Teismas: statyba rekreacinėje zonoje Juodkrantėje negalima

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, nusprendė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

UAB „Kristiana“ prašė teismo panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą  atsisakyti išduoti bendrovei specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus pastatų Juodkrantėje (Miško g. 21) kapitaliniam remontui ir įpareigoti išduoti tokį dokumentą; priteisti iš Lietuvos valstybės atlyginti 48 489,17 eurų turtinę žalą bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, žalą kildindama iš neteisėtų Direkcijos, Vyriausybės ir Tarnybos veiksmų, pasireiškusių tuo, kad nuo 2000 m. jai trukdoma naudotis nuosavybės teise valdomais statiniais. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl Tvarkymo plano nuostatų atitikties Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2013-12-30 sprendimą bei įpareigoti Direkciją išduoti bendrovei specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus statinių, esančių Miško g. 21, Juodkrantėje, kapitaliniam remontui. Teismas konstatavo, kad Direkcija pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, kad miškai, esantys nacionaliniuose parkuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami, miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Miškų apsaugos ir naudojimo saugomose teritorijose taisyklėmis bei kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais. Kadangi teritorija, esanti Miško g. 21, Juodkrantėje, patenka į nacionalinio parko rekreacinių parkų teritoriją, vykdant joje veiklą, privalu vadovautis Bendruoju planu ir Tvarkymo planu. Pagal Bendrąjį planą pareiškėjos turimi pastatai (buvusios sovietų armijos kareivinės) pažymėtini kaip likviduotini objektai ir pareiškėja, juos pirkdama, apie tai buvo informuota, tad turėjo įvertinti įsigyjamo nuosavybės teisių objekto teisinį statusą, naudojimosi juo apribojimus. Teisėjų kolegija, kurios pirmininkė teisėja Egidija Puzinskaitė, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė neteisėtų Vyriausybės veiksmų, todėl jos reikalavimo atlyginti turtinę žalą netenkino. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Kristiana“ neįrodė, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Tvarkymo plano atitikties Konstitucijos  nuostatoms, todėl atmetė ir šį pareiškėjos prašymą. Kaip pažymima teismo sprendime, statiniai iš pareiškėjos nėra paimami visuomenės poreikiams, tačiau naudodamasi jai priklausančiu turtu, UAB „Kristiana“ privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statyba Miško g. 21, Juodkrantėje, negalima.