Juodkrantėje liepsnojo nendrinės ugnies skulptūros (nuotraukos)

Atsisveikinant su žiemoti išeinančia saule, Juodkrantės Gintaro įlankoje rugsėjo 23 d. liepsnojo keturios nendrinės ugnies skulptūros. Visą vasarą įlanką puošę meno kūriniai gimė pavasarį vykusio simpoziumo metu.  Rudens lygiadienis minėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva, viena iš renginio rėmėjų – Neringos savivaldybė.

Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalijasi patys jų kūrėjai.

Autorius Arvydas Ališanka – „Dvasios paukštis“

Jūrų erelis yra Kuršių nerijos čiabuvis. Su paukščiais buvo susiję ir daugelis mūsų švenčių. Paukščiai tupi ir Gyvybės medžio viršūnėje… Lizdeika buvo atrastas erelio lizde… Žemaičiai turi paprotį, baigę sėją, per (apie) Jonines, ilgos karties viršuje pririšti įvairiausių žolelių kuokštą. Tokią kartį jie vadina kupole. Erelio formos skulptūra konstruojama erdvėje iš karčių, aprišant nendrėmis. Ilgos kartys kalamos į „požemio dumblą“ ir jungiamos su skulptūra. „Dvasios paukštis“ Gintaro įlankoje, mariose tarsi pririštas saitais su vandeniu. XIII–XVI a. Lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo ir prie jūros…„Dvasios paukščio“ aukojimas virš marių per lygiadienį sudeginant – tai dvasios apsivalymo, gamtos ciklo virsmo metamorfozė…

Autorius Andrius Sirtautas – „Lopšys“

Tai intuityvus kūrinys ir labai sakralus. Naudoju tik vieną augalinį simbolį.
…augaliniai motyvai simbolizuodavo vyriškojo dangaus prado ir žemės sąveikoje atsinaujinusią gyvybę. Baltai tikėjo, kad į augalus taip pat pereina mirusiųjų sielos: vyrų – į ąžuolus, uosius, beržus, moterų – į liepas, egles. Todėl ąžuolinį kryžių statydavo vyrui, o liepinį ar eglinį – moteriai. Augalų, kaip ir gyvulių bei žmonių, pasaulis buvo suvokiamas pasidalijęs į dvi dalis – vyriškąją ir moteriškąją. Lyčių skirtumas buvo taikomas ir gėlių pasauliui, o apie lytį buvo sprendžiama iš žiedo formos. Gėlės varpelio pavidalo žiedais, pvz., lelijos, buvo laikomos moteriškomis, o rožės, dobilai, panašiai kaip linai, žydinčios ir saulės formos žiedus turinčios gėlės, buvo vyriškos.

Autorius Martynas Gaubas – „Pasaulio ašis“

Medis baltams – pasaulio sukūrimo motyvas, kaip  ašies simbolis įcentrinantis pasaulio sukūrimo erdvę. Jis jungia skirtingas kosmines sferas ir  įgalina žmogų per jį susisiekti su tomis sferomis. Medis išauga iš „marelių“ – pirminio vandens pasaulio, jungia žmonių gyvenamą erdvę su dangumi. Kompozicijoje vaizduojama plaukiojanti sala, kurioje auga pasaulio medis. Sala laiko medį. Medis tampa gyvybės namais.

Autorius Zigmunds Vilnis ir Kristine Rendeniece (Latvija) – „Paukštis gėlė“ 

Skulptūros sumanymas apjungti augaliją ir gyvūniją. Gamta yra pati didžiausia kūrėja. Šiuo atveju buvo bendradarbiaujama su gamta. Kaip džiaze – atsiradus temai, susikuria improvizacija. Priklausomai nuo oro sąlygų, atveriamas kelias vaizduotei. Vienas pamatys gėlę, kitas –  paukštį, kažkas dar kažką kitą.

Visą vasarą, iki rug­sė­jo 22 d. Gintaro įlan­ką, Juodkrantėje puošė šios ke­tu­rios Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos me­ni­nin­kų su­kur­tos nendrinės skulp­tū­ros, ku­rios per rudens lygiadienį, Bal­tų vie­ny­bės die­ną, buvo paaukotos. Su­de­gin­ant kūrinius pagerbtos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsto liepsnojančiais meno kūriniais.