P. Urbšys. Nieko asmeniško

Praėjusią savaitę dviem Lietuvos Seimo partijoms pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Mažai ką nustebino antrą kartą pareikšti įtarimai Darbo partijai, daugiau triukšmo sukėlė įtarimai Liberalų sąjūdžiui. Nors iš bylos eigos ir pareikštų įtarimų jau buvusiems vadovams buvo aišku, jog tai – tik laiko klausimas.

Gabrielius Lansbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys, pirmas suskubo ištrimituoti laidojimo maršo garsus Liberalų sąjūdžiui. Sielodamasis dėl sąžiningų liberalų likimo tėviškai pasiūlė savo glėbį. Nevykusiai bandydamas paslėpti savo troškimą pribaigti artimiausius konkurentus ir tapti vieninteliu pasirinkimu liberaliam „sveiko proto“ rinkėjui. Ir pagaliau užbaigti konservatoriško-krikščioniško demokratiško-liberalaus politinio kentauro konstravimą.

O kaip kitaip atnaujinti į amžinybę tiesiogine prasme iškeliaujantį savo elektoratą? Deja, dėl tos priežasties liberalizmas tampa geidžiamiausia ne tik konservatorių, bet ir kitų politinių jėgų ideologinio mišinio sudedamąja dalimi. Iš to, manau, ir kyla iniciatyvos prie lietuviškos abėcėlės trisdešimt dviejų raidžių pripliusuoti dar tris – Q, W, X – ar per Stambulo konvencijos ratifikavimą įteisinti vadinamąją socialinę lytį, kai moterimi ar vyru tampama ne pagal prigimtį, o pagal seksualinį poreikį.

Tik čia gal reikėtų sustoti ir grįžti prie korupcinės temos. Šiandieną uoliai liberalėjantis konservatorių lyderis, demonstruodamas išskirtinį politinį skaistumą, tiesmukiškai užsimena apie galimą koalicijos nutraukimą su liberalais Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Mat sklindantis iš liberalų korupcinis kvapelis tampa tiesiog nepakenčiamas.

Tiesiog įkvepiantis vakarietiškos politinės kultūros pavyzdys. Tik… kyla klausimas, kodėl tos vertybinės nuostatos galioja tik atskiroms Lietuvos teritorijoms. Kodėl tos nuostatos, pavyzdžiui, negalioja Širvintų savivaldybėje, kur vienintelė į savivaldos tarybą nuo TS-LKD išrinkta narė tapo nepakartojamos Darbo partijos merės Živilės Pinskuvienės pavaduotoja. Ar Radviliškio rajono savivaldybėje, kur Gabrieliaus vadovaujami konservatoriai be jokių moralinių skrupulų vieninteliai iš parlamentinių partijų Lietuvoje per savivaldos tarybos rinkimus į mero kėdę įbruko nepakeičiamą A. Čepanonį, teisiamą už korupcinius nusikaltimus.

Atsakymas labai paprastas – NEAPSIMOKA.

Širvintų savivaldybėje turint tik vieną savo partijos narį atsisakius vicemero posto išankstinių rinkimų Širvintų rajone neišprovokuosi. O dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nė neverta kalbėti – juk varnas varnui akies nekerta.

Būtent tokio politinio išskaičiavimo vedinas G. Landsbergis po Seimo rinkimų prievartiniu būdu tempė į koaliciją Liberalų sąjūdį visai nekreipdamas dėmesio į nuogąstavimus, jog partija su korupcijos šleifu gali tapti visų koalicijos partnerių galvos skausmu. Tada jis neslėpė, kad liberalai reikalingi didesniam politiniam svoriui įgyti prieš rinkimus laimėjusį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. O dabar, pasikeitus politiniams vėjams, Gabrielius skuba tapti Liberalų sąjūdžio duobkasiu. Kaip mėgo sakyti italų mafijos tėvas Vitas Korleonė, „Nieko asmeniško“.

Taip politinė kova už vietą po saule darosi panaši į „Cosa Nostra“. Vieni ir kiti atrodome tarsi įbridę į tą pačią politinio išskaičiavimo ir savanaudiškumo pelkę, besidrabstantys tuo pačiu purvu. Ir todėl jau nieko nebestebina, kad Seime iš septynių parlamentinių partijų net trys („Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis) įtariamos kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, o ilgiausiai valdžioje išbuvusios socialdemokratų partijos atsinaujinimo veidu tampa Gintautas Paluckas, nuteistas už piktnaudžiavimą vadinamojoje „žiurkių byloje“.