Antradienis, 21 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

K. Trečiokas: Kormoranų gausos negalima reguliuoti stichiškai

www.alkas.lt
2015-08-25 17:57:10
0
Aplinkos ministerija apsisprendė, kaip mažins kormoranų paplitimą

Kormoranai Kuršių Nerijoje | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kormoranai Kuršių Nerijoje | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Kormoranai Kuršių Nerijoje | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nuo 2007 m. pradėjus reguliuoti kormoranų populiacijos gausą perinčių šių paukščių porų skaičius įvairiose kolonijose Lietuvoje sumažėjo 40–50 proc. Šiemet atlikus kormoranų populiacijos analizę naujų kolonijų neužfiksuota. Tai rodo, kad taikomos priemonės yra veiksmingos.

Kormoranai – daug diskusijų pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos šalyse sukelianti paukščių rūšis. Paukščių direktyva draudžia kormoranų medžioklę, o jų skaičių reguliuoti ES narės gali tik gavusios tam specialią išimtį, kurios reikalingumą būtina pagrįsti tyrimais ir specialistų išvadomis. Beatodairiškas rūšies naikinimas nėra priimtinas Europos Komisijai.

„Gausios kormoranų kolonijos tampa rimtu iššūkiu šiose teritorijose gyvenantiems ar laisvalaikį leidžiantiems žmonėms, bet noriu priminti, kad šie paukščiai negali būti naikinami beatodairiškai. Visos naudojamos gausos reguliavimo priemonės yra pagrįstos ir mokslininkų išvadomis paremtos, jos pasiteisino ir yra naudojamos ir kitose Europos šalyse“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Užsienio šalių patirtis ir Lietuvoje iki šiol įgyvendintų kormoranų gausos reguliavimo priemonių analizė parodė, kad efektyviausias būdas reguliuoti kolonijų gausą – šaldyti užperėtus kiaušinius. Atšaldytus kiaušinius kormoranai toliau perina, nepalieka kolonijos, nesikrausto kitur ir nekrauna naujų dėčių. Kadangi jaunikliai neišsiperi, o dalis suaugėlių kasmet dėl įvairių priežasčių žūna, kolonija ima mažėti. Teigiamus rezultatus galima stebėti po 3–4 metų – tiek trunka kormoranų brendimas.

„Išbandžius įvairias kormoranų baidymo priemones pastebėta, kad efektyviausios yra specialios petardos, prie kurių garso ir vaizdinio efekto kormoranai negali priprasti. Jas naudodami nuolat stebime kitų arti perinčių paukščių populiaciją. Pavyzdžiui, Juodkrantėje perinčių pilkųjų garnių skaičius per pastaruosius 8 metus pasikeitė labai nežymiai, todėl nereikėtų spekuliuoti siejant kormoranų baidymą su kitų paukščių rūšių gerovės trikdymu“, – sakė aplinkos ministras.

Elektrėnų kolonijoje, kurioje sunku rasti ribą, kur baigiasi kormoranų ir prasideda baltųjų garnių lizdai, kormoranų gausos reguliavimo priemonės netaikomos jau kelerius metus.

„Gerokai iš anksto užsitikrinome, kad kitąmet kormoranų populiacijos gausa galės būti pradėta reguliuoti vos tik paukščiams grįžus į perimvietes. Esame pasirašę sutartį su šių priemonių įgyvendintojais, kurioje nurodyti konkretūs populiacijos rodikliai, kuriuos būtina užtikrinti. Negalima kormoranų, kaip ir bet kokių kitų paukščių ar gyvūnų, populiacijos naikinti ar reguliuoti stichiškai, nesiremiant jokiomis mokslinėmis studijomis ir specialistų rekomendacijomis“, – sakė K. Trečiokas.

Paukščių medžioklė – kraštutinė ir ne pati efektyviausia kormoranų gausos reguliavimo priemonė. Nors buvo šaudomos, gausios kormoranų kolonijos išliko Elektrėnų vandens saugykloje, Drūkšių ežere, Nemuno kilpų regioniniame parke (Naudžiūnų kolonija). Kita gausos reguliavimo priemonė – paukščių lizdų ardymas – taip pat neefektyvi. Tai skatina paukščius krauti naujus lizdus arba keisti kolonijos vietą, plisti po didesnę teritoriją.

Didžiąją kormoranų mitybos dalį, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu, sudaro grundalai. Šios žuvys – nepageidaujamas konkurentas marių karpinėms žuvims, kuris skurdina marių žuvų mitybinę bazę ir suėda daug jų ikrų neršto metu. Tyrimai rodo, kad reikšmingesnės įtakos kitų rūšių gausai kormoranai nedaro.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mažėja perinčių kormoranų
  2. Aplinkos ministerija apsisprendė, kaip mažins kormoranų paplitimą
  3. Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
  4. Kormoranų populiacijos reguliavimo priemonės padeda mažinti jų gausą
  5. Ties Juodkrante – masinės nykstančių nuodėgulių žudynės
  6. Aplinkos ministerija: Lietuvoje vandentvarkos įmonės nebus privatizuojamos
  7. Nidos girininkijoje įveista paprastosios pušies sėklinė plantacija (nuotraukos)
  8. Kas lemia, kad Lietuvoje skleidžiasi žiedai, o Amerikoje šalčiai kausto žemę
  9. Gandrė Juzė ir šiemet lieka žiemoti Lietuvoje
  10. Kodėl Kuršių nerijoje kertamos kalnapušės?
  11. Kuršių nerijoje įsiplieskė grėsmingas gaisras
  12. Kuršių nerijoje netrukus bus įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai
  13. Kuršių nerijoje prasideda akcija „Automobilį statyk atsakingai“
  14. Kviečia stebėti migruojančias pilkąsios gervės
  15. Kviečia į žvejybą, kuri padės išgelbėti Kuršių marias nuo ekologinės nelaimės (dienotvarkė)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

2023 03 16
Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti? | am.lrv.lt nuotr.

Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti?

2023 02 26
Paukščiai | zum.lrv.lt nuotr.

Už laukinių paukščių apsaugą – parama

2023 02 23
Inkilas pelėdoms | am.lrv.lt nuotr.

Keletas taisyklių kuriant namus pelėdoms

2023 02 17
Paukščiai | am.lrv.lt nuotr.

Nykstančių paukščių apsaugai – naujas projektas

2023 02 16
„Stintapūkio“ šventėje Neringoje | neringa.lt nuotr.

Po dvejų metų į Neringą sugrįžta „Stintapūkis“

2023 02 16
ES kova su žaliuoju smegenų plovimu | iStock nuotr.

ES kova su žaliuoju smegenų plovimu

2023 02 11
Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui | EK nuotr.

Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui

2023 02 11
ES skaitmeninės tapatybės piniginė: kas tai? | „Scrive“ nuotr.

ES skaitmeninės tapatybės piniginė: kas tai?

2023 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Lietuvoje vieši patriarchas Baltramiejus I | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su patriarchu Baltramiejumi I

2023 03 21
Nortautas Statkus | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

N. Statkus paskirtas žvalgybos kontrolieriumi

2023 03 21
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šalyje daugės mobiliųjų paštomatų

2023 03 21
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime − dar viena rezoliucija dėl Rusijos

2023 03 21
Dega miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasidėjo gaisrų apsaugos vajus „Nepadek gamtos“

2023 03 21
Gintarė Skaistė | finmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Skaistė pristatė mokestinius pasiūlymus

2023 03 21
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>Valentinui Šapalui apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Žemyna apie Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?
  • Valentinas Šapalas apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Kažin apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas užsiėmė komisijų sadarymu
  • „Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta
  • J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
3
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės,...

Skaityti toliau

Pakrančių tvarkymo darbus teks atidėti

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Pakrantė, vanduo | am.lrv.lt nuotr.

Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų luktelėti – kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių...

Skaityti toliau

Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 26
0
Paukščiai grįžta namo – kokius inkilus kelti? | am.lrv.lt nuotr.

Pavasariui artėjant, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai žada sugrįžtančių paukščių įkurtuves, išvalydami senuosius inkilus bei ruošdami naujus namus miško sparnuočiams. Žiemai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>Valentinui Šapalui apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Žemyna apie Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?
  • Valentinas Šapalas apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Kažin apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • kelintą kartą siūlau apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
Kitas straipsnis
Natali Portman | Wikipedia.org. nuotr.

„Žydų genocidas nėra baisesnis, nei kiti genocidai“: Izraelyje gimusi Holivudo žvaigždė N. Portman pasmerkė Holokausto kultą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai