Š. m. gegužę vienos iš prekybos tinklų atliktas pirkėjų įpročių tyrimas parodė, kad šalies pirkėjai prekių kokybę dažniausiai vertina pasikliaudami ne tik objektyviais kriterijais, bet ir emocijomis ar asmeniniais įsitikinimais. Pavyzdžiui, 79 proc. pirkėjų produkto kokybę vertina pagal jo kainą, 71 proc. – pagal prekės išvaizdą, dar kiek daugiau nei 60 proc. – vadovaudamiesi skonio bei kvapo pojūčiais.
Pasak verslo psichologės Beatričės Kaziliūnaitės, tokie pirkėjų pasirinkimai yra suprantamas reiškinys, nes didžiąją dalį žmogaus pasirinkimo sudaro būtent emociniai veiksniai, ypač jei tai kasdienio vartojimo nebrangios prekės.
„Emociniai veiksniai gali būti įvairūs – maloni muzika, kvapai, mandagus aptarnavimas, patraukli pakuotė ar draugų rekomendacijos. Iš tiesų, jei kiekvieną prekę rinktumėmės vadovaudamiesi tik objektyviais kokybės kriterijais, labai ilgai užtruktume. Tektų atidžiai skaityti etiketes, jas lyginti tarpusavyje, be to neretai kai kurių produktų kokybė labai panaši. Tam dažnai neturime laiko ar esame pavargę, todėl kasdienio apsipirkimo metu mūsų pasirinkimą dažnai lemia įpročiai ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip emocijos“, – sako B. Kaziliūnaitė.
To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad vertindami kasdienių prekių kokybę, pirkėjai dažnai vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis. Net trys iš keturių pirkėjų mano, kad už kokybiškas prekes tenka mokėti brangiau. Beveik kas antras yra įsitikinęs, kad ekologiškos ir vietinės lietuviškos prekės pasižymi aukštesne kokybe nei ne ekologiškos ar atvežtinės. Dar apie trečdalis pirkėjų mano, jog kokybiškoms prekėms paprastai netaikomos nuolaidos, o žymių gamintojų prekės yra kokybiškesnės.
Pasak verslo psichologės, įsitikinimas, jog vietos gaminiai yra kokybiškesni, yra labai dažnas reiškinys. Tam įtakos turi tai, jog vietinius gaminius pirkėjai geriau pažįsta, juos dažniau mato parduotuvių lentynose. Be to, ne vienam šie produktai sukelia ir tam tikras emocijas, prisiminimus apie vaikystę, taigi ir savotišką nostalgiją.
B. Kaziliūnaitė pastebi, jog paprastai pirkėjai yra labiau linkę rinktis tuos gaminius, kuriuos geriau pažįsta, dažniau mato. Pasak jos, psichologiškai tokios prekės pirkėjui atrodo patrauklesnės. Tiesa, pasitaiko ir atvirkštinių atvejų, kai kartą nusivylus prekės kokybe, pirkėjo sąmonėje susiformuoja neigiama nuostata ir apie kitus to paties prekės ženklo produktus.
Nors pirkėjai dažnai linkę vadovautis asmeniniais įpročiais ir įsitikinimais, tyrimo rezultatai parodė, jog šalies pirkėjai yra linkę skaityti prekių etiketes. Rinkdamiesi jų manymu kokybišką gaminį, gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į jo galiojimo laiką ir informaciją apie gaminio sudėtį. Taip elgiasi atitinkamai 87 ir 85 proc. pirkėjų.
Tiesa, produkto kokybę nurodanti klasė ar jo atitikimas tarptautiniams bei nacionaliniams kokybės standartams lietuviams ne tokie svarbūs. Į produkto kokybę žyminčią klasę dėmesį atkreipia tik kiek daugiau nei 40 proc., tuo tarpu kokybės standartų atitikimas svarbus apie 30 proc. pirkėjų.
Susiję straipsniai:
- Tyrimas: Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja gaminių su GMO
- Kovo pradžia – geriausias laikas pradėti mesti svorį
- Mėgstamiausi lietuvių maisto gaminiai – duona, sviestas ir prieskoniai
- Kaip augalinė mityba padėjo JAV prezidentui atsistatyti po širdies operacijų?
- Kaip per karščius išvengti apsinuodijimo maistu?
- Lietuvos moterys restoranuose nori valgyti skaniai, o vyrai – pigiai
- Ekologiškuose miltuose nustatyta pesticidų
- Kaunas patvirtino patriotiškiausio miesto titulą
- Ar tikrai „kaimiška“ višta yra sveikesnė?
- Patikslintas maisto produktų su GMO sąrašas
- Europoje – sveiko maisto „aukso amžius“
- Maisto reklamoje bus privaloma nurodyti, jog maistas yra genetiškai modifikuotas
- Neišnaudoti pievų lobiai
- Daugiau nei pusė lietuvių nežino ar vartoja GMO
- Priklausomybė nuo maisto panaši į priklausomybę nuo narkotikų?
- Pritarta siūlymui, kad reklamoje būtų perspėjima dėl maisto papildų, genetiškai modifikuoto maisto ir energinių gėrimų
- Bananai – lietuvių mėgstamiausi vaisiai visais metų laikais
