Klaipėda, o ateityje Milano „La Scala“? Būsimosios Violetos Urmanos ar Edgarai Montvidai? Išskirtinių balsų pajūrio vaikams, jaunimui ši svajonė tampa realesnė, dėka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos ir „Vaikų operos studijai“ vadovaujančio 29-erių Vytauto Valio, muzikos talentus didžiąjai scenai ruošiančio nuo mažų dienų.
Jaunieji talentai ugdomi ne tik V. Valio, bet ir geriausių teatro specialistų, sėkmingai dainuoja žymiausiuose teatro spektakliuose, skina laurus muzikiniuose renginiuose. Numatomos ir gastrolės užsienyje.Vadovauti, mokyti, siekti puikių rezultatų su septynerių-penkiolikos metų talentais… Tokios atsakomybės imtųsi ne kiekvienas. Pasakoja „Vaikų operos studijos“ vadovas Vytautas Valys.
– Kaip gimė mintis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įsteigti Vaikų operos studiją? Vaikų operos studiją nuo 2007 m., turi Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT). Gal tai įprasta praktika ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
– 2016 metais, Klaipėdos valstybiniame teatre, buvo statoma Dž. Pučinio opera „Bohema“. Pagal siužetą, joje dalyvauja ir vaikų choras. Kadangi vaikų choro Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras neturėjo, nutariau jį suburti pats. Buvau labai nustebęs, kai į choro atranką atėjo net 40 vaikų. Pats operos statymas vaikams labai patiko, o ir tėvai buvo suinteresuoti tolimesniu muzikiniu ugdymu teatre.
LNOBT vaikų operos studijos pavyzdys įkvėpė mane tokią studiją įkurti ir Klaipėdos mieste. Pasikonsultavęs su LNOBT vaikų studija bei Austrijos Zalcburgo „Landestheater“ muzikinio teatro, kuriame atlikau praktiką studijuodamas, vadovais, 2017 m. pavasarį, savo idėją paverčiau tikrove – veiklą pradėjo privati „Vaikų operos studija“.
– Ar teatrui naudinga turėti „Vaikų operos studiją“? Ar tai įvertina žiūrovai?
– „Vaikų operos studija“ – naudinga visiems: vaikai gauna galimybę pasirodyti didžiojoje scenoje, kartu su profesionaliais ir net visame pasaulyje garsiais atlikėjais, o teatrui tai – puikiai dainuojančių vaikų dalyvavimas spektaklyje. Ankščiau operose, kuriose būdavo vaikų partijos, jų buvo atsisakoma visai arba jas atlikdavo suaugusieji. Įsikūrus studijai, teatrui atsirado puiki galimybė pasikviesti jau scenai paruoštus vaikus. Tai tik dar labiau kelia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalumo lygį, o žiūrovai vaikams niekada nelieka abejingi. Juk vaikai pasirodymams duoda papildomos energijos ir daugybę plojimų.
– Kaip praėjo pirmi Vaikų operos studijos gyvavimo metai? Kiek turite auklėtinių? Kokiu principu juos skirstote į grupes?
– 2017-ieji buvo ypač turiningi: dainavome ir operą, ir džiazą, net šiuolaikinę muziką. Turėjome daug gastrolių, koncertų, spektaklių, o dar ir pažintis su režisiere Dalia Ibelhauptaite, statant R. Leoncavallo operą „Pajacai“. Šiuo metu turiu apie 30 auklėtinių, jie suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – paruošiamoji: tai vaikai su kuriais dirbu labiau ties balso technika ir skaitymu iš natų, jų pažinimu. Ir pagrindinė, kurie jau su muzikiniu paruošimu, chorine bei scenine praktika.
– Ar pasiteisino Jūsų planas, kad Vaikų operos studijos auklėtiniai dalyvaus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomuose spektakliuose kaip solistai?
– Nors planas dar tik prasidėjo, pirmieji metai parodė savo rezultatus. Kamerinėje R. Mačiliūnaitės operoje „Į švyturį“, Džeimso vaidmenį atliko Paulius Rimeikis (8 m.) ir Jokūbas Kulevičius (9 m.). Vaikai dalyvavo ir kituose spektakliuose: „Boni ir Klaidas“, „Smuikininkas ant stogo“ ir t.t. Vaikų – solistų dalyvavimas spektakliuose yra puiki „Vaikų operos studijos“ praktika.
– Koks Vaikų operos studijos repertuaras? Ką naujo žadate?
– Daug dėmesio skiriu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliams, vaikų paruošimui jiems. Kai spektaklių nėra, ruošiame savo programas. Su paruošiamąja grupe daugiau atliekame lietuvišką muziką, po truputį mokinu daugiabalsiškumo. Ką tik dalyvavome kalėdiniame koncerte teatre, kuriame vaikai puikiai pasirodė dainuodami bei judėdami scenoje. Su pagrindine grupe atlikome aranžuotas chorui legendinės grupės „Queen“ dainas, kuriose išsiskirstėme net iki penkių balsų. Toks muzikos atlikimas yra didelis iššūkis net ir suaugusiems profesionaliems atlikėjams. Didžiuojuosi savo auklėtiniais, kurie su šia užduotimi susitvarkė puikiai net ir šokdami, dainuodami, vaidindami.
Dabar ruošiu dar nedalyvavusius vaikus Dž. Pučinio operai „Bohema“. Su paruošiamąja grupe mokysimės kūrinius kitiems koncertams, o su pagrindine žadame tęsti „Queen“ programą. Turime planų ir koncertams užsienyje.
– Lengviau dirbti su vaikais ar su suaugusiais? Kokie skirtumai?
– Tai du nesulyginami dalykai. Darbo metodai visiškai skirtingi. Tiesą pasakius, su vaikais dirbti lengviau: jie labai lankstūs, imlūs naujovėms, greitai išmoksta net sudėtingiausias ritmines figūras ar intonacinius šuolius, turi puikią atmintį. Žinoma, su vaikais reikia auksinės kantrybės, nes jų koncentracija darbui nėra didelė, vis reikia keisti darbo metodus, juos vis naujai sudominti. Su suaugusiais darbo pobūdis ir repertuaras yra skirtingas. Suaugę atlikėjai turi jau susiformavusį, savitą meno bei interpretacijos suvokimą, tad daugiau ieškome bendros darnos. Todėl ieškojimų kelias dirbant su suaugusiais yra ilgesnis negu mokant vaikus.
– Pasigirkite savo auklėtinių pasiekimais. Mačiau, kad tarp jų yra įvairių konkursų, net tarptautinių, nugalėtojų.
– Kai „Vaikų operos studijos“ dar nebuvo, turėjau praktikos su vaikais solistais, kurie dalyvavo teatro spektakliuose. Vienas iš jų – Kristupas Kerulis, kuris jau metus yra mano individualus mokinys. Per šį laiką mes jau sudalyvavome keliuose konkursuose, kuriuose laimėjome prizines vietas. Vasarą Kristupas iškovojo „Grand Prix“ apdovanojimą tarptautiniame dainininkų renginyje – „EUROJURMALA“ Latvijoje. Renginio scenoje, savo gabumus rodė vokalo, šokio, instrumentų bei cirko atlikėjai nuo 6 iki 25 metų. Palangiškis 11-metis Kristupas, dalyvavo vokalo kategorijoje.
Iš daugiau nei 100 solinių pasirodymų, nepriklausomai nuo amžiaus ar atliekamo žanro (estradinio, pop-rock, džiazo, autorinės dainos), Kristupas – tarptautinės komisijos pripažintas geriausiu renginio solistu ir pelnė „Grand Prix“ apdovanojimą. Konkurse jis atliko dainą iš filmo „Greiti ir įsiutę“ –„See you again“. Nors Kristupas scenoje nėra naujokas ir yra daugelio tarptautinių bei respublikinių (tarp jų dukart „Dainų dainelės“ laureatas), konkursų prizinių vietų laimėtojas, tačiau paties pagrindinio, t.y. „Grand Prix“ apdovanojimo, dar nebuvo tekę iškovoti. Todėl jis ypač svarbus.
– Esate Zalcburgo „Mozarteum“ universitete baigęs chorinio dirigavimo studijas bei į Lietuvą sugrįžęs chormeisteris. Kuo dar užsiimate be veiklos Vaikų operos studijoje?
– Kartu su žmona auginu du vaikus. Dirbu Klaipėdos muzikiniame teatre chormeisteriu, taip pat pedagoginį darbą su vaikais meno mokykloje. Esu Neringos meno mokyklos muzikos teorijos, solfedžio, fortepijono mokytojas bei Nidos moterų choro „Smiltatė“ vadovas.
– Kas be Jūsų dirba su Vaikų operos studijos vaikais? Ar jie imlūs ne tik dainavimui, bet ir šokiui?
– Be manęs dar dirba choreografas, šokėjas Taurūnas Baužas, kuris turi savo darbo metodiką – vyksta trenažai, atsipalaidavimo pamokėlės vaikams. Tai, ko kaip tik reikia dainuojantiems bei tuo pačiu metu judantiems vaikams. Taip pat prie komandos prisijungė aktorė, dainininkė Živilė Subačiūtė, kuri mokina sceninės kalbos bei aktorinio meistriškumo.
– Būtų įdomu išgirsti linksmų istorijų iš darbo su vaikais. Manau, kad tokių tikrai būta.
– Dirbti su vaikais – linksmas nuotykis savaime. Ir panašių pamokų nebūna, nes vaikų reakcija visada skirtinga. Kiekvieną pamoką pasitaiko linksmų nutikimų: teko žadinti miegančius, buvo atvejis, kai vaikas užsisvajojo ir žiūrėjo pro langą nedainuodamas, ar lyg niekur nieko išsitraukė bandelę. Ilgai kovojau su „spineriais“, kol buvo nutarta prieš pamoką juos sudėti ant fortepijono. Tada paaiškėjo, jog „spinerių“ klasėje daugiau nei vaikų (juokiasi). Nors vaikai itin pašėlę, ačiū Dievui, visi sveiki ir gyvi. Norintys dalyvauti Klaipėdos „Vaikų operos studijos“ veikloje, galite registruotis į atrankas vytautaschoras@gmail.com.
