Kuršių marių pakrantes nuklojo tūkstančiai moliuskų kriauklių. Gamtininkai sako galį tik spėlioti, kodėl taip anksti masiškai žuvo sraigės, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba ir lrt.lt.

Ties Preila porą savaičių dirbantys vyrai sako gerokai nustebę pirmadienį pamatę tūkstančius į krantą išmestų moliuskų kriauklių.

Savaitgalį sraigės buvo nuklojusios Kuršių marių krantą Ventės rage. Ornitologas Vytautas Jusys sako tokio reiškinio dar nebuvo matęs. Pasisukęs vėjas kriaukles nuplukdė į kitą marių krantą. Dabar jų gausu ties Nida, Pervalka, Preila.

„Tai mūsų populiariausia rūšis, priklausanti dumblasraigėms. Ir jų toks kiekis susidarė dėl keistų priežasčių. Man irgi gal būtų sunkoka paaiškinti kodėl, nes dar lyg tai masiniai žūčiai taip vadinamai, anksti yra“, – kalbėjo Jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas, vyr. biologas Remigijus Dailidė.

Šių moliuskų gyvenimo ciklas, pasak biologo, paprastai baigiasi spalį, atvėsus vandens temperatūrai. Gamtininkai spėja, kad masinę sraigių žūtį galėjo sukelti deguonies stygius vandenyje, pakilus jo temperatūrai.

Klaipėdos krašto gamtininkai pastebi, kad mariose ilgai laikėsi jūrinis vanduo, kuris buvo nustumtas gana toli. Spėjama, kad tai taip pat galėjo lemti sraigių žūtį, mat šie moliuskai gyvena gėluose vandenyse. Dar viena priežastis – į upes iš žemės ūkio patenkantis amoniakas, kuriam jautrūs visi bestuburiai.

Gamtininkas sako, panašų reiškinį stebėjęs prieš beveik dešimtmetį. Tuomet marių pakrantes dengė trisdešimties centimetrų storio kriauklių sluoksnis. Per keletą savaičių sraigės, pasak biologo, supus ir vanduo jas nuskalaus į marių dugną.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS