Sausio 20–21 d. Lietuvoje viešėjo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto deleguotas ICOMOS ekspertas Tamas Fejerdy.
Jis čia atvyko su specialia misija, siekiant geriau susipažinti su suskystintų dujų terminalo statybos klausimais, Klaipėdos uosto gilinimo ir tilto į Kuršių neriją statybos planais, galinčiais turėti įtakos UNESCO pasaulio paveldo vietovei Kuršių nerijai.
Tikrinimas atliktas pagal Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės UNESCO Eleonoros Mitrofanovos skundą Pasaulio paveldo centrui. Jame nurodoma, kad neva Lietuva be jokių poveikio aplinkai vertinimo studijų UNESCO saugomoje teritorijoje ėmė statyti SGD terminalą, nori plėsti uostą Kuršių mariose ir tiesti tiltą į neriją.
Susitikime, vykusiame Valstybinio jūrų uosto direkcijoje specialistai išsamiai pristatė visus projektus, atliktas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras, kalbėdamas apie tilto statybos projektus atkreipė dėmesį, kad šio klausimo svarstymui sudaryta darbo grupė bendro sprendimo nepriėjo, planavimo dokumentuose tokio objekto statyba nenumatyta. T. Fejerdy pasidžiaugė išsamiu visų objektų pristatymu ir kompetentingais atsakymais į visus iškeltus klausimus.
Trečiadienį T. Fejerdy lankėsi Kuršių nerijos nacionaliniame parke, susitiko su Neringos savivaldybės, Lietuvos ir Rusijos Federacijos nacionalinių parkų administracijų atstovais.
Nors svečias turėjo nedaug laiko, tačiau pamatyta Kuršių nerijos gamta ir gyvenvietės paliko jam didelį įspūdį. Draugiško pokalbio metu jis pabrėžė, jog būtina imtis visų priemonių šios vietovės unikalumo išsaugojimui ir kad apribojimai tokioje ypatingoje teritorijoje yra būtini. Paklaustas apie urbanizuotų teritorijų plėtros galimybes, svečias atsakė, jog vykdant plėtrą tokiose teritorijose prioritetas privalo būti skiriamas visuomenės poreikių tenkinimui, o ne privatiems interesams. Nors savivalda ir aplinkosaugos tikslus įgyvendinančios įstaigos dažnai turi skirtingus tikslus, dialogas, ieškant bendro visų suinteresuotų institucijų sutarimo yra būtinas. Ekspertas pabrėžė ir geresnės komunikacijos būtinybę, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygyje. T. Fejerdy rekomendavo nepamiršti įpareigojimo valstybei narei apie ketinimus imtis didelių restauravimo ar naujų statybų darbų, kurie gali pakenkti paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei Pasaulio paveldo konvencijos saugomoje teritorijoje, iš anksto informuoti UNESCO pasaulio paveldo komitetą apie tai.
Iki šio mėnesio pabaigos ICOMOS ekspertas turi parengti ir pateikti UNESCO Pasaulio paveldo centrui ataskaitą apie misiją Lietuvoje.
Kiek man žinoma Rusija Karaliaučiaus sritį turėjo administruoti(bet ne išnaikinti vietinius ir apgyvendinti savais) 50 metų…nuo 1945metų.Pagal susitarimą jų ten neturėtų būti.Labai primena Donbasą.
Uosto gilinimo garbai iki tinkamo gylio patiems didiesiems laivams ir prakaso ilginimas Kuršių marių link, be jokios abejonės blogina marių ekologinę būklę. Dėl to jau sūrėja marių vanduo ir didžiausias Europoje gėlo vandens telkinys taps pusiau sūriu. Dėl uosto darbų mariose apsigyveno nebūdingi šiam telkiniui gyvūnai ir jūrinės žuvys. Planai dar gilinti uostą ir plėst jį už Kiaulės nugaros, statyti tiltą į Neriją, turi būti atmesti, jei mums iš tiesų rūpi Lietuva ir jos ateitis, o ne tik politika. Norim naujo uosto, statykim iš jūros pusės, tik va visa bėda,- ten pakrantėje turtuolių pilys ir vilos. Tarp kitko, gal kam nors ir nepatiks, bet objektyvus faktas : Kuršių nerijos Rusijos pusėje paplūdymių ,miškų ir kopų būsena geresnė negu pas mus. Dažnai ten keliauju ir žeme ir su jachta vandeniu.
O ką rusams daryti. Pagalvokit. Kainos dujoms nenustatysi iš lubų. Lietuva drąsiai gali parodyti mongolišką špygą.