Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje nagrinėjama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje.
Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas (Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius (STOA). Briuselis. 2017, 166 p.)
Tai tyrimų ataskaita, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. Aptariamos problemos, su kuriomis susiduriame dabar, ir kas mūsų laukia ateityje.Europos Sąjungos gyventojai kalba skirtingomis kalbomis. Yra 24 oficiãliosios kalbos ir daugiau kaip 60 nacionalinių ir regioninių kalbų.
Kalbų ir kultūrų įvairovė – didelis turtas, bet kartu atsiranda ir problema – kaip vienam su kitu susikalbėti. Reikia įveikti kalbos barjerą. Ataskaitoje rašoma: „…kalbos barjerai tarp šalių, piliečių, įmonių ir piliečių turi svarbių socialinių pasekmių: 1) skatina kalbinę nelygybę, 2) kliudo darbuotojų judumui, 3) trukdo gauti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, 4) mažina piliečių iniciatyvumą ir dalyvavimą politiniuose debatuose ir procesuose, 5) sukelia tarpvalstybinės prekybos ir e. prekybos rinkų susiskaidymą. Kalbos barjerų pašalinimas Europos Sąjungai yra tiek svarbi galimybė, tiek didžiulis iššūkis“ (p. 116). Aptariami būdai, kaip tuos barjerus įveikti. Siūlomos priemonės kalbų lygybei pasiekti.
Ataskaitoje suformuluoti trys tyrimo tikslai:
- Apžvelgti dabartinę gimtosios kalbos technologijų (GKT) padėtį Europoje ir kiekybiškai įvertinti ekonominius, socialinius ir lingvistinius kalbos barjerų padarinius skaitmeniniame amžiuje, kurie bus patiriami, jeigu nebus imtasi tinkamai suprojektuotų politikos veiksmų.
- Įvertinti, ar dabartinėje ES informacinių ir ryšių technologijų politikoje skiriamas tinkamas dėmesys daugiakalbystei ir GKT.
- Atlikti politikos analizę ir įvertinti įvairias priemones, kurių ES politikos formuotojai gali imtis, kad užtikrintų kalbų lygybę Europoje.
- Trumpai apžvelgiamas ankstesnis 2010–2012 m. META-NET tyrimas „Europos kalbos skaitmeniniame amžiuje“ , kuriame pateikta 30
Europos kalbų (24 oficialiųjų ES kalbų ir dar 6 kalbų: baskų, galisų, islandų, katalonų, norvegų, serbų) lingvistinių ypatybių analizė ir duomenys apie šių kalbų technologinį palaikymą (paspirtį). Buvo vertintos keturios kalbų technologijos sritys:
- mašininis vertimas,
- sakytinės kalbos apdorojimas,
- teksto analizė,
- ištekliai.
Deja, visose srityse lietuvių kalba gavo žemiausią vertinimo balą: „menkas technologinis palaikymas arba visai jo nėra“. Į tai buvo atkreiptas dėmesys ir dabartinėje ataskaitoje rašoma: „Keliose valstybėse narėse, pvz., Latvijoje ir Lietuvoje, tyrimas paskatino pradėti tikslinius projektus ir nacionalines programas, kuriais siekiama pagerinti nacionalinės kalbos technologinį palaikymą.“ Aukščiausią įvertinimo balą „gerai išplėtotas technologinis palaikymas“ visose keturiose srityse gavo tik anglų kalba.
Padėtis nepasikeitė iki šiol. Ataskaitoje pateikta dabartinė statistika rodo, kad daugiau kaip pusė interneto svetainių Europos Sąjungoje yra angliškos. Bet kurios kitõs kalbõs svetainių procentas neviršija 7 . Tačiau padėtis keičiasi, nors ir lėtai, – anglų kalbos dalis mažėja – nuo 57,5 proc. 2011 m. pradžioje iki 53 proc. 2016 m. pabaigoje. Tai teikia vilčių, kad ateitis galbūt bus daugiakalbė.
Remiantis Eurobarometro duomenimis nurodoma, kad Europos Sąjungoje yra 60,63 proc. gyventojų, nemokančių anglų kalbos (skaičiuojama nemokančių dalis – atvirkščiai, negu mes įpratę skaičiuoti mokančius).
Tyrimo ataskaitoje sakoma, kad „su amžiumi susijęs atotrūkis tarp jaunesnių nei 30 m. asmenų ir vyresnių nei 66 m. gyventojų yra 34 procentiniai punktai. Svarbu pažymėti, kad net ir jaunesnių gyventojų atveju, jeigu būtų vartojama tik anglų kalba, kalbos barjeras Europos lygmeniu būtų didesnis nei 40 proc.“
Tyrime analizuojamas kitas variantas, kai kalbos barjero nejaustų žmogus, mokantis bent vieną iš plačiausiai vartojamų kalbų. Ši variantą galima vadinti ribotąja daugiakalbyste. Analizuojamas šešiakalbis variantas: anglų, italų, ispanų, lenkų, prancūzų ir vokiečių. Visoje Europos Sąjungoje nemokančių nė vienos iš šių kalbų vidurkis siekia apie 15 proc. Daugiausia Vengrijoje – 81 proc., mažiausia Austrijoje – arti nulio. Situacija geresnė, negu vartojant vien anglų kalbą. Tačiau užribyje vis tiek lieka apie 15 proc. Europos gyventojų, o 11-oje Europos šalių (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Vengrijoje) – daugiau kaip pusė.
Daroma išvada, kad abu variantai problemos neišsprendžia, nes užribyje lieka daug Europos Sąjungos piliečių. Be to, esant ribotai daugiakalbystei reikalingos gẽros komunikacijos technologijos (pvz., mašininis vertimas) tarp šešių kalbų. Todėl lieka tikroji daugiakalbystė, pripažįstanti visų kalbų lygybę.
Aptariamas socialinis ir ekonominis daugiakalbystės poveikis. Kalbų įvairovė yra Europos kultūros turtingumo pagrindas. Dėl tos įvairovės tapome tuo, kas esame. Jei kalba miršta, tai ja išreikštos sąvokos ir mintys taip pat gali išnykti. Daugiakalbystė daro įtaką įvairiems kasdienio gyvenimo aspektams, susijusiems su tarpvalstybiniais ekonominiais ir socialiniais santykiais.
Analizuojami nedaugiakalbystės padariniai įvairioms gyvenimo ir veiklos sritims.
- Daugiakalbystė – nelengva užduotis. Ataskaitoje įvardijamos problemos, kurias reikia išspręsti norint tai pasiekti.
- Institucinės: GKT nėra tinkamai įtrauktos į Europos politikos darbotvarkę, trūksta koordinavimo Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
- Socialinės: kalbinė nelygybė, gresiantis pavojus mažesnėms kalboms išnykti skaitmeninėje erdvėje, kalbos barjerai.
- Ekonominės: mažas daugiakalbių viešųjų ir privačiųjų paslaugų skaičius, neigiamas kalbos barjerų poveikis skaitmeninei rinkai.
- Sektoriaus: didelis Europos sektorius susiskaidymas, mažai fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, trūksta talentingų darbuotojų.
Tyrimo išvadose rašoma: „Europa turi keletą galimybių: 1) visiems mokytis vienos lingua franca (pavyzdžiui, anglų kalbos) – tai ne tik labai mažai tikėtina, bet ir visiškai prieštarautų Europos pagrindinei idėjai, pagal kurią visų Europos kalbų statusas vienodas, 2) išmokti daugiau kalbų – tai geriau, bet dar daugiau neįgyvendinama, be to, problema nebūtų išspręsta, nes neįmanoma išmokti visų reikiamų kalbų, 3) pasinaudoti gimtosios kalbos technologijomis siekiant užtikrinti visų ES piliečių teisę bendrauti savo kalba“ (p. 116).
„Pripažindami, kad technologijos yra vienintelis įmanomas būdas išspręsti daugiakalbystės problemą, turime veikti sparčiai ir sukurti Europos gimtosios kalbos projektą, kuris taptų priemone pastūmėti Europą link naujos kartos GKT kūrimo ir spręsti Europos daugiakalbystės klausimą“ (p. 117).
Gimtosios kalbos projekte siūlomos penkios politikos priemonių grupės: institucinės, mokslinių tyrimų, sektoriaus, rinkos ir viešųjų paslaugų.
Pgl. žurnalo „Gimtoji kalba“, 2017, nr. 10, p. 31–32.
