Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Viešnia iš Paryžiaus: Nebijokime būti paranoikais

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2018-07-23 10:25:05
13
Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.
Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdys. Kad tiesiausias kelias į ateitį, – Lietuva be sienų. Kad geriausias auklėjimas tas, kuris atleidžia vaiką nuo bet kokių pareigų. Kad brukte brukama Stambulo konvencija yra skaidri kaip ašara… Nebijokime būti paranoikais, sako 30 metų Paryžiuje gyvenanti publicistė, literatūros almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė Jelena Kondratjeva-Salgueiro. Ji patvirtina, kad ir Prancūzijoje žmonės pratinami galvoti ne savo galva, kad jiems primetamos išankstinės nuostatos, verčiančios piliečius infantilia mase.

– Rusijoje išgyvenote 24 metus. Nemanote, kad šiandien gimtinėje gyventi kur kas saugiau nei Prancūzijoje?

– Mes priėjome tokį raidos etapą, kad saugių vietų pasaulyje nebeliko iš viso. Todėl negaliu sakyti, kad šiandien Rusijoje saugiau gyventi, nes čia kaip ir Prancūzijoje, Paryžiaus centre, bet kuriuo paros metu galite tapti agresijos dalyviu ar liudininku. Tą sunku buvo įsivaizduoti prieš 30 metų, man čia atsikėlus gyventi, bet, sakysime, per tas dešimtis metų mes, bandomi mažomis smurtinių protrūkių dozėmis, buvome pripratinti prie tokios galimybės. Pripratimas yra labai stiprus dalykas – viena vertus, jis, žinoma, padeda kai ką įveikti, nugalėti, kita vertus, trukdo pamatyti ir įvertinti besiartinantį pavojų. Žmonės juk pripranta prie visko, gyvena dešimtmečiais bombarduojami ir kartais neišgirsta, kai kažkas bando juos perspėti mušdamas varpą. Juk jei pažvelgtumėte nauju žvilgsniu, pamatytumėte, kad grėsmė, tykojusi mažomis dozėmis, išaugo į didžiulį sunkų kamuolį, riedantį jūsų link. Praktiškai mes esame priartėję ar priartinę katastrofos scenarijų, ir niekas negali pasakyti, kada jis ims tapti tikrove. Nepažeidžiamų bastionų nėra, tuo aš esu giliai įsitikinusi. Migraciniai procesai, inspiruojantys ir religinius nesutarimus, apie kuriuos susižinoma netgi ten, kur jų nėra, gali tapti padegamuoju užtaisu.

– Prancūzija išgyveno ne vieną tragišką teroro išpuolį. Ar jūs pastebėjote ryškesnį vidaus politikos pokytį, stengiantis sumažinti tą, anot jūsų, kamuolį, riedantį mūsų link?

– Prieš 30 metų islamiškojo terorizmo sąvoka praktiškai neegzistavo. Buvo atskiri smulkūs teroro aktai, kokius išgyvena Izraelis, pavyzdžiui, jau dešimtmečiais; dabar ta pati kasdienybė atėjo į Europą, nes užkardyti teroro aktą praktiškai neįmanoma. Galima sutrukdyti vienam planui, bet negalima kontroliuoti viso skruzdėlyno, juo labiau kad visos teroristinės grupuotės tarpusavyje nesusiderinusios, kiekviena veikia pagal savo planą, t.y. daro ką nori. Šiuo atžvilgiu nulinė rizika neegzistuoja, ir Europos vyriausybės visą tą laiką, nesileidžiant į smulkmenas, elgiasi tartum šeimininkė, pastačiusi ant ugnies greitpuodį ir priveržusi jo dangtį, puikiai žinodama, kad garas kaupiasi ir anksčiau ar vėliau išsiverš. Situacija pribrendo iki tokio lygmens, kad jau nebeįmanoma kabinti liaudžiai makaronų aiškinant, kad teroro aktas – tik atsitiktinumas, kad jo organizatoriai – depresyvūs ar psichiškai nestabilūs žmonės; tokie paaiškinimai jau kelia juoką kaip Brežnevo laikais sklidę anekdotai, kuriais niekas netikėjo.

– Tačiau juk žiniasklaida iki šiol islamiškojo terorizmo atžvilgiu kabina makaronus, ypač migrantų pamėgtose šalyse, tarp kurių yra ir Prancūzija. Negi klystu?

– Tai, kad šioje srityje bandoma prisukti demokratinę spaudą, kuri tarsi įpareigota nušviesti visus įvykius, tiesa. Egzistuoja oficiali nuostata – nepublikuoti migrantams nepalankios informacijos, nekurstyti aistrų, tačiau interneto laikais kiek besuktum varžtus, tiesa vis tiek prasmunka į viešumą; be to, egzistuoja organizacijos, kurios priešinasi tokiai politikai, yra puikių žurnalistų, kurie nevengia rašyti tiesą, pagaliau žmonės pradeda mobilizuotis patys. Kai man sako, kad tik 58 proc. prancūzų yra prieš migraciją, aš netikiu, nes nepažįstu nė vieno žmogaus nei savo aplinkoje, nei kitur, kuris jai pritartų. Iš kur jie ima tuos duomenis, neaišku. Žmonėms jau pakyrėjo klausytis vyriausybės aiškinimų, neva nuo teroro išpuolių labiausiai kenčia patys musulmonai ir jie ne vien tik konservatyvioje spaudoje jau kelia klausimą: jeigu visų pirma nuo to kenčia patys musulmonai, tai kur jų protestas? Kodėl jie neišeina į gatves ir nepasako: „Mes su tais žmonėmis nieko bendra neturime“.

Šiandien mažai kas betiki legenda, kad tarp migrantų daug išsilavinusių žmonių, gydytojų, inžinierių ir pan., nes paaiškėjo, kad tokių iš viso tėra mažiau nei 2 procentai. Prancūzus sukrėtė neseniai rodytas reportažas, tiesa, nukeltas prieš pat vidurnaktį, kad kuo mažiau gyventojų jį matytų, kuriame filmuojami migrantai paaugliai (jie visi dedasi jais, nors ne vienas būna sulaukęs ir 30 metų), apgyvendinti Paryžiaus viešbutyje. Jie, apsirūpinę naujausiais mobiliaisiais telefonais, nuo kojų iki galvos aprengti taip, kaip neišgali savo vaikų aprengti dažnas prancūzas, skundėsi, kad pusryčiams patiekiamas vienas ir tas pats nuobodus meniu ir klausė, negi negalima kruasano su sviestu pakeisti kuo nors kitu…

Vis dėlto turėčiau pasakyti, kad žiniasklaidoje daugėja atvejų, kai daiktai vadinami tikraisiais vardais ir net politkorektikos stulpai į teledebatus priversti kviesti vieną kitą kitaip mąstantį pilietį (šiaip ar taip juk demokratija!), bet, sakysime, kviečia du dešiniuosius ir septynis kairiuosius, ir reglamentas kiekvienam – po dvi minutes. Tad jau kelis dešimtmečius vykstantis sąmoningas ir tikslingas visuomenės narių vertimas infantilais, brukant suvirškintą informaciją, tęsiasi ir toliau. Galvoti linkę juk ne visi, kai kurie tiesiog praryja informaciją ir lieka jos paveikti.

– Savo tekstuose rašote, kaip mūsų dienomis manipuliuojama žmogaus protu, jausmais. Šitai skaitant, juo labiau rašant, turbūt iškyla klausimas: kas tai daro ir kokiais tikslais?

– Į šitą klausimą, manau, šiandien niekas negalėtų atsakyti. Įmanomos įvairios versijos nuo beprotiškiausių iki pačių protingiausių ir visas jas nuo verslo grupuočių finansinių interesų iki slaptos bendrijos ar trečiosios jėgos, ateivių, kurie (kai kas tuo tiki) jau gyvena tarp mūsų, reikia turėti omenyje. Juk kad ir kokie būtų jūsų asmeniniai įsitikinimai, kai apžvelgiate spaudą nuo kraštutinių dešiniųjų iki kraštutinių kairiųjų, pastebite, kad tarp jų esama sąlyčio taškų, kad dalis tiesos sutampa. Apie planus pakeisti Europos gyventojų sudėtį kalbama jau atvirai, kaip ir nacionalinių ypatybių neperspektyvumą Europos Bendrijos valstybėse. Ir tai jau daroma palaipsniui, mažomis injekcijomis ir bandoma tai daryti pačių nacionalinių valstybių valdžios rankomis. Iš pradžių žmogus skatinamas rūpintis daugiau savimi, mylėti save, nesipriešinti smulkmenoms ir toleruoti iki tol jam svetimus dalykus, paskui nejučiomis jis savaime liaujasi protestavęs dėl „niekų“ ir pasipriešinimo absurdui, beprotybei slenkstis jame tampa vis žemesnis. Tai galima pailiustruoti kad ir homoseksualų atžvilgiu. Iš pradžių žmonės skatinami netradicinę orientaciją pripažinti normalia, paskui verčiami laikyti vertybe homoseksualų gyvenimo būdą, jį ne tik toleruoti, bet ir remti, dalyvaujant jų paraduose ir propaguojant jų gyvenseną, prieinant iki minties, jog ji neprieštarauja šeimos institutui.

Tolerastija ir politkorektika tapo pasauliniu cenzoriumi, o komiksų išugdyta visuomenės dalis leidžia štampuotiems psichologams (nesu nusiteikusi prieš psichologus apskritai), kurių prifarširuotos mokymo įstaigos, kištis į jų privatų gyvenimą ir viešinti problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos tik šeimoje (nekalbu apie išskirtinius atvejus). Buvau sukrėsta, kai Paryžiaus mokykloje dėl kažkam išsprūdusio žodžio „pyderas“ buvo sušauktas pedagogų, tėvų ir mokinių atstovų konsiliumas, kai buvo renkami paaiškinimai, kai buvo pasiųsta žinia, kad įskųsti yra gerai, – jaučiausi pakliuvusi į M.Bulgakovo apsakymo „Šuns širdis“ atmosferą. Tai pavojinga tendencija, ji slopina žmogaus imunitetą aplinkai.

– Bet prijunkytą žmogų lengviau valdyti.

– Savaime suprantama, beveidę, belytę, betautę minią valdyti daug lengviau, užtat negalima liautis plauti jos smegenis, sakysim, net perrašinėjant istoriją. Istorijos perrašymas vyksta ne tik Rusijoje, jis vyksta visur. Romos imperijos naratyvas šiandien yra itin skausmingas, nes analogija su šių dienų Europa tokia stipri, kad jos nepastebėti tiesiog nebeįmanoma. Užtat naujose knygose Romos žlugimo istorija pateikiama jau kitaip – peršama mintis, kad barbarai užgrobę Romą nebuvo visiškas blogis, kad po niūrių viduramžių įnešę naujo kraujo, kad romėnai patys to norėję, kad tai buvo viso labo socialinis eksperimentas, kuris blogai baigėsi, nes nebuvo tinkamai suvaldytas. Iš mokyklinių vadovėlių išimami neigiamos konotacijos terminai, pvz., žlugimas, krizė ir pan.

– Ką Prancūzijoje beveikiąs nuovokus žmogus tokios kvailybės akivaizdoje?

– Žinoma, ne visi visuomet būname sumanūs, ne visada protingi, bet nevalia būti abejingam, net jei esam išauklėti, kad nieko tokio, jei stogas kiauras, svarbu, kad ant mūsų nekapsi, – kaip nors išgyvensime nieko nedarydami. Tie, kas supranta, žino, kad visomis išgalėmis turime saugoti konservatyvias vertybes ir jų sistemą, kuri šimtmečiais padėjo žmonijai išlikti, turime saugoti šeimą, nacionalinę kultūrą, kalbas.

Aš konservatyvus žmogus, man labai patinka, kad yra Šveicarija, Lietuva, Italija… ir kad jos – labai skirtingos su savo maniera gyventi, valyti gatves, maitintis… Tokios jos ir turėtų išlikti, nesistengdamos prilygti pasauliniam greitajam maistui visais atvejais: tiek kultūriniais, tiek nekultūriniais. Užtat ir sakau: nebijokime būti paranoikais. Nebijokime tam priešintis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą
  2. D. Stancikas. Europa savo spąstuose
  3. A. Ažubalis. Kodėl ne „Je suis Ukrainien“? Apie pozityvią politiką su Rusija
  4. A. Praninskas. Ukrainoje – jau ir Vakarų frontas?
  5. P. Auštrevičius. Veto teisingumui? Istorija baudžia už melą
  6. S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (I) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes
  7. V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“?
  8. R. Alaunis. Rusijos karinė intervencija Sirijoje prieš terorizmą. Kas prieš ką kariauja?
  9. S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (III)
  10. K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą
  11. V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai
  12. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  13. A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas
  14. D. Stancikas. Ar Lietuvai gresia branduolinis teroras?
  15. O. Strikulienė. Žudynės niekad nesibaigs, jei patys žudysim

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Atmintis says:
    7 metai ago

    S. Daukantas, dr. J. Basanavičius, V. Kudirka, Maironis pagrindiniai šiandieninės lietuvių tautos didvyriai. Būtinas kultūrinio ir kilmės tęstinumo suvokimas, kartu ir aiškus šio paveldo pagrindais atkurtos modernios tautinės Lietuvos valstybės atkurtos ant karaliaus Mindaugo sukurtos karalystės pamatų.

    Atsakyti
    • Piksius says:
      7 metai ago

      Lygiai taip kaip, tezė ” modernios kultūros suvokumui, gali įtakoti S. Daukantas, dr. J. Basanavičius, V. Kudirka ir kiti praeities šviesuoliai”. Ir ką tai galėtų reikšti? Nieko nėra lengviau kaip mesti, ką dar būtinesnio. Iš praeities reikia mokytis, o ne gyventi jaja.

      Atsakyti
  2. Piksius says:
    7 metai ago

    Nebijokime būti savimi. Taip reiktų pavadinti straipsnį . Autorė teigia, kad ji, ar jos aplinka, paranojiški optimistai?. Kad jie jau taip užspeisti kampe, kad nieko nebemato ir dėl to kviečia save ir kitus nebijoti ir prisijugti prie to nebijojimo?……..aš maniau čia reikia kažko bijoti…….

    Atsakyti
  3. Vilnietis says:
    7 metai ago

    Kova turi vykti su reikalavimu uždraust visose šalyse lgbt organizacijas.
    Nes tai per juos eina visas šitas brudas. Ne prašinėt politikų ten
    kažko neįteisint ar ne ten kablelį padėt įstatymuose- o uždraust
    tokias organizacijas ir uždraust jų finansavimą- bei tokias
    organizacijas remt ar kelti jiems rūpimus klausimus. Bet kuris politikas
    ar visuomenės veikėjas, kuris reikalauja pvz pedero-santuokų ar
    parnerysčių pažeidžia Konstituciją ir privalo būti baudžiamas
    baudžiamąja atsakomybe. (jei politikas atleidžiamas iš darbo ir
    nebegali daugiau dirbt politiku, jei visuomenės veikėjas- baudžiamoji
    atsakomybė, milžiniška bauda, uždaromi visi akauntai soc, tinkluose,
    bei jokios galimybės įsidarbint valstybiniame darbe (bie jei atiranda
    galimybė ir pilietybės atėmimas) Čia jau nebe juokai- jokios
    tolerancijos moraliniai degradacijai.

    Atsakyti
  4. Aciu says:
    7 metai ago

    Visoje Europoje naikinamos tautines valstybes. Kas pristampavo betauciu steponaviciu, landsbergiu austreviciu putinaiciu subsciu ir i juos panasiu robotu? Visose valstybese jie naikina seima tauta kalba savas vertybes. Kazkokia gripuote juos maitina pinigais ir apmoko

    Atsakyti
  5. urba says:
    7 metai ago

    Kondratjeva skleidžia netiesą naudingą kremliui – didelę dalį islamo teroro koordinuoja ir nukreipinėja prieš vakarus KREMLIUS. Tik nereikia mūsų mulkinti

    Atsakyti
    • !!! says:
      7 metai ago

      Taip tai vienas iš galimų varijantų kaip ir ateiviai.Tik straipsnyje kaip ir komentaruose nebuvo paminėta viena tauta kurios negalima kritikuoti.

      Atsakyti
    • Vilnietis says:
      7 metai ago

      taip taip rusai puola.

      Atsakyti
  6. Geros mintys says:
    7 metai ago

    Prancūzė parašė tai ką lietuviai bijo pasakyti. Autorė visiškai teisi.

    Atsakyti
  7. Tvankstas says:
    7 metai ago

    Nusišneka Jelena. Taip, didžiuokimės savo paranojomis, bet ateis laikas, kai būsi nepakantus valdančiajai klikai ir tada tave kaip psichinį ligonį su ankstesniais įrašais uždarys netgi iki gyvos galvos psichiatrinėje ligoninėje. Kiekvienoje demokratinėje šalyje taip susidorojama su kitaminčiais, kaip ir Brežnevo – Gorbačiovo SSSR, ir kadangi esi demokratinėje valstybėje specialistų pripažintas psichiniu ligoniu, tai NIEKAS šiame pasaulyje tavęs nebegins.
    Nutukusios nuo pinigų ir gerų idėjos geros moters pasakos naiviesiems, kurių kiekvienas pirstelėjimas yra užregistruotas elektroninėje sveikatos asmeninėje byloje ir AKIS tave vargšą stebi viską atsimindama.

    Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    7 metai ago

    Nusišneka Jelena. Taip, didžiuokimės savo paranojomis, bet ateis laikas, kai būsi nepakantus valdančiajai klikai ir tada tave kaip psichinį ligonį su ankstesniais įrašais uždarys netgi iki gyvos galvos psichiatrinėje ligoninėje. Kiekvienoje demokratinėje šalyje taip susidorojama su kitaminčiais, kaip ir Brežnevo – Gorbačiovo SSSR, ir kadangi esi demokratinėje valstybėje specialistų pripažintas psichiniu ligoniu, tai NIEKAS šiame pasaulyje tavęs nebegins.
    Nutukusios nuo pinigų ir gerų idėjos geros moters pasakos naiviesiems, kurių kiekvienas pirstelėjimas yra užregistruotas elektroninėje sveikatos asmeninėje byloje ir AKIS tave vargšą stebi viską atsimindama.

    Atsakyti
  9. Nojus says:
    7 metai ago

    Nežinau, mane labai ilgai kankino paranoja ir buvo labai sunku ilgą laiką… niekam nelinkėčiau to jausmo…

    Atsakyti
  10. Paulius says:
    7 metai ago

    Man irgi buvo tokia didelė paranoja dėl darbo, tai kiekvieną smulkmeną rašydavausi ant stickynote ir klijuodavau ant lentos( http://www.magnetineslentos.lt/kamstines-lentos/4593791458)… Na bet čia gal tik darbaholikų bruožas… Dabar viską rašau į darbų knygą, tai bent kiti nemato, bet tokia paranoja išlikus, kad kažko dar neatlikęs/nepadaręs, bet geraja prasme, duoda motyvacijos…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

Kiti Straipsniai

ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smogė Iranui 2025-06-22

Nokdaunas Kremliui Irane

2025 06 22
Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
LK analitikai

Propagandistų akiratyje –Vokietijos brigada ir karinės pratybos

2025 06 16
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Kruvinas pasveikinimas

JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaikų odos priežiūra: kaip apsaugoti, bet nepersistengiant?

Vaikų odos priežiūra: kaip apsaugoti, bet nepersistengiant?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai