Lietuvoje šaltasis sezonas, kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, pakankamai ilgas, tačiau prekybininkų pardavimų statistika liudija, kad gyventojai nedvejodami apsirūpina reikiamais vaisių ir daržovių kiekiais.
Tiesa, šaltuoju periodu į daržovių skyrius užsukančių pirkėjų poreikiai visai kitokie nei vasarą. Sveikos gyvensenos žinovai tą aiškina žmogaus organizmui reikalingu mitybos raciono sezoniškumu.
Šaltuoju metų laiku vaisių ir daržovių paklausa išauga 14 proc. Iš pirmo žvilgsnio šiuo skirtumu gyventojai tiesiog kompensuoja šviežių sezoninių daržovių trūkumą.
„Kaip ir kasmet, žiemą ir rudenį pirkėjai renkasi rūgštesnius vaisius – mandarinus, apelsinus, citrinas, granatus ir slyvas. Šiuo metų laiku rečiau perkami egzotiniai vaisiai, o ekologiškų vaisių pardavimai išlieka stabilūs“, – sako vienos iš prekybos tinklų viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Pasak jos, pavasarį ir vasarą pirkėjai pirmenybę teikia gaivesniems vaisiams ir uogoms, pavyzdžiui, arbūzams, melionams, persikams, nektarinams ir trešnėms.
Kai atšalus orams pasibaigia naminių daržovių sezonas, pirkėjų krepšelius dažniau pildo įprastomis lietuviškomis gėrybėmis – kopūstais, svogūnais bei bulvėmis. Šiltuoju metų laiku pirkėjai renkasi daržo gėrybes – pomidorus, agurkus įvairių rūšių salotas.
„Kiekvienas metų laikas vaisių ir daržovių sektoriuje turi populiariausią prekę. Jeigu pastaruoju metu perkamiausi yra mandarinai, tai vasarą – arbūzai. Žinoma, šias tendencijas lemia ne tik sezoniškumas. Itin svarbi ir kaina. Tarkime, lapkričio-gruodžio mėnesiai – Ispanijoje mandarinų derliaus metas, todėl ir Lietuvoje jie pigesni ir paklausesni“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Tuo metu maisto žinovė, sveikos gyvensenos puoselėtoja Aida Matulevičiūtė sako, kad pirkėjai atšalus orams daugiau vaisių ir daržovių renkasi ne tik dėl sezono ar kainos, bet ir dėl sveikatos. Šiuolaikiniai vartotojai siekia kompensuoti galimą vitaminų trūkumą, dėl to prekybos centrų daržovių skyriuje lankosi dažniau ir perka daugiau.
„Dažniausiai žmonės ruošiasi žiemai, kai senka vitaminų atsargos, reikia jas pildyti, vadinasi, valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Vis dėlto, kiekvieno žmogaus organizmas į maistą ir jame esančias medžiagas bei jų pasisavinimą reaguoja skirtingai, todėl kartais net ir vartojant daugiau daržovių ir vaisių, vitaminų gali būti negana, tad patartina profilaktiškai pasitikrinti sveikatos būklę ir atkreipti dėmesį į savo ir savo šeimos narių bendrą savijautą“, – sako A. Matulevičiūtė.
Sveikos mitybos puoselėtoja pažymi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vartojamus daržoves ir vaisius, bet ir į jų paruošimo būdą, rinktis troškintus ar orkaitėje ruoštus bei sausai ar su minimaliu kokybiškų riebalų kiekiu apdorotus maisto produktus.
„Šaltuoju sezonu norisi valgyti sočiau, rečiau renkamės sveikesnį, įvairesnį maistą. Dalis žmonių stengiasi nusipirkti vaisių ir daržovių ir taip kompensuoti vitaminų trūkumą, tačiau reiktų nepamiršti maisto įvairovės. Viena dažniausių išsekimo priežasčių – maisto įvairovės trūkumas, judėjimo stoka ir stresas.
„Patartina valgyti daugiau įvairių maisto produktų – bulvių, moliūgų, brokolių, pupelių, kopūstų, burokėlių, pilnaverčių grūdų. Taip pat vaisių tyrių ir vaisių, vartoti mažiau kepto ir gruzdinto maisto bei perdirbtų mėsos produktų. Verta pasidomėti ir gamybos būdais, tarkime, verdant bulves ar kruopas neišpilti likusio vandens, nes jame nusėda mūsų organizmui reikalingi mineralai ar nebijoti termiškai apdoroti jau nebe taip skanius pomidorus, nes naudingojo likopeno kiekis jame tampa didesnis ir lengviau pasisavinamas“, – užbaigė A. Matulevičiūtė.
Citata: “„Patartina valgyti daugiau įvairių maisto produktų – bulvių, moliūgų, brokolių, pupelių, kopūstų, burokėlių, pilnaverčių grūdų.
Taip patvartoti mažiau perdirbtų mėsos produktų.
Verta pasidomėti ir gamybos būdais, tarkime, verdant bulves ar kruopas neišpilti likusio vandens, nes jame nusėda mūsų organizmui reikalingi mineralai”.
1. pilnaverčių grūdų produktų tiesiog nėra – miltų, pvz., nėra (tik visiškai nuo naudingų medžiagų išvalyti aukščiausiosios rūšies);
2. gal čia turima omenyje tai, kad geriau jau nusipirkti mėsos gabaliuką, jį išvirti, nei vartoti dešras, kitus gaminius, faršą ir pan.?
3. čia galima ir pralošti, nes ūkininkų vaisiai ar daržovės būna labai dažnai purškiami chemikalais (pvz., Lenkijoje obelis purškia 28 kartus per sezoną), todėl tiek nukeliant vartojimo pradžią nuo nuskynimo – nukasimo momento, tiek verdant ir pan., padedama sulaukti momento kol tie elementai suskils, o verdant pasišalins.
Kepant visokius gaminius ypač dažnai yra rekomenduojaosa citrinos žievelės, o ten, kaip tik, yra sankaupos visų chemikalų, kuriais medžiai buvo purkšti.
Visai ir šaltasis sezonas nebaisus, kai galima nusipirkti šių vaisių ir daržovių. Aišku geriausiai – jei yra galimybė užsiauginti pačiam ir tuomet turėti savo atsargas žiemai. Tokios daržovės – skaniausios.
Pats kiekvienais metais užsiauginu ir užsirauginu kopūstėlių. Labai skanu prie ko nors šiek tiek įsidėti. Dar kol kas tik kopūstus užsiauginu, bet manau kad netrukus ir kitas daržoves pasibandysiu auginti. Dabar tik tuos pasižiūrėjau kaip auginti ir rūpintis jais. O tai labai lengva, reikia tik turėti kur juos auginti ir žinoti kaip. Kiekvienas galėtų džiaugtis savo naturaliai augintais ir raugtais kopūstėliais.