Po daugiau nei metus trukusio restauravimo į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“.
„Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX a. pradžioje pastačius medinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus Lietuvoje ir pasaulyje. Džiaugiamės, kad Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II karūnuota Lietuvos Madona po restauracijos grįžta į istorinę vietą“, – sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
2016 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skyrė 50 611 Eur stebuklingojo paveikslo tyrimams, konservavimo ir restauravimo darbams, o Pivašiūnų parapija prisidėjo 1000 Eur suma. Prieš restauravimą paveikslas buvo išimtas iš altoriaus. Atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje pusėje buvo rastas ypatingai retas užrašas „Karo audrų apsaugota Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą“ su trumpa kūrinio restauravimo istorija, kurioje aprašomi 1943 m. atlikti darbai. Tuomet paveikslą restauravo prof. dailininkas Jonas Mackevičius, auksavimo ir sidabravimo darbus atliko Krupavičienės dirbtuvė Kaune. „Restauracijos darbus aprobavo ir leidimus davė Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupas Teofilis Matulionis. Restauracijos darbų kaina – „Paveikslo restauracijos darbai atsėjo 6000 Rm. (reichsmarkių) ir paveikslo rūbų paauksavimui 9000 Rm. Darbas ėjo laike karo pasaulinio. Parapija turėjo šiuo metu 6000 sielų“. Apie vėlesnes paveikslo restauracijas žinių neišlikę.
Restauravimo darbams buvo pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje. Atlikti išsamūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir fotogrametriniai tyrimai. Restauravimo tarybos protokolu patvirtinta konservavimo – restauravimo darbų programa ir metodika.
2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės kūrinių restauravimo įmonėje, vadovaujant M. Matuizai buvo pradėti paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo – restauravimo darbai. Tapybos restauravimo darbus atliko aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius M. Matuiza. Taip pat daug pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį įdėjo metalo, medžio, rėmų ir auksuotės aukščiausios kategorijos specialistai. Ankstesnių restauracijų metu paveikslas ne kartą buvo valytas ir pertapytas storu dažų sluoksnių užtapant autentišką tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą bei kompozicines detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atsidengė ryškių spalvų ir aiškios kompozicijos barokinis, profesionalaus XVII a. nežinomo dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus vėl suspindėjo aukso ir sidabro blizgesiu.
Bažnyčios lėšomis buvo pagaminta speciali apsauginė dėžė, į kurią patalpintas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda“ paveikslas, užveriamas skydu, prie kurio pritvirtinti restauruoti paveikslo aptaisai. Visą šį unikalų kūrinį įrėmina autentiški restauruoti ir drožinėti rėmai.
Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Pasak pasakojimų, jį veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis. Kiti pasakojimai – kad jis rastas miške ir atneštas į bažnyčią arba, kad jį padovanojo kažkoks ponas. Žmones itin stebino, kad paveikslas išliko per visas negandas.
Per 1988-ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
