Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

Laura Vilkaitė, www.technologijos.lt
2014 12 27 14:16
5
L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį

kokia kalba kalbiAr kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.

Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,

jog kalba veikia mūsų mąstymą, nėra iš piršto laužti. Pastaraisiais metais nemažai lingvistų, psichologų ir antropologų pasitelkę eksperimentinius tyrimus pradėjo domėtis, kaip susiję kalba ir mąstymas. Jų tyrimų rezultatai dažnai stebina − pasirodo, mūsų gimtoji kalba turi įtakos tam, kaip mes matome pasaulį, o jei prabylame užsienio kalba − tai gali keisti mūsų sprendimus ir supratimą apie moralę.

Kalba ir objektyvus pasaulis

Esame pratę manyti, kad kai kuriuos dalykus suvokiame objektyviai. Pavyzdžiui, jei ant stalo stovi žalias puodelis, nė nedvejojame, kad kiekvienas žmogus šioje situacijoje matytų žalią puodelį. Tačiau pasirodo – ne viskas taip paprasta. Vieni iš klasikinių eksperimentų, įrodančių, kaip skirtingų kalbų kalbėtojai nevienodai mato pasaulį, tyrė, kaip žmonės skiria spalvų ribas. Pavyzdžiui, kur tau baigiasi geltona ir prasideda oranžinė, jei tavo gimtoji kalba lietuvių, o kur − jei prancūzų. Žmonėms pristačius ištisą spalvų spektrą ir paprašius nubrėžti skirtingų spalvų pavadinimų ribas, paaiškėjo, kad skirtingų kalbų kalbėtojai, skirtingai „mato“ spalvas1.

Naujausi laboratoriniai tyrimai bandė įvertinti šį efektą naudodami smegenų skenavimą. Bangoro universiteto mokslininkai2 tyrė žmones, kalbančius graikiškai ir angliškai. Graikai savo kalboje skiria dvi spalvas: žydrą nuo mėlynos. Anglai, kita vertus, jas abi apibūdintų vienu žodžiu – mėlyna – ir nebent pridėtų epitetų (tamsiai ar šviesiai mėlyna). Tačiau atitinkamai skirtingi žalios spalvos atspalviai abiejose kalbose teturi vieną pavadinimą – žalia. Mokslininkai graikams ir anglams davė tą pačią užduotį – jie turėjo žiūrėti į ekraną, kuriame keitėsi skirtingų formų objektai (skrituliai ir kvadratai). Objektų spalva įvairavo tarp įvairių mėlynos ir žalios atspalvių, tačiau eksperimento dalyviai neturėjo kreipti dėmesio į spalvą. Jų užduotis buvo nurodyti, kada pasikeičia ekrane matoma forma. Kol eksperimento dalyviai vykdė šią užduotį, jų smegenų veikla buvo stebima. Paaiškėjo, kad kai objektų spalva pasikeisdavo iš žalios į šviesiai žalią ar atvirkščiai, nei graikų, nei anglų smegenys to nefiksavo kaip netikėto pasikeitimo. Tačiau kai objektų spalva pasikeisdavo iš žydros į mėlyną, graikų (kurie turi abiejų spalvų pavadinimus) smegenyse šis pokytis buvo fiksuojamas gerokai aiškiau, nei anglų smegenyse. Tokie patys rezultatai buvo pakartoti tiriant rusiškai ir angliškai kalbančius žmones3. Taigi, panašu, kad jei savo gimtojoje kalboje turime žodį pavadinti tam tikrai spalvai, mes į ją reaguojame kaip į atskirą spalvą, o jei konkretaus žodžio neturime, objektyviai lygiai toks pats spalvos pasikeitimas mums neatrodo reikšmingas.

Skeptikai galėtų prieštarauti, kad spalva ne daug ką įrodo, nes spalvų suvokimas šiaip ar taip gali būti subjektyvus. Tačiau lygiai tokius pat rezultatus parodė ir eksperimentas su objektais4. Šįkart eksperimente dalyvavo anglai ir ispanai. Eksperimento dalyviai turėjo žiūrėti į ekraną ir paspausti mygtuką, jei ekrane pamato dubenėlį. Ekrane buvo rodomi skirtingų formų puodelių piešiniai, tarp kurių retkarčiais įsiterpdavo dubenėlio vaizdas. Eksperimento logika buvo labai panaši kaip ir spalvų eksperimentų – anglai, kurių gyvenime arbatos gėrimas didelė kultūros dalis, turi dvi skirtingas puodelių kategorijas – mug (didelis puodelis) ir cup (puodelis). Ispanai, šiuo atveju artimesni mums, lietuviams, abu šiuos „puodelius“ vadina vienu vardu – tazza. Svarbu pabrėžti, kad eksperimento metu dalyviai neturėjo nei vieno objekto įvardinti, taigi kalbėti ir išvis aktyvuoti žodžius smegenyse visiškai nebuvo reikalo. Jie tiesiog žiūrėjo į ekraną ir turėjo nurodyti, kada pamato dubenėlį. Šią paprastą užduotį eksperimento dalyviai atliko labai tiksliai. Taigi, jei kalba ir mąstymas būtų visiškai nesusiję, neturėtų būti jokio skirtumo tarp anglų ir ispanų reakcijos į skirtingų formų puodelius. Tačiau smegenų veiklos analizė parodė, kad kai ekrane rodomą vieno tipo puodelį pakeisdavo kito tipo puodelis, anglai į šį pasikeitimą tarp cup ir mug reagavo daug ryškiau, nei ispanai, kurie ekrane taip ir toliau matė tiesiog puodelį.

puodelisŠie du aptarti eksperimentai labai aiškiai parodo, kad net tuomet, kai nekalbame, ir teturime vizualiai suvokti, ką matome, mūsų smegenyse pasaulis vis tiek suvokiamas remiantis žodžiais, kuriuos turime tam pasauliui pavadinti.

Kalba ir moraliniai sprendimai

Sakote, gerai, galbūt ir tiesa – skirtingų kalbų kalbėtojai gal ir mato pasaulį kiek skirtingai, bet šie skirtumai tokie subtilūs, kad neverta sukti dėl to galvos. Tačiau ką jei kalba veikia mūsų asmenybę? Dar daugiau, jei kalbame užsienio kalba – pasikeičia mūsų moraliniai įsitikinimai. Netikite? Mokslinių eksperimentų rezultatai patikimai rodo – tokia realybė

Karts nuo karto visi susiduriame su moralinėmis dilemomis. Nuo buitiškų ar net banalių sprendimų (ar pameluoti darbdaviui, kodėl vėluoji į susitikimą) iki kur kas sudėtingesnių dilemų (ar galime pateisinti abortą, ar turėtume leisti eutanaziją). Esame pratę manyti, kad atsakymai į šituos klausimus priklauso nuo mūsų asmeninių vertybių, kultūros, kurioje užaugome, religijos ar išsilavinimo. Tačiau pasirodo, kad įtakos šiems sprendimams turi ir kalba, kuria kalbame.

Klasikinis moralinės dilemos pavyzdys, naudotas daugybėje psichologijos eksperimentų – vadinamoji „Vagono dilema“. Įsivaizduokite, kad esate traukinių reguliuotojas. Staiga pamatote, kad vienas iš traukinio vagonų atitrūko ir nevaldomai juda bėgiais penkių darbininkų, kurie taiso bėgių atkarpą, link. Darbininkai dirba su ausinėmis, taigi traukinio negirdi ir nepasitrauks. Tačiau jūs galite perjungti svirtį ir pasukti traukinį į kitą bėgių atšaką, kur dirba tik vienas žmogus. Ką darysite?

Uždavus šį klausimą, dauguma žmonių nesudvejoję atsako, kad pakeistų traukinio kryptį ir nužudytų vieną žmogų, kad išgelbėtų penkis. Tačiau, dabar įsivaizduokite, kad situacija truputį kitokia. Jūs stovite ant tiltelio, vedančio virš bėgių į kitą peroną. Staiga pamatote nevaldomą vagoną, judantį penkių darbininkų link. Jei nieko nedarysite – penki žmonės žus. Tačiau greta jūsų stovi itin storas vyriškis. Jei nustumtumėte jį nuo tiltelio, jis nukristų priešais vagoną ir šis sustotų. Taigi, jei nustumsite šį vyrą − išgelbėsite tų penkių žmonių gyvybes, tačiau vyras žus. Ką darysite dabar?

Išgirdę šį klausimą, dauguma žmonių pasipiktina vien mintimi, kad galėtų nužudyti žmogų, nes mūsų moralės normos neleidžia žudyti. Tačiau iš esmės šios dvi situacijos yra visiškai vienodos – turime pasirinkimą ar įsikišti ir išgelbėti penkis žmones paaukodami vieną gyvybę, ar nesikišti ir leisti nelaimei nusinešti penkių žmonių gyvybes. Šios ir panašios situacijos labai daug nagrinėtos etikos specialistų ir aiškinamos įvairiai, tačiau labai supaprastinus galima teigti, kad kartais žmonės atsitraukia ir pasveria visus už ir prieš, remiasi šaltu protu ir įvertina, kuris poelgis naudingesnis atsižvelgiant į rezultatą (pirmoji situacija), tačiau kartu žmonės turi ir tam tikrus su emocijomis sietinus moralinius įsitikinimus (tokius kaip reikalavimas „nežudyk“) ir jų laikosi, nesvarbu, kad objektyviai tai nėra naudingiausias sprendimas.

Tokie ir panašūs eksperimentai buvo kartoti daugybę kartų su įvairiomis žmonių grupėmis: skirtingų lyčių, rasių, tautų respondentais, ir visi rodė labai panašias tendencijas. Tačiau neseniai grupė mokslininkų pakartojo šiuos minties eksperimentus su žmonėmis, kalbančiais užsienio kalba5. Įsivaizduokite, kad šias moralines dilemas turite spręsti ne lietuviškai, o angliškai ar prancūziškai. Tyrimo rezultatai buvo labai netikėti. Pirmojo eksperimento atveju, kaip jau minėta, daugumos žmonių sprendimą nulemia racionalaus mąstymas. Negimtakalbiai šią moralinę dilemą sprendė lygiai taip pat: jie pasisakė pakeisiantys traukinio kryptį, kad išsaugotų penkių žmonių gyvybes. Tačiau užsienio kalba spręsdami antrąją moralinę problemą, eksperimento dalyviai teigė, kad elgtųsi lygiai taip pat racionaliai – rinktųsi nustumti žmogų nuo tilto, kad išgelbėtų penkis kitus žmones. Taigi panašu, kad moralines normas ir intuityvią reakciją galvojant užsienio kalba nuslopina loginis mąstymas.

Nors šitie eksperimentai specialiai provokuojantys ir neturi „teisingo“ atsakymo, o įvairių etikos krypčių atstovai galėtų argumentuoti už ir prieš abu pasirinkimus, tokia negimtakalbių elgesio tendencija stebina. Panašu, kad kalbėdami ar mąstydami užsienio kalba esame mažiau linkę pasiduoti emocijoms ir labiau vadovaujamės šaltu protu. Tokių tyrimų siūlomos išvados gali atrodyti įdomios, bet nelabai aktualios kasdieniniame gyvenime. Tačiau, prieš taip nusiteikdami, trumpam susimąstykime. Šie eksperimentai rodo, kad priimdami sprendimus užsienio kalba, sprendžiame kitaip, nei tuomet, kai juos priimame gimtąja kalba. Pagalvokime kiek žmonių, užimančių svarbias pozicijas – politikų ir diplomatų, tarptautinių įmonių vadovų – kasdieniame darbe priimdami itin reikšmingus sprendimus vartoja užsienio kalbą.

Tai ar kalba ir mąstymas atskiriami? Ar galime mąstyti be kalbos? Mokslui dar teks gerokai gilintis į šiuos klausimus norint įsitikinti, kaip tiksliai siejasi kalba ir mąstymas, bet dėl vieno galime būti tikri – kalba, kuria kalbame, susijusi ne tik su tuo, kaip matome pasaulį, bet ir su tuo, kaip elgiamės tam tikrose situacijose.

Šaltiniai

1.     Hardin, C. L. ir Maffi, L. Color categories in thought and language. (Cambridge University Press, 1997).

2.     Thierry, G., Athanasopoulos, P., Wiggett, A., Dering, B. ir Kuipers, J.-R. Unconscious effects of language-specific terminology on preattentive color perception. Proc. Natl. Acad. Sci. 106, 4567–4570 (2009).

3.     Winawer, J. et al. Russian blues reveal effects of language on color discrimination. Proc. Natl. Acad. Sci. 104, 7780–7785 (2007).

4.     Boutonnet, B., Dering, B., Viñas-Guasch, N. ir Thierry, G. Seeing Objects through the Language Glass. J. Cogn. Neurosci. 25, 1702–1710 (2013).

5.         Costa, A. et al. Your Morals Depend on Language. PLoS ONE 9, e94842 (2014).

Autorė yra Taikomosios kalbotyros doktorantė Notingemo Universitete, Anglijoje

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  2. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  3. Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui?
  4. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  5. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  6. V. Lukšas. Indoeuropiečių religijos šiuolaikinėje Britanijoje (I)
  7. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  8. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  9. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  10. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  11. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  12. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis
  13. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  14. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  15. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  16. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  17. Pirmasis „Tarmės ant miesto grindinio“ pradžios renginys – diskusija
  18. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  19. Lituanistikai numatomas išskirtinis valstybės dėmesys
  20. Šiandien išsilavinęs žmogus – nebūtinai raštingas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Truputi nustebau says:
    8 metai ago

    nes duotas pavyzdys yra skirtas sveikos ir psichopatines asmenybes testui(man juokais uzdave angliskai kalbantis draugas,bet tai nesudare jokio skirtumo mano sprendimui).Taciau buta tikrai geru straipsniu sia tema Scientific American.Manyciau,kad lietuviu kalba issiskiria emociniu atspalviu gausa-imkim anglu little house ir musu-namelis,nameliukas,namiokas ir tt.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    8 metai ago

    Jeigu mergužėlė rašytų lietuviškai , be visokių ” situacijų, argumentų, eksperimentų, tendencijų ir t.t.” būtų trumpiau ir , įsivaizduojat, aiškiau.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Kažkada gavau Motuzos-Motuzevičiaus straipsnį, kuriame palyginti du Lietuvos žemėlapiai: viename kaip skiriasi klimatas Lietuvoje, kitame lietuvių kalbos tarmių paplitimas – JIE NUOSTABIAI SUTAMPA. Straipsnio esmė, kad klimatą ir kalbą įtakoja Žemės gelmės. Straipsnis parašytas 1979 metais ,,Vakaru baltų archeologijoje” (rašau iš atminties, bet jei kam reikia tiksliau, galiu paieškoti).
      Lietuva maža, nėra dykumų ar kalnų, kur klimatas labai skirtųsi, o žemėlapius sudarė atskirų sričių žinovai nepriklausomai. Toks sutapimas neatsitiktinis. Kalbos skirtumai sąlygoja mąstymo skirtumus. Turbūt deimantą radęs taip nebūčiau apsidžiaugęs, kaip pamatęs tuos žemėlapius.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 metai ago

        Labai įdomu. Labai.

        Atsakyti
  3. Mickeyus Jonas says:
    8 metai ago

    Ash tai kalbu lietuvishkai , bet mastau anglishkai…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

2023 01 25
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Mokslininkai stebi ruoniukų keliones

2023 01 22
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

2023 01 09
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Būstas | „Makveža“ nuotr.

Naujais metais – naujas namų stilius

2023 01 02
Griciukas | vstt.lt nuotr.

Atlikti Europos sąjungos mastu saugomų rūšių tyrimai

2022 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas
  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

by daiva
2023 01 27
0
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Didžiosios Britanijos mokslininkų sukurti Pomi-T maisto papildai – vieni geriausiai vertinamų rinkoje. Juose susijungia inovatyvios technologijos su aukščiausios kokybės augaliniais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
N. Aukštaitytė-Puteikienė. Žydroji Sausio 13-osios parodija (audio)

N. Aukštaitytė-Puteikienė. Vilties daigai partijų kirmėlyne

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai