neatskleidė savo neoliberalių pažiūrų į kalbą priežasties. O ji paprasta – kuo labiau neraštinga tauta, kuo labiau neišmananti, kas koduojame žodyje, jog rašyboje ir tartyje, kokie rašybos išsaugojimo padariniai kalbos ateičiai, tuo greičiau kalba ištirps kitų kalbų-mišrūnių katile, tuo greičiau bus užmiršta.
Ačiū Dievui, kad bus iš ko rinktis 6iuose Prezidento rinkimuose. A. Juozaitis – Lietuvos viltis. Neleisime gitanams nusėsti ir galutinai nustekenti Lietuvos. #užjuozaitį
Zigmas Vaišvila – tinkamiausias kandidatas į prezidentus. Kai buvo daromas 2013 – 2014 metų referendumas “Tautos valia”, Zigmas Vaišvila buvo kartu su Lietuvos žemės gynėjais savanoriais ir už tai pagarba Zigmui Vaišvilai, dirbančiam Tautos ir Lietuvos labui. Kur buvo Arvydas Juozaitis tuomet?
Žinia, kad tuo metu visos Seimo partinės komunist_kgb’istinės banditų gaujos susivienijo ir sužlugdė Tautos valios išraišką.
Sąjūdis (iki pergalės)
Suprantu, kad A.Juozaitis savo tokia rašytojiška pozicija apeliuoja į Dievą, – žiūrėk kas darosi… Šiaip šis vyksmas visiems kitiems yra nesustabdomas, taigi rašymai būtų kaip ir beprasmiai…
Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“… Lietuvos istorijoje vargu ar buvo laikai,kad joje būtų tiek daug skurde gyvenančių tautiečių ir tokia gausybė,nieko savo nesugebančių sugalvoti,dvasinių skurdžių,kurie būriais savo blevyzgomis 29 metus”gelbėja”Lietuvą ir tautą. Vienas iš šiandienių Lietuvos ir tautos”gelbėtojų” A.Juozaitis tesugebėjo, primityviai pritaikyti į “Tėvynės tuštėjimo metas”, Lietuvos klasiko J.Avyžiaus romano”Sodybų tuštėjimo metas”pavadinimą. tai tik plačiai Lietuvoje paplitęs šiandieninis”tautinis išradingumas”.Pavyzdžių yra nemažai…Tik lansberginėje Lietuvoje galėjo ir gali atsirasti toks A. Juozaitis – vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio perestroijkai ir gorbačiovui remti pradininkų,”filosofas, rašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras”, kuris prie šiandienos”tautinių intelektualų”jau atrastų tautiečių pavadinimų sutinkamai su jų padėtimi visuomenėje, finansine padėtimi arba jų pažiūromis:”runkeliai,vatnykai,eurovatnykai,popieriniai,lochai”, pensininkus savo”literatūriniame šedevre”mato:”…,kai vynas išgeriamas, ant dugno lieka DRUMZLĖS. PENSININKAI, kurių niekas net nebepajėgs išlaikyti – štai ko daugėja ir daugės”. Pragyvenę ir pradirbę gyvenimus PENSININKAI tik UŽGYVENO PABŪTI KOL NUMIRS DRUMZLĖMIS.”GENIALI METAFORA”, atitinka “tautos šviesuolį”A.Juozaitį.Ir tokie”tautiniai intelektualai” kaip A.Juozaitis pretenduoja pabūti prezidentais.V.Adamkus ir komunistinių mokslų mokslininkė Grybauskaitė netgi pabuvo prezidentais.Savo kandidatavimais ir prezidententiniais”tautos gelbėjimo darbais” tokie “tautiniai šviesuoliai”visiškai nuvertino prezidento taburetkės autoritetą. Kaip rodo karti 29 metų patirtis,eiliniams tautiečiams nėra ko tikėtis iš tokių “Lietuvos ir tautos gelbėtojų” ko nors teigiamo ir rezultatyvaus.Girdimi 29 metus”tautinių šviesuolių”blevyzgojami tautos ir Lietuvos”gelbėjimui”skirti pamokslai,pranašystės ir užkeikimai jau nieko nedomina. Tautiečiams belieka ir ateityje, dėl skurdo ir jokių perspektyvų nebuvimo,”patiems save tremti iš Lietuvos”tempais,kokių Lietuvos istorijoje nesapnavo net Stalinas.
Prochodimce, priblevyzgojai, visus išpeikei, bet nieko nesiūlai: nei tinkamo asmens, nei kokios nors programinės nuostatos, kad viskas į gera keistųsi.
Kol prie valdžios lovio stumdysis KGB-istinio sąjūdžio perestroijkai ir gorbačiovui remti veikėjai,brazauskiniai komunistai,jų pasekėjai ir palikuonys tol ir matys visi jų rinkėjai tik šių publikų atstovus su jų primityviais kliedesiais ir “POLITINĖMIS PROGRAMOMIS”kaip:A.Juozaičio-1. Lietuvos ir tautos”ateitis”yra Lietuvos-Latvijos”supervalstybinėje sąjungoje”be”vatnykų,eurovatnykų,popierinių,DRUMZLIŲ,dvigubų,,ngubų”ir t.t.2.Skurde merdintys tuberkulioziniai,sifilitiniai,prasigėrę ir t.t., išmirštantys ir išsivaikščiojantys “grynakraujai viengubi tegali išgelbėti Lietuvą”vadovaujami tokių prezidentų kaip A.Juozaitis, V.Lansbergio beretinių – visi kaimene paskui beretinių ožį marš į šviesų tautinį rytojų arba vyžoti rusai vėl ateina sutrukdyti mūsų”žengimui į šviesų tautinį rytojų”, brazauskinių komunistų šūkiai- lansberginiai beretiniai valdžioje vagia, mes vogsime mažiau ir užgyvensim visi geriau, arba”dadim stranie uglia mielkovo no do chuja ir t.t. Tad išsigelbėjimo lempukės ,klaidžiojantiems tautiečiams lansberginio-brazauskinio KGB-istinio-komunistinio kemsyno tunelio gale,kolkas niekas nepajėgia įsukti….
nepavargai???
Priešingai “tautinis bičiuli”. Kai pavargstu ar noriu prasiblaškyti ir pakelti sau nuotaiką aš paskaitinėju “tautinių intelektualų”,kaip A.Juozaitis ir kiti”politiniai ir visuomeniniai” šiandienos tautiniai,buvę komunistiniai,komjaunimo,komunistinės propogandos veikėjai, šiandiena jų”matomas”ir rašinėjamas vizijas. Girdėjęs ir matęs kaip jų vizijos”evoliucionavo”nuo Tarybinių laikų, prisimenu ir linksminuosi kartu su jais.Šiokius tokius savo ar kitų tų laikų prisiminimus parašinėju,kad pakiltų nuotaika ir būtų linksmiau ir kitiems šių”tautinių veikėjų”straipsnelių skaitytojams.
“Kad viskas LIETUVOJE keistųsi į gerą”, PIRMIAUSIAI – REIKIA PRANEŠTI PASAULIUI- kad, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, yra ATRASTI – TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMAI!!!
Ši žinia patartų MOKSLO PASAULIUI – ką daryti? ir kokiu keliu eiti ateityje, kad neišnyktų pati CIVILIZACIJA?!
Kas dėl LIETUVOS prezidento, tai manyčiau – Vygaudas UŠACKAS, ar Arvydas JUOZAITIS! Te renkasi LIETUVA!
Savo laiku Gorbačiovinėje Tarybų Sąjungoje Kašperovskis savo”stebūklingais užkeikimais”,Čiumakas”užtaisydamas iš krano vandenį” tiesioginiuose seansuose ir per televiziją”gelbėjo nuo ligų ir negalavimų”minias žmonių.Malonu šiandiena matyti lansberginėje Lietuvoje tik joje galėjusius užgimti “žmogiškos civilizacijos gelbėtojas”kaip inž R.Zubinas. Įdomu kur žiūri prezidentė, neskubėdama iš Jungtinių Tautų Organizacijos tribūnos visam pasauliui paskelbti apie inž R.Zubiną,kuris”patartų MOKSLO PASAULIUI – ką daryti”. A.Juozaičio “tautinis talentas”jam tesuteikia”prezidentines galias išgelbėti Lietuvą ir tautą” ir tik, jei jis bus pasodindas ant Lietuvos prezidento taburetkės. Pasaulio realistai sako,kad pasaulyje stebūklų nebūna. Pasaulyje stebūklų gal ir nebūna,bet gorbačiovinėje Rusijoje,kaip ir Lietuvai iš Marijos žemės persiinkarnavus į lansberginį durnių laivą, čia žmonijai žinomi moksliniai dėsniai “sudirba kitaip nei niekur kitur pasaulyje”. Lietuvai belieka prezidentu”rinkti” A.Juozaitį, inž.Romualdą Zubiną su 3 ir 4 žemės judėjimais reikia skubei vežti į Jungtines Tautas dirbti JT generaliniu sekretoriumi, gelbėti žmoniją,nes kitu atveju Lietuvos,tautos ir visos žmonijos laukia rusiškas ar ukrainietiškas”KAJUK”.
Arvydai, mintys „Tėvynės tuštėjimo metas“ yra panikieriškos, kurgi tavo sportinis dalykiškų veiksmų azartas? Rypavimus palikim beviltiškiems vergams.