Lietuvių virtuvėje nepakeičiama, universali ir nebrangi bulvė yra viena nereikliausių daržovių, o tradiciniai mūsų šalies bulviniai patiekalai vertinami visame pasaulyje – net du iš jų pateko į tarptautinio maisto gido „Taste Atlas“ dešimtuką. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ žinovai pataria, kaip laikyti šias daržoves namuose ir kaip galima netikėtai paįvairinti tradicinius bulvinius patiekalus.
Pasak „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovės Julijos Butkevič, bulvės išlieka kokybiškos ir šviežios jas laikant vėsioje, tamsioje ir gerai vėdinamoje aplinkoje.
„Laikomos šviesoje bulvės ima žaliuoti, o šio proceso metu susidaro solaninas – natūrali, tačiau didesniais kiekiais žmogui kenksminga medžiaga. Pernelyg šiltai laikomos bulvės ima dygti, o esant drėgmei – pūti. Todėl ideali laikymo temperatūra siektų maždaug 7–10 laipsnių. Įprastomis namų sąlygomis būtų gerai, kad temperatūra būtų bent jau keletu laipsnių mažesnė nei įprasta kambario temperatūra“, – sako J. Butkevič.
Pasak „Maximos“ atstovės, šią savaitę už itin mažą kainą įsigijus didesnį lietuviškų bulvių kiekį jų nereikėtų laikyti sandariuose plastikiniuose maišeliuose – juose necirkuliuoja oras, greičiau kaupiasi drėgmė, o tai spartina gedimo procesus. J. Butkevič taip pat nerekomenduoja bulvių laikyti kartu su svogūnais ar netoli obuolių ir bananų, kurie išskiria etileno dujas, skatinančias bulvių sudygimą.
Ar pažaliavusi bulvė vis dar tinkama valgyti?
Atsižvelgiant į šiuos niuansus, „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovė sako, kad šių sąlygų užtikrinimas vykdomas ir stebint kokybę visoje tiekimo grandinėje, iki kol bulvės pasiekia pirkėjų namus.
„Bulvės yra ganėtinai jautrios laikymo sąlygoms, todėl ir mūsų logistikos centre jos sandėliuojamos vienodoje, neaukštoje 7–8 laipsnių temperatūroje, ribojant šviesos patekimą ir nuolat vėdinant patalpas. Jų laikymui yra išskirta speciali zona, kurioje įdiegtas žalios spalvos apšvietimas – tamsesnė šviesia lėtina nokimą, stabdo fotosintezę, daigų augimą ir solanino kaupimąsi“, – pasakoja ji, pridurdama, kad bent kelių šių taisyklių, laikant bulves, verta laikytis ir namuose.
Net ir viena pradėjusi gesti bulvė labai greitai užkrečia kitas, tad įsigijus didesnį šių daržovių kiekį reikėtų periodiškai jas peržiūrėti ir iš karto atskirti akivaizdžiai pavytusias ar jau ėmusias gesti bulves. „Jei patalpa, kurioje laikomos šios daržovės, pakankamai šviesi, bulvės gali pradėti leisti daigus. Juos nuskabius, bulvė tinkama vartoti, jei tebėra tvirta ir neturi gedimo kvapo. Beje, jei skutant matote, kad bulvė pažaliavusi, tą sluoksnį taip pat reikėtų nupjauti“, – pataria J. Butkevič.
„Maximos“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad bulvių nereikėtų plauti vos nusipirkus, mat po plovimo ant bulvės liekanti drėgmė sudaro palankias sąlygas puviniui. Bulvės lupena ir ant jos esantys žemės likučiai veikia kaip apsauginis sluoksnis, tad šias daržoves geriausia plauti tik prieš pat gaminant.
Lietuviški bulviniai patiekalai – tarp geriausių pasaulyje
„Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologas Vladislovas Judickis atkreipia dėmesį, kad bulvė Lietuvoje – ne tik kasdienė daržovė, bet ir kulinarinio paveldo dalis. Pasak jo, tai patvirtina ir tarptautinis maisto gidas „Taste Atlas“, paskelbęs pasaulinį geriausiai reitinguojamų bulvinių patiekalų dešimtuką.
„Jame – net du lietuviški valgiai: trečiąją vietą užima bulviniai blynai, vertinami dėl traškios tekstūros ir sodraus skonio, o dešimtoje vietoje atsidūrė žemaičių blynai – sotus, tradicinis patiekalas su mėsos įdaru. Šis tarptautinis įvertinimas dar kartą primena, kad nebrangios, tinkamai laikomos ir lengvai paruošiamos bulvės gali tapti ne tik garnyru, bet ir pasaulinio lygio patiekalų pagrindu“, – sako V. Judickis.
Abu minėto gido geriausiųjų sąraše esančius patiekalus – su vienu netikėtu ingredientu – jis siūlo išsikepti namuose, o pasinaudojus mažos kainos pasiūlymu joms, porcijos savikaina nesieks ir vieno euro.
Bulviniai blynai su obuoliais
Norint pasigaminti šį senolių pamėgtą, nors dabar šiek tiek primirštą, patiekalą reikės:
· 500 g lietuviškų bulvių;
· 1 rūgštaus obuolio;
· 1 svogūno;
· 2 kiaušinių;
· 2 v. š. miltų;
· druskos ir pipirų (pagal skonį);
· aliejaus kepimui.
Gaminimas. Nulupkite bulves, obuolius ir svogūną. Bulves sutarkuokite stambia tarka, obuolius ir svogūną – smulkia. Gautą masę nusunkite, į ją sudėkite kiaušinius, miltus, druską ir pipirus. Gerai išmaišykite ir kepkite iki vidutinės temperatūros įkaitintoje keptuvėje, kol blynai taps auksinės spalvos (2–5 minutes iš kiekvienos pusės, priklausomai nuo suformuoto blyno storio). Obuolio rūgštumas šiems blynams suteikia netikėtą skonį, itin derantį su tradiciniu spirgučių ir grietinės padažu.
Žemaičių blynai su grybų įdaru
Vietoje įprasto mėsos įdaro naudojant grybus, ši versija tiks ir vegetarams. Blynams pagaminti reikės:
· 500 g lietuviškų bulvių;
· 200 g marinuotų arba šviežių pievagrybių (ar kitų grybų);
· 1 kiaušinio;
· 1 mažo svogūno;
· 1 v. š. krakmolo;
· druskos ir pipirų (pagal skonį);
· kelių šaukštų miltų (blynų apvoliojimui);
· aliejaus kepimui.
Gaminimas. Bulves nulupkite, išvirkite ir atvėsintas sutrinkite į košę. Į ją įmuškite kiaušinį, sudėkite krakmolą, druską ir pipirus, gerai išmaišykite. Šviežius, švariai nuplautus grybus kelias minutes pakepinkite su svogūnu, pagardinkite druska ir pipirais. Jei naudojate marinuotus grybus, prieš apkepant juos galite trumpai apvirti.
Iš paruoštos bulvių masės formuokite maždaug 1–2 cm storio, 10–12 cm skersmens apvalius blynus. Vienoje blyno pusėje įdėkite šaukštą grybų įdaro, užlenkite kitą blyno pusę ir kraštus užspauskite. Kad gražiau apskrustų, blynus lengvai apvoliokite miltuose. Kepkite vidutiniškai įkaitintoje keptuvėje apie 5–6 minutes iš kiekvienos pusės. Patiekite su grietinės ar kitu mėgstamu padažu.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
