Spalio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ sutiktuvės-konferencija.
A. Merkelio „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ – tai išsamiausia lietuvių istoriografijoje studija apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, ilgametį tarpukario Lietuvos valstybės vadovą Antaną Smetoną. Ją parašė taip pat iškili asmenybė – istorikas, literatūros kritikas, rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje. prezidento A. Smetonos bendražygis Aleksandras Merkelis (1907-1994).
Pirmoji monografijos laida buvo išleista Jungtinėse Valstijose 1964 metais. Lietuvai atgimstant A. Merkelis pageidavo knygą „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ perleisti Tėvynėje Lietuvoje. Valstybės atgimimo 100-mečio proga, privačių rėmėjų dėka galima šis kūrėjo noras pagaliau įgyvendintas.
Monografija „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla”, pateikianti gausybę plačiai visuomenei nežinomų istorinių žinių, parodo ir vienos asmenybės vaidmenį valstybėje, ir tautos nenugalimą ryžtą kovoti už Tėvynės nepriklausomybę
Aleksandras Merkelis (1907-1994) Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas 1938–1939 m. buvo prezidento A. Smetonos sekretorius. A. Merkelis gimė 1907 m. sausio 24 d. Mikaičiuose, Gruzdžių valsčiuje (Šiaulių r.), mirė 1994 m. sausio 11 d. Flušinge, Niujorke, palaidotas Kaune.
A. Merkelis mokėsi Žagarės „Saulės“ progimnazijoje, Šiaulių gimnazijoje. 1925-1932 m. studijavo Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Buvo vienas iš žemaičių studentų korporacijos „Samogitia“ steigėjų. 1930 m. išleido knygas „Jonas Jablonskis“, „Vaikų auklėjimo pagrindai“, 1931 m. – „Vaižgantika“, „Du garsieji žemaičiai (S. Daukantas ir vysk. M.Valančius)“, 1934 m. – „Juozas Tumas-Vaižgantas“, 1938 m. – „Antanas Smetona – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas ir vadas“, parašė V.Kudirkos, Vydūno ir kt. monografijas. Mokytojavo Kaune, dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1931-1938 m. vertėsi žurnalistika, dirbo redakcijose. 1938-1939 m. buvo prezidento A.Smetonos sekretorius. 1939-1940 m. „Lietuvos aido“ redaktorius. 1944 m. išvyko į Vokietiją. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, redagavo „Radijo žinias“, „Mūsų viltį“ ir kt. 1946 m. buvo išrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininku. 1949 m. išvyko į JAV. Dirbo „Vienybės“ ir kt. redakcijose. Nuo 1924 m. kultūros klausimais bendradarbiavo per 50 laikraščių ir žurnalų, pasirašydamas pavarde ir slapyvardžiais A.Mikaitis, A.Dangerutis, A.Daugėliškis, A.Vaidotas ir kt., paskelbė per 3000 straipsnių. Leido „Lietuvių tremtinių žinias“. Išleido scenos veikalų.
Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvių-konferencijos dienotvarkė
2017 m. spalio 17 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje
- Lietuvos valstybės tarybos dėmesys švietimui ir mokslui
Pranešėjas – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas. - Antanas Smetona ir jo vieta Lietuvos naujojoje istorijoje
Pranešėjas – Humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius. - Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui
Pranešėjas – poetas, publicistas, humanitarinių mokslo daktaras Vytautas Rubavičius. - Aleksandras Merkelis, metraštininkas, politikas, literatūros kritikas. Knygos atsiradimo Lietuvoje istorija.
Pranešėjas – knygos rengėjas, Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas. - Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ reikšmė formuojant Lietuvos piliečio sąmoningumą
Pranešėjas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Bitutė Valionytė. - Neklaidžiojęs tarp lietuviškų tapatybių
Pranešėjas – prof. Vytautas Radžvilas.
Renginį ves Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Narcizas Rasimavičius. Po pranešimų vyks diskusijos.
Į renginį kviečia Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir Vyčio paramos fondas.
Knyga apie perversmo keliu valdžią užgrubusį diktatorių.
Gal ir reikia. Tačiau tikiuosi, kad knygoje išdėstytas požiūris yra objektyvus.
Vargu, kad galėtų būti knygoje kas objektyvaus, juk tarpukario politinis istorinis vyksmas objektyviai (dokumentaliai) apskritai nėra nuodugniau ištyrinėtas, taigi greičiau, kad 1964 metų knyga tegalėtų būti Smetonos asmens garbinamoji beletristika.
Jo jo – kaip bjaurybės fošystaj beigi šeip leudies priešaj neleido proletarinės riavaliūcijas ivykdit ant Litvos. Žeuru, kaj pagalvoji. A tavarišč hamsamolec-sociolog, nipiargiviankit – eikit y bible, sūsiraskit taribiniū rašitojū kuriniū apie buržuazine-fošystine Lietuva – ir gausit ta sava “objektivū požiūri”. 😉
cha… bet jumoras arkliškas…
Pasakos apie A. Smetoną – diktatorių yra balzamas širdžiai visiems progresyviems, tiksliau geriems, žmonėms.
P. Stolypinas 1905-11 m. būdamas Rusijos premjeru susidorojo su keletu tūkstančių teroristų, atsiprašau, revoliucionierių, už tai jis liko garsiuoju ‘Stolypino kaklaraiščiu’ žinomas. O štai geri žmonės bolševikai ir jų pasekėjai kūrė trąšią socializmo visuomenę ir žmonių gerovę ant 200 mln. žmonių kraujo ir kaulų, bet ir liko visiems laikams progreso nešėjais, ypatingai šiandienos liberal-marksistams.
Generolas P.Plechavičius gelbėjo Lietuvą nuo raudonojo tvano, nušovė 4 komunarus, atidavė valdžią A. Smetonai – na taip, diktatoriui, neleidusiam per 14 metų paskandinti Lietuvą žmonių kraujyje, koks nuostolis progresui, nustūmė Lietuvą 14 metų į buržuazinio nacionalizmo tamsumas be pažangiosios drg. Stalino saulės, ane drg. Sociologe ?
Beje, tai susiję: prieš keletą dienų pasikeitė DELFI vad. aparatas, o kovo mėn. “grupė globalistų kreipėsi į šalies vadovus ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad būtų nedelsiant įteisinta lietuvių abėcėlei svetimų raidžių q, w ir x rašyba” (iš spaudos). Tarp jų – senoji ir naujoji DELFI vyr. redaktorės. Taigi….