Vilniaus Šv. Dvasios gatvėje prasideda Medininkų (Aušros) – Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies restauravimo darbai. Šiai dienai dalis sienos yra smarkiai suirusi: plytos sueižėjusios, vietomis nubyrėjusios, o kai kur mūro plytos ir akmenys visai iškritę. Restauruojant bus siekiama išsaugoti šio fortifikacinio paveldo objekto autentiškumą ir pirminę išraišką.
Gynybinės sienos restauravimo darbai prasidės nuo archeologinių žvalgymų. Bus atstatoma nugriauta sienos dalis, suiręs pamato ir sienos mūras, įstatomos iškritusios plytos ir akmenys. Taip pat bus restauruojamos pirminę išvaizdą išlaikiusios šaudymo angos ir lizdai. Galiausiai vietoj betoninio bus įrengiamas molinių čerpių stogelis. Atlikus gynybinės sienos restauravimo darbus bus sutvarkyta ir aplinka: įrengtas šaligatvis, grindinys iš tašytų akmenų, lietaus kanalizacija, apšvietimas. Projekto vadovė – architektė Irena Sakalauskaitė.
Šiems darbams atlikti po 250 tūkst. litų skyrė Kultūros paveldo departamentas iš Paveldotvarkos 2014 metų programos ir Vilniaus miesto savivaldybė. Restauravimo darbai bus tęsiami ir 2015 metais.
Departamento direktorė Diana Varnaitė primena, kad Vilniaus gynybinė siena pastatyta vienu sunkiausių Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) laikotarpiu, kai per Lietuvos teritoriją žengė priešiškos kariuomenės: „ATR sienoms neatlaikius, paskutiniu bastionu tapo ilgaamžė senosios Lietuvos sostinė Vilnius. Šiandien virš mūsų valstybės vėl kylančios grėsmės ir ataidinčių grasinimų akivaizdoje, žinoma, padėti turi jau ne miesto sienos, tačiau būtent į jas žvelgdami galime ir turime, visai kaip moko himnas, semtis stiprybės iš praeities. Simbolinė sienų reikšmė kaip niekada aktuali ir tai nėra vien tik gražus miesto objektas“.
Akmeninės ir mūrinės Vilniaus gynybinės sienos liekanos yra XVI a. pradžios ir XVII a. pirmos pusės gynybinės architektūros statinys. Ji sumūryta pirmaisiais XVI a. dešimtmečiais miesto gyventojų prašymu ir lėšomis, kai vis didesnę grėsmę kėlė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ir Krymo chanatas. Iki to laiko gynyba koncentravosi Vilniaus pilyse.
XVII amžiuje, gresiant Maskvos įsiveržimui, buvo imtasi rekonstruoti Vilniaus miesto gynybinius objektus. Vienas svarbiausių to laikmečio pokyčių – netoliese Subačiaus vartų pastatyta bastėja, turėjusi ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Didžiausius nuostolius gynybinė siena patyrė Šiaurės karo metais. Šiandien Vilniaus gynybinė siena kaip Vilniaus senamiesčio dalis yra pasaulio paveldo objektas.
