Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas pristatė pagrindinius uždavinius finansų srityje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pristatė pagrindinius uždavinius, keliamus šios kadencijos valstybės biudžeto ir finansų valdymo srityse. Tarp jų – finansinių paslaugų vartotojų teisių apsauga, mokesčių ir pensijų sistemų pertvarka, kreditų unijos sistemos stebėsena, Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas sudarant valstybės biudžetą ir planuojant valstybės investicijas, ekonomikos krizės priežasčių ir jos poveikio apibendrinimas.

„Atkūrę valstybės nepriklausomybę patyrėme nemažai finansų sistemos išbandymų, padarėme ir rimtų klaidų. Tiek viešųjų, tiek komercinių finansų srityse. Šiuo metu jie santykinai stabilūs, bet visoje sistemoje trūksta teisingumo, efektyvumo ir ilgalaikio tvarumo. Pernelyg pasitikime liberalia komercinių finansų sistema, o viešųjų finansų srityje trūksta racionalaus, socialiai jautraus ir ilgalaikio požiūrio. Todėl pats laikas imtis būtinų žingsnių, kad išvengtume problemų ateityje“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos „Darnios Lietuvos“ programoje buvo įtvirtinti pagrindiniai darnios ekonomikos ir finansų sistemos principai, tarp kurių išskirtinė vieta tenka finansinių paslaugų vartotojų teisių apsaugai. Šio uždavinio įgyvendinimui numatoma pasitelkti Lietuvos banko, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, visuomeninių organizacijų specialistus ir objektyviai įvertinti „greitųjų kreditų“, būsto paskolų, pensijų kaupimo ir kitų finansinių paslaugų situaciją, konsultuotis su užsienio ekspertais ir, nustačius trūkumus, imtis būtinų teisinio reguliavimo pokyčių. Pavyzdžiui, šiuo metu su Švedijos finansų priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos institucijomis vyksta konsultacijos dėl „Nordea“ banko 2008 metais išduotų būsto paskolų Šveicarijos frankais sukeltų problemų gyventojams sprendimo būdų.

Kitas uždavinys Biudžeto ir finansų komitetui – tai mokesčių ir pensijų sistemų pertvarka. Mokesčių srityje planuojama remtis dar 2013 metais Vyriausybės suburtos mokesčių darbo grupės siūlymais, kurie grindžiami siekiu didinti sistemos efektyvumą ir mažinti socialinę atskirtį. Norint didinti mokesčių sistemos skaidrumą, planuojama sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius – tai mažins paskatas mokėti atlyginimą „vokeliuose“. Bus peržiūrėtos mokestinės lengvatos, vertinamas jų tikslingumas ir efektyvumas.

Pasak S. Jakeliūno, mokesčių srityje Biudžeto ir finansų komitetas jau gali pasigirti ir konkrečiais pasiektais rezultatais. Pavyzdžiui, dar gruodį buvo priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais apribota nepakankamai socialiai teisinga ir daug biudžetui kainavusi gyvybės draudimo mokestinė lengvata. Pakeitus mokesčio lengvatos kriterijus, bus ne tik sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, bet ir pati lengvata iš mokestinės landos turtingiesiems virs naudingesne priemone daugeliui gyventojų, skatins atsakingesnį taupymą.

„Sodra“ kasmet netenka beveik dešimtadalio pajamų dėl skolos valstybės biudžetui aptarnavimo išlaidų ir neefektyviai veikiančios II pakopos pensijų fondų finansavimo sistemos. Daug šios pakopos dalyvių neprisideda savo lėšomis, todėl netenka galimybės sukaupti didesnę pensiją. Todėl planuojama „išgryninti“ II pakopos dalyvius, joje paliekant tik tuos, kurie papildomai skiria ir savo asmenines lėšas, o kitus kaupiančiuosius grąžinti į 1-ąją pensijų pakopą – t. y. „Sodrą“.

Kita II pakopos sistemos pertvarkos dalis – vieno anuitetų tiekėjo įtvirtinimas, kas apsaugotų būsimus pensininkus nuo bankroto rizikos baigus kaupimą ir išėjus į pensiją bei užtikrintų maždaug trečdaliu didesnes anuitetų išmokas. Planuojama, jog iki 2017-ųjų metų pabaigos bus priimti reikalingi teisės aktų pakeitimai, o po pereinamojo laikotarpio pertvarkyta sistema pradės veikti 2019-ųjų pradžioje.

Atskira komiteto veiklos sritis – tai pertvarkomų finansinių paslaugų sektorių (pavyzdžiui, kreditų unijų ir „greitųjų kreditų“) stebėsena ir ekonomikos krizės pamokų Lietuvai apibendrinimas. Tikimasi, jog šie darbai leis tinkamai pasirengti neišvengiamiems globalios ir Lietuvos ekonomikos pokyčiams bei apsaugos nuo skaudžių krizės padarinių, kuriuos teko patirti ir kurie vis dar yra jaučiami.

Biudžeto ir finansų komitetas jau pradėjo klausymus dėl savivaldybių finansavimo modelio tobulinimo, atitinkamų ministerijų paprašė pateikti siūlymus, kaip kurti geresnes paskatas savivaldybėms pritraukti investicijas ir efektyviai valdyti finansinius išteklius. Tačiau ši veikla yra tik gerokai platesnio masto problemų sprendimo pavyzdys. Planuojama, jog būtent per artimiausius metus bus sistemiškai pertvarkyta valstybės investicijų programa ir biudžeto sudarymo principai, atsižvelgiant ne tik į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, bet ir į įvairių tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų ekspertų patarimus.