Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2017-01-06 17:34:41
4
Šienpjoviai | apod.nasa.gov, B. Dikensono nuotr.

Šienpjoviai | apod.nasa.gov, B. Dikensono nuotr.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir daugelyje Šiaurės Europos tautų buvo siejamas su visuotino protėvių vėlių sugrįžimo ir lankymosi savo namuose laiku.

Lietuvoje šį laiką vadiname –„šventvakariais“, „vaišėmis“, „tarpušvenčiais“, „tarpkalėdžiais“. Vėlių sutiktuvių ir gerbimo apeigos prasidėdavo jau spalio mėnesį, kuomet po rudens lygiadienio įsivyravus tamsai ir apmirštant gyvajai gamtai, šį pasaulį apgaubdavo Vėlino galiai pavaldžios mūsų protėvių vėlės.

Katalikiškoje tradicijoje šis laikotarpis vadinamas Adventu, lietuviškoje pasaulėžiūroje – tai Vėlių laikas, kartais dar įvardinamas gražių Leliumų dienų vardu. Šio šventinio laikotarpio pabaiga buvo siejama su Saulės sugrįžtuvėmis. O skelbdavo jas per dangaus skliautą jau „gaidžio žingsniu“ ilgesnį kelią nuriedanti Saulė.

Net ir įsigalint krikščionybės primestoms Sausio 6 dienos sąsajoms su krikščionių sugalvotais „Trimis karaliais“, nebuvo užmiršti ir senieji lietuviški šios šventės vardai – Krikštai bei Atarašai. Šiedu vardai atliepė vieną iš svarbiausių šios šventės veiksmų – sodybos pastatų, durų langų, o kai kada ir kitų angų apžymėjimas – „atrašinėjimas“ trimis kryžiukais, kurie taip pat buvo vadinami krikštais: „Pasiėmė kreidą ir išėjo krikštų dėtų“ (Pandelys, Rokiškio r.); „Rytoj Trys karaliai, neužmiršk ant durų krikštų̃ sudėti“ (Suvainiškis, Rokiškio r. ); „Prieš Tris karalius užrašo krikštùs ant durų“ (Daugėliškis, Ignalinos r.).

Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, seniau švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida pažymėti tris kryželiai + + + tai maginė sodybos apsauga nuo neregimų dvasių. Manyta, kad sugrįžtant šviesai, ir pradedant dienoms ilgėti, vėlės jau privalo sugrįžti į Aną pasaulį ir užsibūti joms žmonių erdvėje nevalia.

Tad, kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nuo šiol nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai, o kai kur ta proga Krikštų išvakarėse buvo ruošiama ir atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis.

Apsauginiai Krikštų šventės kryželiai buvo ne tik piešiami, bet ir daromi iš verbos šakelių ar šiaudų. Juos kaip apsaugos priemonę nuo piktųjų dvasių užkišdavo įvairiose statinių vietose. Latviai ant statinių, neatkeldami rankos piešdavo ir penkiakampes arba aštuonkampes žvaigždes – slogučio kryžius (lietuvēna krusts). Ir pačią šventę latviai vadino – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Apie dienos pailgėjimą buvo sprendžiamai pagal Šienpjovių padėtį po saulėlydžio. Trumpiausių dienų vakarais, Saulei nusileidus – 3 įsidėmėtinos Oriono žvaigždės teka tiesiai rytuose. Dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau ir aukščiau, vaizdžiai rodydama dienos ilgėjimo trukmę. 

Trumpiausių naktų laikotarpio pabaigą – sausio 6-ąją Latvijoje iki šiol vadina – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Beje, aštuntą dieną po Naujųjų metų šventės Žvaigždės diena vadina ir kinai, puoselėjantys labai panašius į mūsų Kūčių ir Kalėdų papročius. Tą dieną rodoma pagarba žvaigždėms: sėdant prie apeiginio vaišių stalo šeimos galva lenkiasi žvaigždžių dievams ir savo laimingai žvaigždei, globojusiai jo gimimą.

Apeigoje dalyvauja tik vyrai, kurie išreikšdami pagarbą savom žvaigždėm, uždega po 3 aromatine alyva užpildytas lempeles ir pagal jų liepsnelių spindesį spėja savo ateitį. Žvaigždėtas dangus šį vakarą, kaip ir mūsų krašto žmonėms – lemia gerus ir derlingus metus.

Žvaigždžių magijos neišvengė net ir krikščioniška tradicija. Evangelijoje pagal Matą rašoma, jog Rytų žyniai-magai apie Kristaus gimimą sužinojo pagal danguje pasirodžiusią ryškią žvaigždę. Šios žvaigždės vedami jie atėjo pasveikinti naujagimio bei įteikti jam dovanų.

Nors Evangelija neminėjo magų skaičiaus, tačiau vėlesnėse interpretacijose laikoma jų buvus – 3 (Vakarų bažnyčios tradicijoje) arba priskaitoma net – 12 (Rytų bažnyčioje, pvz. Sirijoje).

Viduramžiais, istorija apie Rytų žynius apaugo įvairiomis pasakomis ir atsirado spalvingi, jau ne astrologų-magų atėjusių iš Rytų, o Trijų Karalių pavadintų – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vaizdiniai. Šių pasakų paveikti net kai kurie mokslininkai iki šiol pasitelkę kompiuterius ir teleskopus tebeieško Kristui gimus danguje ryškia žvaigžde sužibusio dangaus kūno…

Atsiranda tokių, kurie nepajėgia suprasti, kad dvasinės tikrovės, kaip ir meilės, nei per teleskopą, nei per mikroskopą neįmanoma surasti.

Religinėse tradicijose gimimo siejimas su dangaus skliaute sužimbančia ypatinga žvaigžde – plačiai įsišaknijęs vaizdinys. Teigiama, kad kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę. Ji sušvinta žmogui gimstant ir gęsta mirštant.

Šviesių ir dvasingų žmonių – žvaigždės šviesios, tamsių, nedorų – blankios. Sakoma, kad iki tol nematytos itin ryškios žvaigždės suspindo gimus – Krišnai, Lao Dze, Mozei, Abraomui….

Kad suprastumėme ir pajustume po žiemos saulėgrįžos įvykstančio Dieviškosios šviesos sugrįžimo ir tamsos galių pasitraukimo vaizdinių dvasinius atspindžius savo sielose, mums nereikia kitų tautų pasakų, pvz., apie švento Izraelio tautos pranašo gimtadienį ir spalvingų trijų Azijos karalių dovanas.

Esame gilių savo tautos gamtinių ir kultūrinių turtų paveldėtojai, pajėgūs prikelti mūsų blėstantį dvasingumą bei įgalūs nukreipti mūsų mintis ir veiksmus į savo dvasinį kelią.

Gręždamiesi į savo būtovę matome, kad visais laikais mūsų dvasinius vaizdinius ir jų žodines bei medžiagines išraiškos priemones bandyta visokiais būdais išstumti, išguiti iš mūsų kasdienio gyvenimo, sunaikinti.

Tuo siekta, kad svetimą pamiltumėme labiau nei savą, kad kitų tautų ir kultūrų vertybių žodinėms, raštiškoms ir daiktinėms išraiškos priemonėms rodytumėme didesnę pagarbą nei savoms.

Taip bandyta ir tebebandoma atgrasyti mus nuo meilės: savo lietuviškiems žodžiams – maldoms, sakmėms, pasakoms, giesmėms, savo lietuviškoms šventenybėms – vandeniui, ugniai, akmeniui, medžiams, duonai, žemei, žvaigždėms… kad galėtumėme jų lengviau atsisakyti.

Ko nepajėgta sunaikinti ir nuo ko nepajėgta atgrasyti tiesiogine prievarta, tai primygtinai visais būdais iki šiol tebebandoma menkinti propaguojant ir reklamuojant didybę ir pranašumą svetimųjų vertybių prieš mūsiškas savas.

Nesidairykime į menkaverčius blizgučius kreipiančius mūsų sielas šalin nuo savęs ir savo tautos dvasinių esmių pažinimo. Dieviškoji Pasaulio šviesa užgimė. Išlydėkime stingulio mestus šešėlius ir atverkime šviesai savo sielų gelmes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas
  2. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  3. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  4. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  5. J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė
  6. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  7. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  8. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  9. J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai?
  10. J. Vaiškūnas. Vėl Vėlinės
  11. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  12. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  13. D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu
  14. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  15. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Giedrius says:
    6 metai ago

    ..ir kitamečiam
    Pavasarinio METŲ PRADŽIOS
    atskaitos laikui ruoškimės

    (mat šįmet jau”užklota” senomis
    išmislytomis nuo XVI a. silvestrin-kalendinio
    “kalenduariumo nuoskaitos” spaudiniais ka-
    lendoriais… ant Metskaitlio – gyvo, pavasarinio…tūkstantmetinio
    J O R I N I O

    išlikusio kaip krikštai-žvaigždės šios trys
    Year, Jahr, Jarostj…

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      6 metai ago

      Trijų Karalių pripažinimas – tai gal pagonybės-krikščionybės samplaika, jau kuris laikas praktikuojama Alke?

      Atsakyti
  2. Jolė says:
    5 metai ago

    Puikus straipsnis, ačiū už paaiškinimus ir priminimą to, kas jau seniai pamiršta. Gerai, kad yra žmonių, kurie sugeba paaiškinti pagal savus, lietuviškus papročius, nereikia vaikytis svetimų pranašų – viską žinojo mūsų protėviai. vadinkime kalendorines šventes senaisiais vardais, sugrįžkime į darną po Lietuvos dangumi.

    Atsakyti
  3. Feliksas says:
    4 metai ago

    Sveikas Jonai,
    Labai džiugina, kad domiesi ir rašai šią tema čia tavo dideli nuopelnai, bet….. bet matau, kad labai siaurai, savotiškai supranti sąvoką. Iš to išeinant, darai daug esminių klaidingų aiškinimų. Jei jau rašai, aiškini būk geras paaiškink, kaip Pats supranti tokius žodžius, sąvokas. Velė, velėna, Velinas, Velykos , Velinės, Ką reiškia ir kas vyksta ir kada per Velykas ir per Velines? Jei supranti lietuviškai, paaiškink, ką reiškia kalėdos, užkalėti, kalėjimas? Ką reiškia žodžiai kūtė ir kūčios, kodėl ant kūčio stalo būtinai turi būti šieno ir kokio? Kodėl , o ne parašai, ženklai, ar kaip pats sakai . ?
    Štai, mano gyliu tikėjimu, mūsų protėviai buvo labai pastabūs ir daugiausia mokėsi iš Gamtos knygų, kaip ir mes šiuolaikiniai bandė suprasti ir paaiškinti svarbiausius matomus ir paslėptus reiškinius, jų esmę. Taigi – turėjo aiškią pasaulėjautą ir pasaulėvoką. Toj pasaulėvokoj labai svarbią reikšmę turėjo gyvybės Žemėje atsiradimo, egzistavimio, vystimosi, nykimo, ir pradingimo , aš sakau sąlygos. Jei sutinkam , kad mūsų kalba labai, labai sena ir labai, labai tiksli ir turtinga ir kad protėviai buvo ne kvailesni už mus, tai kaip jie tai suprato ir aiškino, kokias sąvokas vartojo…?

    Velė – tai pusuojanti ir vis besukeičianti, universali, labai plati ir sudėtinga gyvybės forma, kiekvieną kartą įsikūnydama vis kitokiu ir nauju, nors ir panašiu pavidalu. Supaprastintai – medžio velė žiema apmiršta, bet nenumiršta, javo velė virsta į grūdo formos velę, meškos, barsuko, varlės gyvybė žiema pasikeičia , nurimsta – apmiršta. Kol sveika velė ji gygybinga ir ji gali vel ir vel ir vel atgimti. Taip ji pulsuoja metų laike, dėl Saulės, Menulio, Žemės žaismo laike. Vasara veles kupa, klesti , o žiemą susitraukia, nurimsta, apmiršta , gali ir numirti t. y. suvisam pradingti, gali ir atgimti ir tai visada labai rizikinga…… jei imsim tik siaurą, supaprastinta velės formą – sėklą, tai, kur ji gyveną ir kaip elgiasi žiemą? Taigi, Per Velykas – velės išeina į savo namus, dabar sakytume – į Gamtą, per Velines pasislepia velėnoj, sugrįžta į žmonių namus, jos sėkmingu gyvavimu Žiemos pusmečiu rūpinasi dievaitis esantis po velėną, gali būti ir žmogus, tik jis turi suprasti Velino veikimą. Velė trapiausia ir labai priklausoma nuo saulės šviesos kiekio metuose, ne tik nuo šviesos kiekio bet ir nuo kampo, kuriuo Saulė pakyla virš Žemės, daugeliui šiuolaikinių tai jau nebeaktualu ir…… nebesuprantama, potėviams būvo labai aktualu ir suprantama, nors jie daug mažiau žinojo apie švieą, bet daugiau apie jos veikimą, reikšmę gyvybei.
    Mano tarmėj kūtė reiškia tvartą, tvarteli, ten kur per žiema gyvuliai kūsta, vargsta nuo šviesos trukumo kaip ir pats žmogus. Natūralią Saulės šviesą jiems atstoja užkonservuota saulės šviesa – šienas, bet jis turi būti kūčios yra skaniausio maisto žmogaus pasidalijimas su gyvulėliais didžiausio sunkmečio metu . Didžiausioj ramybėj niekas nekalba, nei medžiai, nei gyvuliai, nei žmogus t. y. visi kalba viena kalba ir susikalba.
    Užkalėti – užstelbti, užstoti tiesioginę saulės šviesą, sukurti šviesos stygių gyvybei, kalėjimas, belangė – žmogaus kankinimas šviesos stygiumi, kad jis greičiau sunyktų.
    Kalėdos – tamsiausias, trupiausios šviesos metas METUOSE kada Saulės šviesą labiausiai užstoja Žemė, priešingybė vasara . Kalęda, kalėda, suprantame- patamsi, patamsi. kuo gi taip reikšmingas as patamsis velei?. Protėviams buvo aišku, mums …..nebe, na ne visiems. Kalėdos – patamsis – velės brendimo laikotarpis, pats reikšmingiausias jos gyvenyme – tiesiog stebūklingas ir tuo laiku jokiu būdu nevalia pažeisti Velino dėsnių. Tas svarbiausias gyvybės sėkmingam tęstinumui laikas nėra labai ilgas, tai tik kaledos t.y. 9 dienos pieš saulėgrįžą ir 9 po jos viso labo 18 dienų, apie tris savaites. tai maždaug tas pats kaip pirmos dvylina savaičių nėštumo pradžioje, svarbiausi pirmi trys mėnesiai, tuo metu parašomos ,įrašomos visos svarbiausios gyvybinės programos.
    atėjo laikas ir . Kiekvienam sėkmingam vystymuisi reikalinga apsauga, palaiminimas, jei puola, reikia duoti atkirtį – apsaugoti, to ženklas yra X, , Jei yra kirtis, turi būti ir atkirtis, toks apsaugos nuo įvairių kirčių ženklas buvo naudojamas ir yra dabar naudojamas, ir statant gyvenamą namą ant pagrindinio pamatinio rąsto, ir ant staktų ir žegnojantis, tai daug, daug senesnis veiksmas, ženklas negu krikščionybė. .
    Taigi velems praėjus brendimo svarbiausią momentą – kalėdas, kai jau Saulė pastebimai pakilo , nors ir labai ,labai mažai, uždėjus apsaugą, tikėtina velė sėkmingai atgims dar daug, daug kartų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Sveikina Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė ir buvęs astronomijos mokytojas Albertas Dinda | A. Jakšto nuotr.

J. Vaiškūnas. Mes – švenčionys

2023 03 03
Joną Vaiškūną sveikina Švenčionių meras Rimantas Klipčius | A.Jakšto nuotr.

D. Červokienė. Aukštaitijos metų atidaryme – apie savasties ženklus, kalbą ir žemės šventumą

2023 02 28
Rasa Čepaitienė, Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Atspindžiai“: Kaip atkurti ir grąžinti tautinę savigarbą ir galią?

2023 02 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje tebekalbėsime lietuviškai?

2023 02 27
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

OpTV: Ne tas Jonas: kas jam drįso skirti Nacionalinę Basanavičiaus premiją?

2023 02 25
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

2023 02 23
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.
Kultūra

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
Nacionaliniai ir regioniniai parkai kviečia į gamtos mokyklas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kai kurie vaikai nėra buvę miške

2023 03 30
Margučiai | Zanavykų muziejaus nuotr.
Kultūra

Zanavykai dalijosi kiaušinių marginimo paslaptimis

2023 03 30
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.
Lietuvoje

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai
  • Artėja diena, kai putinui maldos nepadės
  • 2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais
  • Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
3
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti? Apie tai laidoje „Atspindžiai“ kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos...

Skaityti toliau

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelis kartus per parą besikeičiantys pastarųjų dienų orai visiems eismo dalyviams mūsų šalyje tapo nemenku išbandymu. Prašvitus skaisčiai kalendorinio pavasario...

Skaityti toliau

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

by Ditė Česėkaitė
2023 03 18
0
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu saulės energijos gamybos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
Kitas straipsnis
Prasideda akcija „Kaminukas“

Prasideda akcija „Kaminukas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai