Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, kurie Lietuvos stojimo į šią organizaciją kontekste teigiamai įvertino dabar veikiančią pensijų kaupimo sistemą.

Seime patvirtina nauja darbo grupė, kurioje dirbs tik keli valdantiesiems priklausantys parlamentarai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės atstovai.

„Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) nuomone, diskusijos ir ekspertiškumo imitavimas, kuomet pasirenkama negirdėti daugiau kaip 1 mln. šalies dirbančiųjų atstovaujančių institucijų nuomonės, yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. „Kaltų“ ieškojimas ir bandymas kabinti verslo interesų etiketę terodo desperaciją, siekiant sumenkinti jau pirminius projektus. Su nerimu stebime situaciją, kuomet nesvarbu, kiek pastangų berodytum bandant prisibelsti į duris, jos vis tiek nėra atidaromos“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Kadangi diskusijos dėl pensijų sistemos gali nusikelti į rudenį, LIPFA kviečia turiningai išnaudoti laiką, išplečiant ekspertų ir ekonomistų įsitraukimą į projektų rengimą, apsvarstant priimtiną susitikimų bei pokalbių formatą.

„Savo pasiūlymus esame pateikę ir esame pasirengę įsijungti į diskusiją bet kuriuo momentu, kad pensijų pertvarka būtų maksimaliai išdiskutuota, apgalvota ir subalansuota. Pasisakome už skaidrų bendradarbiavimą ir visapusio vaizdo atskleidimą, neapsiribojant ir neužsidarant tik patogių, vienodai mąstančių žmonių rate, nes toks vienpusiškumas neišvengiamai reikš, jog didelės dalies visuomenės nuomonė liks neišgirsta, o visų interesai neatstovaujami”, – teigia LIPFA atstovas.

LIPFA vienija pensijų fondus, kuriuose savo sąskaitas turi beveik 1,3 mln. žmonių, jie jau yra sukaupę apie 3 mlrd. eurų santaupų savo pensijai.

Pagal dabartinius teisės aktus, maksimali kaupimo formulė 2+2+2 nuo 2020 m. turėtų pasikeisti į 3,5+2+2, tačiau parengtuose teisės aktų projektuose kaupimas numatomas tik pagal formulę 0+4+2, be to, atimant iš kaupiančiojo galimybę taupymui nukreipti 2 proc. dydžio „Sodros“ mokamų savo įmokų dalį.

Vengiant vykdyti neskundžiamą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo valdžia yra įpareigota kompensuoti kaupiantiesiems dėl 2008 m. krizės sumažintą pervedimų į II pakopą dalį, kyla ir pažeistų teisėtų lūkesčių klausimas.

Anot T. Gudaičio, apmaudu, kad dirbantiems ir II pakopos pensijų fonduose senatvei taupantiems žmonės nesuteikiama galimybė iki galo išnaudoti ekonomikos cikliškumą ir esant jos kilimo etapui taupyti daugiau ir sparčiau.

„Dėl krizės apkarpyti ir vis dar neatstatyti pervedimai reiškia, kad daugiau kaip milijono žmonių pensijų santaupos yra mažesnės nei būtų valstybei nuosekliai vykdant savo pažadus. Jie prarado galimybę  ekonominio pakilimo metu ne tik atsidėti daugiau, bet ir paauginti savo santaupas dėl kylančių rinkų. Kadangi visų tikslas yra vienas – orus gyvenimas pensijoje, o kaupimas yra ilgalaikis procesas, neabejojame, kad rinkos ekspertų patirtis bei įžvalgos būtų vertingi ir praplėstų tematiką plačiau“, – teigia jis.

Nuo 2004 metų Lietuvoje veikiantys pensijų fondai, buvo sukurti vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, valdžiai apsisprendus suteikti galimybę dirbantiesiems taupyti būsimai pensijai asmeniškai. Fondų veikla griežtai reglamentuojama ir prižiūrima Lietuvos banko.

Deja, valdančiųjų pasirinktas darbo stilius ir forma indikuoja, kad investuotojai paliekami nuošalyje, tikrą ar menamą ekspertiškumą sutelkiant išimtinai valdžios rankose.

„Įsijungę į socialinės gerovės kūrimo mechanizmą ir būdami jo dalimi, nenorime tapti tuo blogu pavyzdžiu, kuomet valdžia partnerystę ima traktuoti kaip priešpriešą ir užtrenkia duris tam, kad ramiai ir vienpusiškai pakeistų žaidimo taisykles. Visi turėtume suvokti, jog tai ne tik siunčia nedžiuginantį signalą investuotojams apie kuriamų sąlygų nestabilumą, bet ir iš esmės kerta per pasitikėjimą stabiliu bendradarbiavimu bei galima partneryste“, – sako LIPFA valdybos narys.