T. Adomavičius: Geri knygos piešiniai gali pagerinti silpną veikalą

Ne kartą buvome mokyti nespręsti apie knygą iš jos viršelio. O ar galima spręsti apie knygą iš jos paveikslėlių? Ar piešiniai gali pataisyti vidutiniškai parašytą kūrinį? Iliustruotojo ir grafikos dizainerio Tado Adomavičiaus meilė knygoms ir jų paveikslėliams atvedė jį iki leidyklos „Nieko rimto“ durų. Šios leidyklos išleista knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ tapo pirmąja, kurią Tadas iliustravo. Koks piešinių stilius šiuo metu labiausiai patinka vaikams ir jaunimui? Ar dailininkas turi svajonių knygą, kurią norėtų iliustruoti? Kaip jis nupieštų šią vasarą? Tadas Adomavičius mielai sutiko įsileisti skaitytojus į savo kūrybos erdvę.

– Kaip prasidėjo Jūsų, kaip knygų iliustruotojo, karjera?

– Nuo vaikystės labai mėgau skaityti knygas, ypač gausiai iliustruotas, ir jau tada pamažu augo troškimas piešti, vėliau tai peraugo į grafikos studijas ir galiausiai virto profesija.

– Ar tiesa, kad knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ yra pirmoji Jūsų iliustruota knyga? Kaip vyko darbas?

– Taip, tai pirma iliustruota knyga „Nieko rimto“ leidykloje. Pats procesas vyko labai sklandžiai, buvo suteikta beveik absoliuti kūrybinė laisvė ir tai labai džiugino.

– Ar iliustruodamas knygą perskaitėte ją nuo pradžių iki galo, ar užteko tik ištraukų?

– Perskaičiau visą knygą. Knyga patiko, tik pradėjus skaityti pirmas įspūdis buvo: „O, kažkas panašaus į Adamsų šeimynėlę“. Iškart supratau, kad paveikslams tiktų kino režisieriaus Timo Burtono kuriamų filmų ir animacijų stilistika.

–Ar kada buvo kilusi mintis parašyti savo knygą? Gal jau turite ir siužetą?

– Buvo kilusi mintis parašyti savo knygą vaikams apie mažą, mielą robotuką ir jo nuotykius bei keliones po mūsų ir kitas planetas.

–Ar turite svajonių knygą, kurią norėtumėte iliustruoti? Kokia ta knyga ir kodėl būtent ji?

– Labai norėčiau iliustruoti Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykius“. Tai buvo viena mėgstamiausių vaikystės knygų. Labai patiko Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos. Jos man tokios paslaptingos ir kartu juokingos atrodė, labai lavino vaizduotę ir vertė dar labiau savitai interpretuoti tekstą.

– Kaip manote, koks stilius (knygų, aprangos ir pan.) šiuo metu patinka vaikams, jaunimui? Ar kurdamas iliustracijas bandote į jį orientuotis?

– Manyčiau, kad dabar visur dominuoja išmaniosios technologijos, įvairios išmaniosios programėlės ir t. t. Tai gal ir vaikų literatūra interaktyvesnė, aktualesnė darosi. Pats iliustruodamas stengiuosi, kad iliustracijos būtų šiuolaikiškos.

–Kaip manote, ar knygų iliustracijos turi atkartoti tai, kas parašyta knygoje, ar papildyti, įdarbinti vaizduotę?

– Na, čia priklauso nuo konkrečios knygos, bet manyčiau, kad santykis turėtų būti lygus (kaip sakome, penkiasdešimt ir penkiasdešimt). Iliustruodamas dažnai ir laikausi šito santykio.

– Ar vartydamas kitų dailininkų iliustruotas knygas vertinate jų darbą? Pastebite, ką būtumėte daręs kitaip? Kaip iliustraciją būtų galima patobulinti?

– Taip (šypsosi). Reikia gerbti kitų kolegų kūrybą, todėl stengiuosi vengti labai kritiško žvilgsnio. Dažnai, jei pamatau kokią įdomesnę detalę, įmantresnį spalvų derinį ar kokį personažą, savitai interpretuoju ir pritaikau savo darbuose.

– Ar piešiniai gali pataisyti arba sugadinti kūrinį? Kodėl?

–Prasti piešiniai gali sugadinti. Tačiau, jei kūrinys vidutiniškas ar silpnokas, tai geri piešiniai gali jį tik sustiprinti.

– Jeigu reikėtų nupiešti vasarą, kaip atrodytų paveikslėlis?

–Duokit popieriaus lapą ir pieštuką, aš geriau nupiešiu (šypsosi).