Šeštadienis, 16 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2015-04-09 08:10:40
7
„Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.
Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai. Tai teisingi žodžiai, kurie tačiau, vargu ar užčiuopia šių Velykų praradimo mastą. Mane, turėjusi garbę ir laimę artimai pažinti ir mokytis iš šių žmonių, kamuoja baimė dėl Romualdo Ozolo. Baisu, jog išgirtoji kelią į Kovo 11-osios Lietuvą nutiesusio Romualdo Ozolo įžvalga ir valia priimti teisingus sprendimus liks nepastebėta ir užmiršta vos užkasus karstą. Kaip ir baisu, jog nepastebėsime arba mėginsime nuslėpti, jog Kovo 11-osios Lietuva yra Romualdo Ozolo Lietuva.

Lietuvos vizija ir taika su tikrove

Visi norintys žino R. Ozolo biografiją, jo darbus ir nuopelnus. Mažiau pasakyta apie jo santykio su Lietuva tragizmą. Romualdas buvo begalinės valios, principingumo, it skustuvas aštrios minties žmogus. Žmogus, kuris turėjo kone pranašišką ateities įžvalgą, galbūt aiškiausią atkurtos nepriklausomos Lietuvos viziją ir nuo pat pradžių tobulai suvokė, kad šiai vizijai nelemta išsipildyti nei lengvai, nei greitai, o tik po dešimtmečių nusivylimo. Suluošinta ir dvasia nelaisva tauta, kurios galias ir negalias jis neprilygstamai atskleidė dar 1988-ųjų raštuose ir kurioje laisvės troško tik kas dešimtas, negalėjo sėkmingai kurti laisvos valstybės. Todėl, kaip jis pats sakė, kelias į laisvą, savarankišką ir orią Lietuvą neišvengiamai vedė per Anglijos ir Ispanijos braškių laukus. Jam buvo aišku, kad pozityvi laisvė kurti valstybę vergui nereikalinga, kol neatsivalgoma negatyvios laisvės kurti gerovę pilvui. Nes tik atsikandę egoistiškos individo laisvės, tarsi išklaidžioję dykumą, galėsime kaip solidari ir susipratusi tauta kurti savo orią ir išdidžią valstybę. Lietuvą, prie kurios norėsime prisidėti savo sąskaita ir kurios šeimininkais jausimės. Romualdas Ozolas tarsi atsitraukęs, nors kritikuodamas klaidas, laukė prielaidų tokios Lietuvos kūrimuisi.

Sąjūdžio 25-metis buvo pažymėtas plačių mėginimų savintis Sąjūdžio vėliavą ir konkuruoti interpretacijomis apie tai, ko iš tiesų siekė ir kokią Lietuvą įsivaizdavo Sąjūdis. Tarp jų atsirado ir atvira pilietinė visuomenė, ir europietiška gerovės valstybė. Asmeninės Sąjūdžio eilinių interpretacijos, ko iš tiesų siekė Sąjūdis, šiandien virsta ištisomis partijų programomis. Teisi Angonita Rupšytė, sakydama, kad Sąjūdžio dalyviams asmens laisvė buvo neatsiejama nuo nepriklausomybės, tačiau kartu nebuvo ir aiškios vizijos, kokia turės būti ta atkurtoji Lietuva. Tokio mąsto susivienijimas galėjo sutelkti tautą tik pačiam bendriausiam tikslui – atkurti Lietuvą. Kas po to – tik asmeninės vizijos.

Tačiau asmuo nelygus asmeniui, nors liberalios lygybės laikais ir mėgstame galvoti priešingai. Kiekvienas sąžiningas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys jums pripažins, jog jei po Atkuriamojo Seimo rinkimų Sąjūdžio priekyje atsistojo Vytautas Landsbergis, tai iki šių rinkimų – didžiausios rizikos ir sudėtingiausio politinio žaidimo laikotarpiu – buvo žaidžiama pagal Romualdo Ozolo schemą, pildant pirmiausiai jo sustatytą šachmatų partiją. Niekada nevengęs atsakomybės būti proceso protu, jis visada vengė laurų būti oficialiu lyderiu, ką geriausiai parodė jo atsisakymas priimti siūlymą būti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmininku. Tai buvo atsisakymas, atvėręs kelią Vytautui Landsbergiui ir tuo galbūt sukūręs šiandieninės Lietuvos partinės sistemos kontūrus. R. Ozolo sprendimai nebuvo eilinio žmogaus sprendimai savo padariniais, o jo valstybingumo vizija nebuvo eilinė savo reikšme jį išlydinčiai Lietuvai.

Neišgirstas mokytojas

Teko laimė bendrauti su Kovo 11-osios kūrėjais paskutiniais jų gyvenimo metais. Jei iš A. Svarinsko ir A. Patacko buvo galima mokytis nepaprastos dvasios tvirtybės ir to, kas iš jos plaukia, tai R. Ozolas jaunam mąstančiam žmogui visgi buvo daug gilesnis lobynas. Tai buvo žmogus, visada svėręs žodžius ir nepasidavęs kvailam ir prasmes pametusiam mūsų dienų žodynui. Buvau kuo griežčiausiai sudraustas, kartą bendrame pasitarime prieš Sąjūdžio sukakties minėjimą pasakęs „Sąjūdžio vertybės“. „Sąjūdis niekada neturėjo vertybių! Vertybės kiekvieno atskiros, jas kas kaip nori supranta. Sąjūdis turėjo tik principus! To nesupratimas Lietuvai labai brangiai kainuoja.” Maža, atrodytų smulkmeniška, bet tobulai teisinga, „su visam” įstrigusi ir puikiai R. Ozolą iliustruojanti pamoka.

Pamokų buvo daug ir didesnių, tačiau nebuvo daug mokinių joms išgirsti. Jei R. Ozolas buvo visuomenės lyderis atgimimo laikotarpiu, tai nebe daug kas norėjo jo klausytis pastaraisiais metais. Dėl griežto, niūraus ir turbūt svarbiausia, jog kitų žvilgsnį gelme ir pločiu toli pralenkiančio požiūrio į Europos Sąjungą, moralinį reliatyvizmą, geopolitinę Lietuvos padėtį daugelio jaunų, politiškai aktyvių žmonių akyse jis buvo paverstas juokdariu, nuolat iškraipomas, prikaišiojama jo narystė kompartijoje, jo mintys blokuojamos šalies žiniasklaidoje. Valstybės kūrėjo pamokos valstybei lyg maištaujančiam paaugliui buvo nereikalingos.

Kaip dažnai nutinka, prisimaištavęs paauglys turės galimybę atsigręžti į mokytojo darbus, kai pastarojo tarp gyvųjų jau nebebus. Kaip taisyklė, atsigręš pirmiausiai jauni, ankstyvos mirties apvogti nuo galimybės mokytis tiesiogiai. Teisus Mečys Laurinkus, sakydamas, kad Lietuvoje atsiras jaunimo, kuriam norėsis tęsti R. Ozolo idėjas. Privalo atsirasti, nes Ozolo idėjos didele dalimi yra Sąjūdžio idėjų – neiškraipytų, neišcenzūruotų ir nepritaikytų šiandienos partinėms kovoms – sinonimas. Romualdas Ozolas turėjo begalinės išminties klasikine prasme: pasiduoti tam, ką diktuoja laikas, nusileisti objektyvioms sąlygoms, tikėti to, kas vyksta, protingumu ir tikslingumu. Jis būtų klydęs, jei jo darbams likimas leistų išnykti be tęstinumo.

Prof. Vytautas Radžvilas išsakė viltį, jog sulauksime istorinio teisingumo ir R. Ozolas Lietuvos istorijoje ras vietą greta Basanavičiaus ir Kudirkos. Norėtųsi tikėti, nors istoriją paprastai rašo nugalėtojai ir Romualdas Ozolas galimai niekada joje nesulauks jo milžiniškus nuopelnus atitinkančio vaidmens, nes tam tikra prasme buvo savo paties prikeltos valstybės pralaimėtojas – jos nesuprastas, neišgirstas ir nepripažintas. Nepaisant to, jis niekada nesiliovė tikėjęs Lietuva ir nesiliovė dėl jos stengęsis. Kaip okupuotoje, taip ir atkurtoje Lietuvoje jis netruko virsti daugiau gatvės mitingo visuomenininku nei valdžios kabinetų politiku. Netikėdamas „europietiškos gerovės Lietuvos“ idealu ir „atviros visuomenės“ mitais jis buvo nepakenčiamai nepatogus XXI a. Lietuvos partiniam elitui ir greičiausiai visai nesigailėjo politine prasme atsidūręs gatvėje, priešingai, laikė tai nuosekliu ir teisingu laikmečio reikalavimu. Iš to paskutinio į paraštes nurašyto, žiniasklaidos ignoruojamo, jaunimo akyse karikatūrinamo kovotojo už Lietuvą pastangų laikotarpio kilusi ir asmeninė kukli, bet brangi pažintis.

Romualdo Ozolo Lietuva

Yra tekę rašyti tekstą, pavadintą „Jono Basanavičiaus Lietuva“. Pirmoji Respublika iš tiesų buvo Jono Basanavičiaus Lietuva ir pagal autorystę, nes gimusi jo darbais, ir pagal atitikimą vizijai, nes tai buvo Lietuva, kuria jos kūrėjas galėjo didžiuotis. Kovo 11-ąją atkurta Lietuva savo ruožtu yra Romualdo Ozolo Lietuva, jo genijaus įgalintas valstybingumas. Tačiau kartu ji netapo tokia tautine valstybe, apie kurią svajojo jos svarbiausias kūrėjas.

Nepriklausomybė savaime nepagimdo laisvų, patriotinę ir tautinę sąmonę turinčių žmonių. Nepriklausomybės vaikai yra niekas daugiau nei graži metafora. Lietuva Kovo 11-ąją iškovojo tik galimybę ugdyti laisvę, demokratiją, savo šalį ir tautą mylinčius patriotus, tačiau ta laisve nesinaudojo, vis guosdamasi ir meluodama sau, jog teturi praeiti daugiau laiko ir tauta subręs savaime. Kultūros ir švietimo politikos nebuvimas buvo vienas iš didžiausių R. Ozolo skaudulių žvelgiant į Kovo 11-osios Lietuvą. Romualdas neapsigaudinėjo savaime išaušiančiu šviesesniu rytojumi. Bent paskutinį dešimtmetį jis žinojo, kad Lietuvos, kurios troško, niekada nepamatys, tačiau nuosekliai vadovavosi bent dviem lietuvių kartoms valstybingumo viltį išsaugojusiu principu „aš nesulauksiu, tačiau sulauks kiti“.

Romualdas Ozolas ir nepamatė savosios laisvos laisvų žmonių Lietuvos. Tačiau jis ir jo bendražygiai, šiandien išdrįsę pasakyti, kad Romualdas buvo tikrosios Sąjūdžio smegenys, padovanojo mums visiems galimybę tokią Lietuvą sukurti. Mūsų vertę parodys tai, ar šia galimybe pasinaudosime. Pats Romualdas savo sunkia ir sudėtinga kalba kadaise lietuvių tautai formulavo užduotį „istorizuoti savo buvimą“. Jam tai reiškė „suprasti, kad kiekviena tavo gyvenimo akimirka yra tavo tautos istorijos darymas, kad darymas ar nedarymas to, kas pridera tau pagal aukščiausius žmogau būties dėsnius, – būtent tai yra ir istorijos tęsimas, ir ateities kūrimas savo tautai ir visam pasauliui, nesvarbu, „didelis“ tu ar „mažas“ esi žmogus“.

Jei pagarbos žodžiai išėjusiajam nėra tušti, turėkime prieš save šį kasdienišką ir kartu milžinišką uždavinį. O kol kas galime džiaugtis – kiekvieną rytą keliamės Romualdo genijaus mums padovanotoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tai, ko gero, nuostabiausias paprasto Lietuvos kaimo bernioko testamentas, kokį tik galima palikti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romualdo Ozolo dienoraščiai
  2. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  3. V. Sinica. Tautos apologija
  4. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  5. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  6. V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  7. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  8. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  9. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  10. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  11. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  12. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  13. V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose?
  14. N. Venckienė. Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
  15. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Danutė says:
    8 metai ago

    Didžiulė netektis tai suprantantiems ir nesuvokiantiems. Turiu vilties, kad Romualdo Ozolo mintys nenugrims užmarštin. Džiaugiuosi, kad turime tokį V.Sinicą, jaunas, o kokia įžvalga, kokia pajauta. Manau, kad tokių perliukų atsiras daugiau, juk mūsų genai puikūs.

    Atsakyti
  2. alksnaitis says:
    8 metai ago

    Gaila ,kad R. Ozolo Lietuvos vizija netapo tikrove. Kad Sąjūdžio priekije atsistojo V. Lanzbergis . Galbūt nebūtu tokio didelio lietuvių tautos nikimo, emigracijos…

    Atsakyti
    • lyvis says:
      8 metai ago

      Neteis kitų nes pats busi teisiamas. lyvis

      Atsakyti
  3. Matas says:
    8 metai ago

    Panašu kad autorius yra vertas vadintis AtA Ozolo mokiniu…pagarba mokiniui.

    Atsakyti
  4. Miškų katė says:
    8 metai ago

    ,,Neišgirstas mokytojas” – tai, ko gera, tiksliausias Amžinybėn išėjusio Romualdo Ozolo apibūdinimas. Nemažai mano pažįstamų, šiaip – puikių žmonių, sakydavo: Ozolas ,,per sudėtingai kalba”, ,,filosofuoja”, ,,kalba aukštom frazėm”… Ir sunku buvo jiems įrodinėti, kad yra ne taip.
    Man rodos, tiesiog jo neišgirsti buvo patogiau – taip ramiau gyventi. Kaip ir nebemąstyti pasidarė patogiau, kai dauguma pradėjo perdėm rūpintis buitimi, asmenine gerove. Dauguma – pradedant nuo politikų iki paprastų žmogelių. Pradėjus galvoti tik apie save, tauta ir Tėvynė skursta. Dvasiškai ir kūniškai. Nuengus Tėvynę, ši tampa nebereikalinga: ją galima palikti, parduoti žemes svetimiems, nebematyti politikų daromų nusikaltimų, ,,nes visiems juk reikia gyventi”. Nuengtą, pačių susargdintą Tėvynę mylėti sunku, gėda, nešiuolaikiška, nesinori su ja tapatintis, ja didžiuotis ir to mokyti savo vaikus…
    Romualdas Ozolas buvo ne toks. Jis beldėsi į mūsų širdis iki paskutinės akimirkos. Tik tos mūsų širdys, mūsų pačių abejingumo paveiktos ir iš varinių varpų virtusios šiaudų gniužulėliais, pasidarė nebepajėgios nei pačios skambėti, nei atsiliepti į beldimą.
    Ačiū p. Vytautai. Prasmingesnį, gražesnį straipsnį atsisveikinimui su Mokytoju vargu, ar begalima parašyti. Nenorėjo Mokytojas sulaukti tokio laiko, kai melą žmonės pamils labiau, nei tiesą, kai aptings jų protai, atbuks mintys, atšals jausmai, kai jie nustos aukotis vieni už kitus. Bet jis – dvasios karys – iki galo tikėjo. Ir iki galo kovojo.
    Dabar – mūsų eilė vėl nubusti, nusibraukti svetimų apžavų voratinklius, įsigilinti į Romualdo Ozolo darbus, ir, paaukojant nors dalį asmeninės gerovės (laiko, lėšų, protinio ir fizinio darbo ir t.t.), pagal savo galimybes nesavanaudiškai kažką gero padaryti savo miestui, tautai ir valstybei – mums visiems.
    Pradėti pagaliau kurti Pasaulį mums čia – Lietuvoje.

    Atsakyti
    • >miškų katei says:
      8 metai ago

      Visa širdimi Jums pritariu. Ko nesuprasti, juk R. Ozolas ne užsienietiška kalba rašė. rašė viską lietuviškai, dėstė savo mintis. Negaliu atsitokėti nuo šio praradimo. Šiandien važiuodama aplankyti savo artimųjų kapų įsidėjusi skaičiau Jo straipsnius, perspausdintus iš Respublikos. Tai lietuviškos ideologijos gairės: šiandieninė Lietuvos realybė, ES grėsmės, ragina telktis bendriems, dideliems darbams. Kas nenori – tas nesupranta. Geriau skaito šlamštą, kurio pilna.
      P. Vytautui taip pat dėkoju už šį ir už visus kitus straipsnius.

      Atsakyti
  5. Gražina says:
    8 metai ago

    Be galo gaila abiejų Lietuvos vyrų… Ir labai ačiū V.S. už puikų straipsnį.
    Kvieskim jaunimą prisijungti prie V.S. ir tęsti mūsų didžiavyrių iejas ir darbus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Litvinistų mitingas Minske 1991m. | wikipedija.org, J. Stepanovič nuotr.

V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

2023 09 14
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

2023 09 08
Jonas Kauneckas | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Apie „vatniką“ Kaunecką

2023 09 08
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

2023 09 06
Laukiama siūlomų nusipelniusių kūrėjų gauti Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją | Ž. Gedvila | BNS nuotr.

Priimami siūlymai Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai

2023 09 06
Mantas Kvederavičius | asmeninė nuotr.

D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?

2023 09 04
fiba.basketball nuotr.

Istorinė pergalė: Lietuvos krepšinio rinktinė nugalėjo JAV

2023 09 03
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Rodyti daugiau

Naujienos

„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.
Kalba

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.
Istorija

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Dariaus ir Girėno medaliai | vilniustech.lt nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas

2023 09 16
Pervalkos pirsas | neringa.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Mažėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą

2023 09 16
Linas Slušnys - Gyvenimo įgūdžių programos platintojas | FB nuotr.
Lietuvoje

I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

2023 09 15
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyvūnus į kelius veja maistas ir medžiotojai

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Mikas apie Lietuvos pasakotojų varžytuvėse išrinkti kiečiausi pasakotojai
  • Kažin apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla
  • Morkos svarbios ne tik mūsų regai
  • Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas
  • Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

by daiva
2023 09 14
33
Litvinistų mitingas Minske 1991m. | wikipedija.org, J. Stepanovič nuotr.

Lietuvon plūstelėjo Rusijos bei Gudijos kraštutinių pažiūrų importas. Reiškinio mąstas tapo toks didelis, jog vienas asmuo, neigęs Lietuvos okupaciją, net...

Skaityti toliau

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 08
6
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antra kibernetiškai saugiausia valstybė pasaulyje, šalį šioje srityje lenkia tik Belgija. Bendras Lietuvos skaitmeninės gyvenimo kokybės indeksas išaugo,...

Skaityti toliau

V. Sinica. Apie „vatniką“ Kaunecką

by daiva
2023 09 08
6
Jonas Kauneckas | propatria.lt nuotr.

Įdomus vaizdelis. Dideliu informacinių karų dalyviu besijaučiantis Giedrius Sakalauskas vakar bjauriu įrašu savo sienoje atidarė komentarų vėmyklą ant rezistento vyskupo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Mikas apie Lietuvos pasakotojų varžytuvėse išrinkti kiečiausi pasakotojai
  • Kažin apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • tai nusikalstama Armonaitės veikla apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
Kitas straipsnis
Įvyks studentų mokslinė konferencija, skirta profesorei N.Lukšionytei atminti (dienotvarkė)

Įvyks studentų mokslinė konferencija, skirta profesorei N.Lukšionytei atminti (dienotvarkė)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai