Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2017-06-14 06:00:38
6
Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.
Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, tačiau pati bendrijos organizacija, o ir taikaus sugyvenimo rezultatas verti apdovanojimo.

Nelaimės priežastimi būna neatsargumas arba per didelis atsargumas. Žiemą, esant slidžiai kelio dangai, pėsčiasis išsigąsta atvažiuojančio automobilį ir, užuot pasitraukęs į šalikelę, lipa ant sniego borto, belipdamas paslysta į važiuojamąją kelio dalį ir yra pervažiuojamas. Padėtis mūsų šalyje panaši, jau tapusi norma. Prieš daugiau kaip dešimtmetį Lietuvos Respublikos Seimas, net nesusipažinęs su stojimo į Europos Sąjunga sutarties tekstu, pirmasis iš naujų narių jį ratifikavo, iki dabar siekiama būti uoliausiais eurointegratoriais, kartais visai pamirštant Lietuvos interesus. Vertėtų prisiminti, kad per didelis atsargumas, lygai taip pat kaip ir neapdairumas, būna nelaimių priežastimi.

Išmintis valstybei – patikrinta laiko ir žmonių patirties, jos istorijos analizė. Rytų kultūrų ir mūsų europinės kultūros filosofija yra ne atskiri pasauliai, o vienas kitą papildantys verbalizuoti patirties klodai. Man artima Rytų išmintis ir principai, skatinantys kolektyvinę atsakomybę, kuri būtina valstybės piliečių sutelktumui ir bendrai misijai, taip pat siekis nuolat tobulinti, išlaikant tradicijas, nelaužant esminių tautai priimtinų normų ar pačių pagrindų. Tokių principų laikymasis duoda gerų rezultatų. Kad ir Japonijoje, kur nuolat tobulinami gaminiai yra vieni kokybiškiausių ir patvariausių pasaulyje, kartu darniai sugyvena senoji šinto ir budizmo religijos, industrijos plėtra neužgožia sodų, parkų ir ryžių laukų kraštovaizdžio teikiamo dvasinio peno, pagaliau šalyje vyrauja tvirtos šeimos, šalia modernios vyriausybės nekvestionuotinu autoritetu išlieka imperatorius, o žmonės gyvena bene ilgiausiai iš visų pasaulio šalių.

Kai atvykę kurti į Europos parką menininkai susėsdavo prie vieno stalo, visad jautėsi, kad Lietuva yra per vidurį tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų. Mūsų vidinis kodas vis dar nėra praradęs glaudaus ryšio su senąja baltų religija, t. y. gamtos ir aplinkos dermė žmogui yra esminis dalykas, telkiantis ir įkvepiantis kūrybai. Kūryba plačiąja prasme, turiu mintyse Lietuvos kūrimą, išsaugant paveldą, papročius, kartu ir konstruojant naujas šalies tapatybes. Tad grįžkime į dabarties Lietuvą.

Europos Sąjungai, pagal stojimo į bendriją sutartį, esame perdavę dalį savo šalies nepriklausomybės. Išties bet kokia sąjunga to reikalauja, nes kitaip nepavyktų suderinti visų organizacijos dalyvių interesų, nepasiektume konsensuso ir negalėtume veikti išvien. Tačiau kyla klausimas, ar nesame per daug uolūs, per daug atsargūs? Dabar iškilusi reali grėsmė prarasti mūsų šalies tapatybę. Europos Sąjunga nėra neklystanti, laikui bėgant ES biurokratai, praradę ryšį su savomis tėvynėmis, vis labiau nori primesti briuselišką arba, galima būtų pavadinti, „niekieno“ ideologiją ir taisykles visiems Europos Bendrijoms dalyviams.

Užtenka paklausyti ar paskaityti, kaip mąsto kai kurie eurobiurokratai – turime tokių: be meilės savo šaliai, patriotizmo, be vidinės ugnies gyventi ir dirbti Lietuvai. Tai panašu į patiekalą be prieskonių – vis tiek bus maistas, tačiau nejausi malonumo jį ragaudamas, juo nepatrauksi žmonių nebėgti iš neturinčios aiškios misijos šalies. Galvojant apie 2019 m. Respublikos prezidento rinkimus, kažkurio europbiurokrato pasirinkimas, mano įsitikinimu, būtų pats netinkamiausias Lietuvai.

Praeito amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje Lietuvos visuomenei vilties prezidento Stasio Lozoraičio kandidatūra buvo per ankstyva, žmonės rinkosi demokratijos link pasukusio paskutinio Komunistų partijos lyderio Algirdo Mykolo Brazausko kandidatūrą. Vėliau, Lietuvai integruojantis į Europos bendriją, išties tiko ypač liberalaus, amerikietiškomis vertybėmis ir principais tikinčio Valdo Adamkaus asmenybė. Dabartinė prezidentė gana gerai atlieka tam tikrą mūsų šalies dalyvavimo bendrijoje įtvirtinimą. Jau atėjo laikas ir visuomenė subrendo turėti Lietuvos Respublikos prezidentą, kuris pirmiausia siektų pačios Lietuvos tapatumo stiprinimo ir realios įtakos įtvirtinimo.

Lietuvos misija dabar yra gana neaiški. Su panašiu neapibrėžtumu susiduria ir kitos Europos šalys, kai kurių visuomenė tai pajuto ir valstybės valdymą perdavė politikams, kuriems prioritetas yra sava valstybė. Paminėtinos pirmiausia Bulgarija, Lenkija, Didžioji Britanija. Dėl pastarosios piliečių brandos po daugelio dešimtmečių ši didi šalis vėl sieks labiau apsaugoti savo esminius interesus. Tai gerbtina, juolab kad Didžiosios Britanijos politikai, priminsiu, dar praeito šimtmečio pradžioje palaikė Nepriklausomybę atkūrusios mūsų dar labai gležnos šalies siekius. Tikėtina, nesusipratus, jau tapo beveik tradicija kai kuriuose mūsų interneto portaluose spausdinti britų premjerės Teresos Mei (Theresa May) tendencingai parinktą atvaizdą. Beje, kaip ir Donaldo Trampo ar Vladimiro Putino.

Britų, lygiai taip pat kaip Norvegijos Karalystės, Lichtenšteino, Islandijos ar Šveicarijos, pasirinkimas būti nepriklausoma šalimi, kartu garantuojant savo piliečiams gerą, o daugeliu atvejų ir aukštesnį nei Europos Sąjungos šalyse pragyvenimo lygį, vertas ypatingos pagarbos.

Lietuvai, bent kol kas, naudinga pasisemti patirties iš bendrijos, unifikuoti kai kuriuos standartus. Tačiau Lietuva, mano įsitikinimu, privalo rūpintis ateitimi, t. y. siekti aukščiausio tikslo – būti nepriklausoma, išgyventi ir klestėti be Sąjungos paramos. Dabar tuo iš esmės nesirūpinama, nekaupiami rezerviniai fondai, strategijos yra empiriškai bestuburės ir silpnos. Iki šiol neturime tvirtos institucijos – Lietuvos instituto, kuriam būtų aiškiai suformuluota Lietuvos įtakos sklaidos misija užsienyje ir, be abejo, skirti tam atitinkami resursai bei atliekama aiški veiklos kontrolė. Dabar veikiama labiau imitaciškai, deja, be aiškios šalies kultūrinės plėtros vizijos.

Kai kurie istorikai,vadinamieji autoritetai, dabar dirba tikrai ne Lietuvos valstybei. Kartais rašomi net istoriniais faktais nepagrįsti rašinėliai, kuriuose rodomas abejingumas savo šaliai, propaguojami „niekieno“ arba kaimyninės Lenkijos geopolitiniai interesai. Kodėl mūsų visuomenei brukama Lietuvą menkinti leidžianti, piliečių orumą žeminanti informacija? Tai išties nacionalinio saugumo klausimai – šalies visuomenė turėtų būti telkiama Lietuvos kūrimui. Šalies kūrimui ne iš naujo, o ant valstybės pamatų – kalbos, patriotizmo skiepijimo, tautiškumo.

Niekas negerbia prisitaikėlių, arba gerbia tik nedraugai ar trumpą laikotarpį. Tokių, deja, visad turėjome, ne išimtis ir šis ypač palankus demokratijai laikotarpis. Jonas Basanavičius iki mirties pasiliko gyventi Lenkijos okupuotame tarpukariniame Vilniuje. Nors tai buvo Nepriklausomos Lietuvos architektas, niekad nenuolaidžiavęs lenkams, okupacinės Varšuvos administracija nedrįso su juo susidoroti. Taurios asmenybės autoriteto galia įveikia net okupantą ar priespaudą – čia galėtume prisiminti neturėjusį jokio politinio posto, bet milžinišką įtaką Indijos laisvei dariusį Mahatmą Gandi ar dvasinį lyderį Dalai Lamą, egzilyje tęsiantį Tibeto laisvės bylą, svarbią pasaulio demokratijos plėtrai.

Lietuva dabar panaši į Europos Sąjungos teritorinį vienetą, kurio dalį sudaro Lenkijos ir Rusijos ateities veiksmų placdarmui ruošiama pietrytinė jos dalis. Šalies politinis elitas daugiausia rūpinasi – uoliai ir dar uoliau nei leidžia Sąjungos teisė – Lietuvoje įgyvendinti Europops Sąjungos, kaimyninių šalių politikų svajones, visiškai ar beveik nepaisydamas Lietuvos tapatumo ir vientisumo išsaugojimo, stiprinimo ir sklaidos užsienyje. Nesinori tikėti, kad tai daroma tyčia, siekiant, kad aktyvioji šalies visuomenės dalis, galinti pasipriešinti tokioms politinio abejingumo nuostatoms, emigruos ir taip bus lengviau valdyti šalį.

Valstybė veikia ir nevyksta kariniai konfliktai, nėra suirutės – tai džiugina; valstybė nyksta išsivaikštant jos piliečiams – liūdina. Nebegalime likti „niekieno Lietuvos“ kūrimo stebėtojais, nors tokia pozicija apgaulingai atrodo saugi ir patogi.

Kryptis viena – stipri Lietuva visomis prasmėmis, pirmiausia dvasiškai, laisva nuo spaudimo ne tik iš Maskvos, bet ir iš Varšuvos ar Briuselio, kartu bendraujanti ir atvira pasauliui. Tikiu, kad Lietuvą sutelkti būtina ir įmanoma, kol nevėlu. Respublikos prezidentas, gebantis jungti praeities pamokas su dabarties realijomis, darbais įrodęs lojalumą šaliai ir turintis stiprios Lietuvos viziją galėtų nužymėti gaires pirmyn į Lietuvą. Telkia paprasti, bet esminiai kiekvienam žmogui ir šaliai dalykai: meilė, kalba ir darbas Tėvynei.

Autorius yra nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, mišrios frakcijos „Kartu – už pažangą Vilniaus rajone“ seniūnas, skulptorius, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Nacionalinės pažangos premijos laureatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas. Ąžuolų Lietuva
  2. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  3. G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija
  4. G. Jakštaitė. D. Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose: ko tikėtis Europai ir Baltijos šalims?
  5. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  6. G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas?
  7. G. Karosas. Amžinybėn iškeliavo kilminga menininkė, nuo kurios prasideda modernaus meno knygos
  8. Lenkijos prezidento patarėjas A. Zybertovičius: Bendros vertybės yra būtinos valstybės išlikimui
  9. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  10. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  11. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  12. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  13. J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą
  14. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  15. Lietuvos karių misija Goro provincijoje oficialiai baigta – stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kaip gali says:
    6 metai ago

    sutelkti,jei jis dirba užsienio užsakovams? Pilnai kontroliuojamas iš už balos. Normalus pilietis niekada su tuo nesutiks.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Naujiems užmojams telktis reikės tik esant postputiniškos Rusijos, post Brexito Anglijos, posttrampiškosios JAV ir postkubilinėms Lietuvos realijoms. Iki šiol, manau, didelių klaidų nepadaryta.

    Atsakyti
  3. Kastytis says:
    6 metai ago

    Kaip yra pasakęs vienas senovės Romos imperatorius Markas Aurelijus – valdžia yra viskas, o visa kita yra niekas. Kitaip tariant valdžią turintis žmogus yra Dievas, o jos neturintis nieko negali padaryti. Pavyzdys: savo rankose valdžią turintis žmogus gali daryti įvairius perversmus – t.y – jis būdamas valdžioje paruošia perversmą, tada pasitraukia iš Valdžios ir perversmo keliu grįžta į valdžią ir įveda diktatūrą- gauna absoliučią valdžią. Tuo tarpu žmogus, kuris nebūna valdžioje tačiau nori perversmo keliu paiimti valdžią, tai jam gerai jeigu tas perversmas pavyks, o kas bus jeigu nepavyks? Taigi jo laukia arba tremtis arba kalėjimas.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    6 metai ago

    Prezidentas turi būti neeilinė figūra, tokiu atveju žmonės patys apie ją telkiasi. Artėja Prezidento rinkimai, o tokios figūros vis nesimato. Taigi po rinkimų vėl liksime prie suskilusios geldos. Pats laikas dairytis kandidato…

    Atsakyti
  5. Beveidė rašliava says:
    6 metai ago

    Autorius-mandagus trintukas:papilstė iš tuščio į kiaurą, būdamas visiems oligarcinę santvarką įtvirtinusiems prezidentams labai malonus…

    Atsakyti
  6. Romas says:
    6 metai ago

    O man patiko. Ir apie sąjungas, ir apie savų interesų prioritetą, apie Lietuvos savasties išsaugojimą, apie japonus, apie rytus ir vakarus. Viskas aiškiai ir naudingai išdėstyta. Tik gaila, kad mažai kas perskaitys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų

2023 03 28
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Alkas.lt nuotr.

Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI

2023 03 23
Ukraina – bus laisva! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus

2023 03 23
Ukrainos gynėjas | acebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Si Dzinpingas ir Putinas paragino nutraukti karą Ukrainoje

2023 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

2023 03 28
vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.
Lietuvoje

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams

2023 03 28
Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dainius apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Kremlius pirks? apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Erzeliui vieta čia: apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Tėvynė apie R. Grigas. Odė protėvių atminčiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?
  • Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui
  • VRK vadovė traukiasi iš pareigų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 28
4
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Naujausia NATO ataskaita rodo, kad karas Ukrainoje nepažadino didžiausių Europos valstybių iš letargo miego.

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 28
8
Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Tarptautinio Baudžiamojo teismo (TBT) Hagoje sprendimas išduoti orderį suimti Rusijos diktatorių - nuosprendis ne tik V. Putinui ir jo režimui.

Skaityti toliau

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
2
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos vyriausybė paragino surengti neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį, kad „atremtų Kremliaus branduolinį šantažą“. Taip reaguojama į Rusijos fiurerio Putino...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dainius apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Kremlius pirks? apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Erzeliui vieta čia: apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Tėvynė apie R. Grigas. Odė protėvių atminčiai
  • Bartas apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
Kitas straipsnis
chem.info nuotr.

Varėnos rajono ūkyje nustatytas naujas AKM židinys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai