Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

G. Karosas. Amžinybėn iškeliavo kilminga menininkė, nuo kurios prasideda modernaus meno knygos

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2017 04 26 00:05
0
Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.
Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Šių metų balandžio 21 d. netekome vienos garsiausių modernaus meno kūrėjų – mirė lenkų menininkė Magdalena Abakanovič (Magdalena Abakanowicz, 1930-2017). Pasaulis neteko ypač talentingos asmenybės, kurios kūrybinis kelias siekia kelis dešimtmečius ir kuri daugeliu aspektų buvo išskirtinė ir netipiška laikotarpiui. Skulptorė ir tekstilininkė, kuri, nors pokarinė Lenkija ir priklausė totalitariniam komunistiniam blokui, dėl savo ypatingo talento buvo pastebėta meno elito ir, pralaužusi ribojančias sienas, nevaržomai kūrė ir labai anksti gavo pasaulinį pripažinimą. Kartu ji – viena iš garsiausių pasaulio menininkių moterų.

Laikas nusineša užmarštin įvykius, prisiminimai – ne išimtis. Kadangi taip jau nutiko, kad šių eilučių autoriui kuriant Europos parko muziejų netoli Vilniaus gana daug teko bendrauti su garsiąja lenke, norėčiau, skaitytojams leidus, pasidalinti keletu prisiminimų. Mūsų gražus bendradarbiavimas, Europos parke įgyvendinant du Abakanovič įspūdingus kūrinius, su pertraukomis tesėsi net keliolika metų.

Muziejaus vizija, kurios siekiau nuo pat Europos parko kūrimo pradžios XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, – Vilniaus rajono pelkėtame miške sukurti modernaus meno muziejų, kuriame būtų eksponuojami garsiausių pasaulio menininkų darbai, – tapo akstinu pakviesti M. Abakanovič dalyvauti projekte. Išdėstęs laiške kuriamo naujo muziejaus po atviru dangumi koncepciją, po kurio laiko gavau lenkų menininkės atsakymą faksu, kad jai būtų išties įdomu ir ji pirmiausia norėtų apsilankyti Europos parke.

Pasitikau M. Abakanovič Vilniaus oro uoste 1997 metais. Atrodė, kad pasaulinio kalibro menininkė, apsirengusi paprastais tamsios spalvos sportinio tipo drabužiais, vyksta nežinia kur ir nežinia ko turėtų tikėtis šalyje, kuri dar trumpesne grandine buvo ilgus dešimtmečius pririšta tarnauti sovietinei sistemai. Padovanojau menininkei gėlę, jai tai buvo netikėta ir paprašė daugiau to nedaryti.

Buvome iš anksto šiek tiek aptarę dailės kūrinio, kuris būtų statomas Europos parke, kontūrus. Pagal pirminį sumanymą turėjo atsirasti keletas, regis, 4–5 kiaušino („abakano“) formos rieduliai, įkomponuoti muziejaus gamtinėje aplinkoje. Parinkau ir keletą vietų, kur galėtų įsilieti būsimasis darbas. M. Abakanovič pasirinko pačią nuošaliausią iš visų mano pasiūlytų erdvių, tai buvo pelkėta loma su maždaug pusės metro žemės gylyje besiveržiančiais šaltiniais.

Kitą kartą menininkė atvyko į Europos parką nebe viena, ją lydėjo žinomas meno kritikas Maiklas Brensonas (Michael Brenson, JAV), paprastai rašantis apie ypač garsius šiandienos meno kūrėjus. Tada prasidėjo ir pirmieji darbo „Neatpažinto augimo erdvė“ kūrimo darbai – iš skulptoriaus Liongino Virbicko studijos Vilniaus Jeruzalėje buvo atvežti didžiuliai lauko rieduliai, kurie, pagal Abakanovič sumanymą, kompozicijoje turėjo simbolizuoti pačią gamtą.

Menininkės sumanymai kito pamačius Europos parko mastelį – kūrinys iš kelių formų „išaugo“ iki daugiau kaip dvidešimt. M. Abakanovič norėjo, kad dirbtinės formos, kažkas, kaip ji sakydavo, iš žmogaus sąmonės ir pasąmonės klodų, būtų kuo panašesnės į natūralų kalkakmenį. Kaip pavyzdį ji pateikė savo darbo vaizdą iš Jeruzalės muziejaus skulptūrų sodo. Techniškai pasiekti tokio rezultato nebuvo lengva, reikėjo atrasti technologiją, kaip monolitinio betono paviršiui suteikti skelto akmens paviršiui būdingą vaizdą, kartu išlaikant betono tvirtumą. Eksperimentavome pasamdę ne statybininkus, o bedarbius, kurie nebijojo daryti „kitaip“, nei yra priimta. Darbai truko maždaug metus. Kartą Abakanovič atvyko į Europos parką vėlų rudenį, pradėjo snigti, ji paprašė skubiai nupirkti bilietą grįžti Varšuvon, nes buvo mąsčiusi ne apie sniego kontekste esantį kūrinį.

Kadangi pasirinkta vieta buvo pelkėta, teko netgi tiesti kelią, kad galėtų privažiuoti kėlimo (didžiausi betoniniai „abakanai“ sveria net keliolika tonų) technika ar sunkvežimiai su smėliu ir skalda. Vėliau darbo įgyvendinimui sukurta infrastruktūra buvo užpilta dirvožemiu, kad nepažeistų gamtinės aplinkos teikiamos auros.

Jaudinanti akimirka, įsiminusi visam laikui. Su senu mikroautobusu „Ford Transit“, kurį tuo metu vairavau, kadangi tekdavo vežioti ir į parką atvykusius kurti menininkus, atvykome iš oro uosto su M. Abakanovič prie jau išlietų kiaušinio formos „abakanų“. Magdalena ilgai tylėjo, priėjo arčiau, uždėjo ranką ir pasakė: „Padarėt daugiau, nei aš galėjau tikėtis. Tai nepaprasta. Formos pasiliks taip stovėti, kaip buvo liejamos, tik kažkiek pakoreguosiu pačią kompoziciją.“ Pagal pirminį sumanymą, kiaušinio formos objektai turėjo būti išdėlioti chaotiškai, kaip ir daugelyje ankstesnių menininkės tekstilės ar skulptūros darbų.

Ryšiai nenutrūko jau baigus kurti skulptūrą. Kartkartėmis susirašydavome, menininkės paprašyti, esame jai siuntę darbo fotografijų, taip pat jai patiko žieminio vaizdo atvirukas, kurio prašė atsiųsti kuo daugiau, kad draugus ir muziejus galėtų pasveikinti Naujametinių švenčių proga.

Visai kitoks M. Abakanovič dailės kūrinys „Burtininkas“, kuris atsirado Europos parke 2009 m., jau praėjus dvylikai metų nuo pirmojo jos apsilankymo. Rūpinantis dailės kūrinio pastatymu, teko ne kartą lankytis menininkės namuose ir dirbtuvėse Varšuvoje, daug bendrauti, diskutuoti, netgi derėtis. Kai, atsiradus galimybei, pasiūlėme Abakanovič sukurti dar vieną kūrinį Europos parke, iš pradžių sumanymas sukosi apie paukščio formos skulptūrą iš nerūdijančio plieno, laikui bėgant, buvo pereita, kažkiek ir man pageidaujant, prie darbo, kuriame būtų ir ryškesnis pačios skulptorės prisilietimas. Bronzinių skulptūrų gimime tiesiogiai dalyvaudavo pati kūrėja, savo rankomis formuodama audeklo lankstus, pagal kuriuos iš formų liejama bronza.

Menininkė gyveno Varšuvoje, Beržų g. 1, prestižiniame rajone ramioje gatvėje. Čia, kaip ji pasakojo, kadaise turėjo svajonę įkurti skulptūrų parką, tačiau niekaip nepavyko įveikti vietos biurokratinių trukdžių. Viena iš priežasčių, kodėl menininkė rodė tokį išskirtinį dėmesį Lietuvai, manau, ta, kad ji Europos parke matė savo neišsipildžiusią svajonę. Dažnai kalbantis ji sakydavo, kad lietuviai protingesni nei lenkai, kurie neturi tokio muziejaus kaip Europos parkas. Prisimenu, jai įspūdį darydavo dar dangoraižiais neužstatytas Vilniaus miestas, tačiau jau atvykusi po dešimtmečio labai nusiminė ir apgailestavo, kad žmogiško mastelio miestovaizdis buvo drastiškai sudarkytas, sakė visad maniusi lietuvius esant išmintingesnius.

Gintaras Karosas ir Magdalena Abakanovič Europos parke 2009 m. | G. Karoso nuotr.
Gintaras Karosas ir Magdalena Abakanovič Europos parke 2009 m. | G. Karoso nuotr.

Mūsų bendravimas buvo artimas, kartais be žodžių vienas kitą suprasdavome, galbūt turėjome daugiau mąstymo panašumų, kurie ir siejo. Įstrigo Abakanovič mintis apie determinacijos svarbą. Kartą diskutuojant apie meno erdves menininkė sakė vis galvojanti, kas įgalina sukurti pokomunistinėje Lietuvoje tokius objektus kaip Europos parkas, ir pati atsakė, kad jai atrodo, jog tai determinacija, kai esi apibrėžtas užmiesčio lokalizacijos, iš dalies ir savo šalies nežinomumo, vadinasi, visą energiją kryptingai gali skirti savo vizijos įgyvendinimui. Kartu, būdamas determinuotas aplinkos, supančių žmonių ir aplinkybių, turi prisiimti visą atsakomybę už rezultatą, nelaukdamas, kad kažkas padės, ras sprendimus ar atliks darbus. Determinacija erdvėje suteikia galimybę tobulėti ir stiprėti.

Pati M. Abakanovič buvo labai koncentruota ir kryptinga asmenybė, neleidusi veltui laiko. Ji nesilankydavo kitų menininkų parodose, skyrė visą laiką kūrybai. Jos vyras puikiai ją suprato ir padėdavo talentingai žmonai: spręsdavo jos projektų techninius inžinerinius darbų pastatymo klausimus.

Magdalena Abakanovič – tikra aristokratų šeimos palikuonė, kurios istorija verta atskiro aprašymo. Paskutinį kartą, kada ji lankėsi Europos parke, važiuojant į oro uostą, nusiėmė savo bajorišką žiedą su antspaude išgraviruotu „Abdanko“ herbo zigzagu, ir pasakė, kad tik tiek liko iš jos šeimos relikvijų. Atmintyje visam laikui išliks mūsų pokalbiai apie Lietuvos didikus Goštautus, Sapiegas ar Jogailaičius, įliejusius savo intelektualinį potencialą į Lenkijos valstybę.

Vadinome Magdaleną Europos parko ambasadore pasaulyje. Taip ir buvo. Viena amerikiečių menininkė kartą pasakojo nutikimą, įvykusį per M. Abakanovič parodos atidarymą kažkuriam Niujorko muziejuje. Abakanovič buvo pavargusi ir nebendravo su niekuo iš svečių, o toji menininkė išdrįso prieiti prie Abakanovič ir pasakyti, jog ji kūrė Europos parke. M. Abakanovič vienintelei jai atsakė, kad tai išties didingas projektas.

Dabar, netekus šios didžios asmenybės, galima gailėtis, kad, būdami užimti darbais, kažko nenuveikėme kartu daugiau. Menininkė, jau garbaus amžiaus, buvo išreiškusi norą, kad ją pasikviestume ilgesniam laikui į Europos parką, kalbėjome apie gausių jos darbų eksponavimo galimybę pagrindinėje Europos parko pievoje, apie kūrinio, kuris pratęstų „Neatpažinto augimo erdvę“, dovanojimą. Deja, yra taip, kaip yra.

Magdalena Abakanovič liks visad gyva šiltuose prisiminimuose ir nuostabiuose daugiaplaniuose meno kūriniuose. Tai – geriausias paminklas Kūrėjui. Abakanovič buvo išskirtinė nuo gimimo, nes pirmosios jos pavardės „aba“ raidės suteikė jai privilegiją visad būti pirmai modernaus meno knygose. Gražus ir prasmingas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo rezultatas yra tvarus – kasmet M. Abakanovič darbais Europos parke žavisi keliasdešimt tūkstančių meno gerbėjų iš viso pasaulio.

Europos parkas. Magdalenos Abakanowicz rieduliai | G. Karoso nuotr.
Europos parkas. Magdalenos Abakanowicz rieduliai | G. Karoso nuotr.

2017-04-22

Straipsnio autorius yra nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, mišrios frakcijos „Kartu – už pažangą Vilniaus rajone“ seniūnas, skulptorius, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Nacionalinės pažangos premijos laureatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija
  2. G. Karosas. Ąžuolų Lietuva
  3. G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas?
  4. Netekome dailininko Vaclovo Krutinio
  5. Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Europos parko įkūrėjui G. Karosui

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
D. Vyčinienė. Emilijai Brajinskienei (1930–2021) atminti

D. Vyčinienė. Emilijai Brajinskienei (1930–2021) atminti

2021 02 07
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (III)

2021 02 06
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

2021 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07
Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
Gamta ir žmogus

Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

2021 03 07
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais
Kultūra

Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
  • Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
  • Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?
  • A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1232; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 948; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 587; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 474; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
3
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

by daiva
2021 03 04
3
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenėje kilusios aštrios diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą parodė, kad abi pusės – UŽ ir PRIEŠ – turi savo nuomonę...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 04
7
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Lenkija kaltino Lietuvą, kad ji tarėsi su Sovietų Rusija, bet ji pati bendradarbiaudama su sovietais užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Kitas straipsnis
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai