Rugsėjo 20 d., Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą.
Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis savaitgalis, renginių.
„Nors karalius Mindaugas daugiau žinomas Lietuvoje, galima sakyti, kad jis buvo valdovas, mėginęs suvienyti baltų gentis. Šiandien tarptautinė bendruomenė Lietuvą mato kaip Baltijos šalių trijulės dalį, tačiau manau, kad mes, lietuviai ir latviai, turėtume dažniau prisiminti bendrą dviejų tautų istoriją ir tapatybę“, – sakė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.
Abi šalis vienija kalba, kai kurie papročiai. O Agluonoje – ypač daug istorinių lietuvių ir latvių sankirtų. Agluonos Dievo motinos paveikslas – tai Madonos, kurią kunigaikščiui Vytautui dovanojo Konstantinopolio imperatorius, kopija. Ją lietuviai siuntė į Agluoną kartu su dominikonų vienuoliais. Šio miesto bazilika turi lietuviškojo baroko šaknis.
Nors metraščiuose tiksliai nerašoma, manoma, kad Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Tai byloja vietovardžiai: Mindaugo sala, karaliaus kapo kalnas. Trijų šimtmečių senumo raštuose minima, jog 1618 m. Agluonoje šalinant seno bokšto griuvėsius rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išliko jos teksto nuorašas: „šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė… Karaliumi iš kunigaikščių … tapęs pirmuoju… Stabų garbintojas dvilypis… Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai… nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12″. Po Agluonos bazilikos altoriumi dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui”. Dabar šios bazilikos šventoriuje stovės karaliaus Mindaugo ir jo šeimos skulptūra.
„Yra susidaręs stereotipas, kad valdovas mene turi būti pakylėtas, išaukštintas, joti ant žirgo ar didelio pjedestalo. Tačiau aš pasirinkau kitaip pavaizduoti Mindaugą. Agluonoje stovės ne karo žygyje kovojantis valdovas, o šeimos žmogus. Jis čia – namie, su besilaukiančia Morta ir jųdviejų sūnumi Rukliu. Mindaugas čia – beveik žmogaus ūgio, nedaug išdidintas. Kaip tautų vienytojas, jis turėjo būti ne tik kilnus, bet ir žmogiškas bei atviras – stengiausi perteikti ir šias savybes”, – sakė su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu paminklą kūręs skulptorius Vidmantas Gylikis.
Bronzinė beveik 2 tonas sverianti skulptūra sekmadienio vidurdienį bus atidengta įspūdingosios Agluonos bazilikos šventoriuje. Bazilika gerai žinoma ne tik latviams – ji yra pagrindinė jų katalikiška šventykla – bet ir viso pasaulio piligrimams. Lietuviai kartu su jais plūsta į šią šventovę per Žoline vadinamą Marijos dangun ėmimo šventę.
Šį sekmadienį į mišias ir paminklo atidengimą Agluonos bazilikoje susirinks Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai, žemaitukais per tris dienas ten bus atjoję Pakruojo dvarą valdančio Giedriaus Klimkevičiaus organizuoto žygio dalyviai. Mišias laikys apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, Latvijos ir Lietuvos vyskupai.
Pasak R. Degučio, savaitgalį baltų vienybės dieną žymės ne tik karaliaus Mindaugo paminklo atidengimas ir mišios sekmadienį, bet ir kiti renginiai. Tai – Lietuvos ir Latvijos vyriausybių susitikimas Rokiškyje penktadienį bei tradicija tapęs laužų degimas ant Lietuvos ir Latvijos piliakalnių, žymintis su Saulės mūšio data sutampančią šventę.
Paminklas karaliui Mindaugui Agluonoje iškils Lietuvos ir Latvijos visuomenės bei kultūros darbuotojų iniciatyva. Jie nuoširdžiai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, AB „Panevėžio energijai“, Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Ričardui Degučiui, Romui Gailevičiui ir daugiau kaip 50 įmonių bei pavienių aukotojų iš Lietuvos, kurių dėka paminklo sumanymas sėkmingai įgyvendintas.
Kažkokie baisūs tie paminklai: jei jau lipdo žmogų, tai gal padarykim taip, kad būtų įmanoma žiūrėti – dabar tai panašus į atitikmenį Vilniuje: nei velnias, nei gegutė.
Paprašykit žagariečio Romo Kvinto ir padarys žmoniškai.
Juk aukštinamas parsidavėlis klastūnas, kuris mainais į Vatikano karūną išdavė kalavijuočiams Žemaitiją – pardavė visą tautą, kuri iki šiol išlaikė savo etninę, o iš dalies – net ir valstybinę savivoką. Mindaugo aukštinimas per božnyčias – vėl ir vėl parodo Žemaičiams, kad Lietuvos istorikai ir valstybę valdantys nukrikščionėję politikieriai juos laiko teisėta preke, už kurią didieji Lietuvos valdovai “šauniai” pirkdavosi titulus ar svetimšalių paramą (taip pat ir Vytauto atveju).
Kaip buvo taip buvo bet žiūrėkim kas dabar darosi….,RINKIM PARAŠUS LIETUVIŲ KALBOS STATUSO IŠSAUGOJIMUI…..
Perkūno Paukšti nuskrido į suklastotas lankas. Mindaugas aukštinamas kaip Balų vienybės kūrėjas, kuris įgydamas karūną apgynė kiltinius kraštus nuo piligrimų antplūdžio. Jo duoti raštai – tik diplomatija, nes tik vokiečiai turėjo išimtinę teisę į savo žemių neliečiamybę. Atrodo, jog dabartinė padėtis Europoje yra atgarsis suvokimui, jog viskas kartojasi.
Tiesą (ir tik tiesą) sakant, nesupratau, kas ten jums kartojasi ?
Špygę Vatikanui, o ne diplomakratiją !
CHA
Mindaugo, karaliaus Mindaugo diplomatija sukūrė tarptautinius valstybingumo pamatus ant kurių stovi Lietuva. Lasiojantys proslavišką lesalą nebesuvokia istorinių verčių ir ieško prieštaravimų dideliuose dalykuose, bet taip ir išsiduoda.
Garbingasai Baltuk,
1618 metais Agluonos božilikoje neva rasta (kur bent kokie tai patikimesni įrodymai?) plokštė su užrašu – tai tik Lietuvos istorijos klastinga kristianizacijos tąsa – visiems belikusiems vargšams pagonims.
Niekad netikėk, ką kalba kristianizuotojai, būk budrus jų klastoms :
—
„Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai. Tačiau tai, ką radome Agluonos božilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“, – kalbėjo Rėzeknės–Agluonos diacezijos vyskupas Janis Bulvis.
Gal jis per daug per mišias parapijiečių vyno prigėrė ? Tačiau, tai greičiausiai plano-partizano dalis – kaip kalavijuotiškai sukrikščioninti nupagonėjusį ir gyvenimo pabaigoje nuo krikščionybės vėl atsimetusį Mindaugą
Garbė latviams ir lietuviams, kurie nepamiršta praeities didžiavyrių.