Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

F. Kauzonas. Istorija apie slepiamą istoriją

Ferdinandas Kauzonas, www.respublika.lt
2016-08-01 16:00:55
19
Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas
Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Jeigu būčiau paklaustas ką, mano galva, būtų galima vadinti NORMALIU ŽMOGUMI, manoji galva, esu tikras, nedvejodama nė sekundėlės, pasufleruotų ir aš nedelsdamas atsakyčiau: „Tą, kuris yra toks, kaip visi“. Bet atsidūsėjęs liūdnai pridurčiau: „Tik jeigu visi pasaulyje būtų normalūs, žmonija dar ir šiandien gyventų akmens amžiuje“. Taip jau pasaulis surėdytas – jį judina, keičia, stumia pirmyn tie, kurie KITOKIE. NENORMALŪS.

Ar kas nors dar pamenate 1988-1991-ųjų Lietuvą, staiga virtusią KITOKIA. Beveik visa didžiulė imperija tada mus ėmė garsiai vadinti nenormaliais ir krūpčiojo nuo kiekvieno mūsų nusičiaudėjimo Rytų link. Civilizuotosios Europos didžiuma tiesiai tada nedeklaravo, kad esame nenormalūs, tik kažką mykė ir iš to mykimo turėjome suvokti, kad jie apie mus galvoja tą patį, ką ir Maskva.

Deja, vos po kelerių metų mes vėl tapome tokie, kaip visi – „atitinkantys normą, paprasti“ (tarp kabučių „pariebinti“ žodžiai – ne mano; Dabartinės lietuvių kalbos žodyne būtent jais apibūdinamas žodis „normalus“). Manyčiau, būtent dėl to prakeikto mūsų „normalumo“ ir velkamės Europos uodegoje. O jei pirmaujame, tai dažniausiai visai ne tose srityse, kuriose turėtume bent mažiausio noro pirmauti.

Mano bičiuliai žino, kad esu neabejingas žmonėms, kurie yra „kitokie“, „neatitinkantys normos“. Vis man ką nors „pakiša“. Andai paskambino daktaras Romualdas Dobrovolskis. Žemaitis, buvęs ministras. Turiu, girdi, jums įdomų žmogų, irgi žemaitį. Apsidžiaugiau: jeigu įdomus, vadinasi, kitoks. Vadinasi, maniškis. Tarp normalių, deja, įdomus – retenybė.

Keistuolis Stanislovas

Kai su daktaru Dobrovolskiu atvažiavome prie Antakalnio karių kapinių vartų, Stanislovas lūkuriuodamas jau nekantravo. Iškart po „labas“, vesdamas mus jam rūpinčios kapavietės link, apipylė tokiu srautu informacijos, kad mano diktofonas vos spėjo ją užrašinėti.

Stansilovas Urbonas | respublika.lt nuotr.
Stansilovas Urbonas | respublika.lt nuotr.

Pagaliau visi trys sustojome priešais nežinomų kapų likučius – apsamanojusius žemės kauburėlius, kurie čia, 11-ajame kapinių kvartale, jau vos pastebimi. O su kiekvienu pavasariu ir rudeniu jų lieka vis mažiau ir mažiau. Ir kodėl ta mūsų gamta taip greitai reaguoja į mūsų abejingumą? Kodėl taip negailestingai naikina viską, ko nesaugo žmogaus sąžinė. Net mūsų valstybės istoriją, kuri dar taip negiliai. Tik po kauburėliais.

Stanislovas
iš segtuvo ištraukia šios vietos schemą, kurią pats vos prieš 10 metų nubraižė, savo rankomis apčiupinėjęs kiekvieną dar įžiūrimą kauburėlį. „Guzikėlių“, žyminčių juos schemoje, jau nepalyginamai daugiau nei šiandien pačių kauburėlių.

Ne, jis tikrai nenormalus – tiesia man surinktus žmonių liudijimus. Su parašais. Mokslininkai, menininkai, o ir tiesiog žmonės savo liudijimuose teigia, kad laikotarpiu tarp 1947 iki 1958 metų yra čia matę lietuvių karių kapus. Vieni dar suspėję pamatyti medinius kryžius su pavardėmis ir gimimo bei žūties metais, kiti – jau tik vieną kitą vos vos įžiūrimą lietuvišką užrašą. O Jeronimas Kraulys, dimisijos kapitonas, 1944 m. buvęs Lietuvos vietinės rinktinės 308 bataliono karys savanoris, ranka rašytame liudijime, kuriame nurodo net savo paso duomenis, teigia:

„1947 ar 1948 lankydamiesi su draugais Antakalnio kapinėse radom ir stebėjomės, kad nemažas kiekis palaidotų iki 1920 m. Lietuvos kariuomenės karių kapų apleisti. Ant dalies kapų medinių kryžių jau negalima perskaityti karių laipsnio, vardo ir pavardės“.

Stanislovas, dar studijuodamas universitete istoriją, buvo girdėjęs docento Juozo Galvydžio užuominų apie šią apleistą kapavietę, o profesorė Pranė Dundulienė, tarsi tarp kitko, vienoje savo paskaitoje yra prasitarusi, kad čia palaidotas kare žuvęs jos giminaitis. Atvirai apie tai sakyti, o juolab garsiai piktintis, kad kapai apleisti, tada dar buvo gana rizikinga. Bet šiandien…

Bene pirmoji apie tai viešai prabilo „Respublika“, 1990-ųjų spalio 31 dieną publikavusi istorikės, karių kapinių tyrinėjimo autoriteto Vidos Girininkienės rašinį „Sunaikintos Vilniaus kapinės“. Stanislovas segtuve suranda tos publikacijos kopiją ir čia pat, prie kauburėlių, ima cituoti:

„Šioje kapinių dalyje galėjo būti masiškai palaidota daugiau kaip du šimtai lietuvių savanorių, buvusių lenkų nelaisvėje 1919-1921 metais. Apie tikslias šių palaidojimų aplinkybes nežinome, pavardžių – taip pat. Kapinių inventorizacijos plane tokių duomenų nėra, nors kapai, kaip bevardžiai, čia sužymėti. Kapų kauburėliai ir dabar ryškūs. Netoli buvo ir kiti lietuvių savanorių kapai. Jų tikslesnių palaidojimo vietų bei pavardžių, mūsų gėdai, taip pat nežinome.“

Vėliau radosi daugiau „keistuolių“, bandžiusių santūriai, o kartais ir aštriai gėdinti ir raginti įvairaus rango Nepriklausomos Lietuvos valdžią atkreipti dėmesį į šiuos kauburėlius – neištirtą mūsų tautos istorijos puslapį. Deja, dauguma jų jau prarado bet kokią viltį įveikti valdžios abejingumą, pavargo ir pasitraukė. Donkichotų, kuriuose dar gyvi vilties likučiai šį samanojančių kauburėlių plotelį grąžinti Lietuvai ir jos istorijai, – jau tik vienetai: istorikė Vida Girininkienė, architektė Živilė Mačionienė, 1991 metų Lietuvos savanorė dimisijos vyresnioji leitenantė Marija Jakimavičienė, Valdovų rūmų paramos fondo direktorius Edmundas Kulikauskas, daktaras Konstantinas Dobrovolskis, dar vienas kitas keistuolis idealistas, na, ir žinoma, šio rašinio herojus Stanislovas Urbonas, žmogus, atvedęs mane prie kauburėlių. Stanislovas nori taip nedaug – kad specialistai atliktų tyrimą ir išsiaiškintų, kas po tais kauburėliais ilsisi.

Bet prieš jį – siena. Ją, regis, bus „sumūriję“ Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija. Sumūrijo ir kad nė vienam nei dabar, nei po 100 metų nekiltų noras po gamtos ir tarybų valdžios nuniokotą ir paslėptą Lietuvos istoriją šioje vietoje kapstytis, „užrašė“ didelėmis ryškiomis raidėmis:

„Nepritariame jūsų siūlymui atlikti antropologinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar čia palaidoti Lietuvos kariai savanoriai ir partizanai, žuvę už Lietuvos laisvę, neturint istorinių duomenų, patvirtinančių šį faktą, nes tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams.“

Tokiomis ir panašiomis citatomis nuginkluojami donkichotai, bandantys surasti tiesą, paslėptą po kauburėliais. Stanislovas čia pat, prie kauburėlių, traukia iš segtuvo jam adresuotus oficialius Lietuvos valstybės institucijų laiškus su šia citata. Klausiu Stanislovo, o podraug ir skaitytojų: „Ar gali būti ciniškesnis požiūris į mūsų valstybės istoriją, vadinasi, ir į pačią valstybę?“

Stanislovas giliai atsidūsta, apsisuka 180 laipsnių kampu ir taria: „Štai atsakymas į jūsų klausimą“…

Ar atžygiuos Lenkijos kareiviai?

Anoje kapinių tako pusėje, toje, į kurią atsisuka Stanislovas, ryto saulėje žėri Lenkijos kariuomenė. Taisyklingai išrikiuotos ilgiausios cemento kryželių-kareivėlių gretos. Kiekvienas kryželis įstrižai perrištas Lenkijos valstybine vėliava, tarsi po juo gulėtų paties generolo, o gal net maršalo, palaikai. Kareivėliai su vardais, pavardėmis, laipsniais, gimimo, žūties ar mirties metais. Tik vienas kitas bevardis. O ant aukšto solidaus paminklo, skirto jiems visiems – užrašas: „Garbė Lenkijos kariuomenės kariams, žuvusiems ir mirusiems nuo žaizdų kovose su bolševikais 1919-1921 metais. Šlovė jų atminimui!“ Ir po šiais žodžiais pasirašo Lenkijos Respublikos Vyriausybė.

Negi ant šio kapinių tako niekada nestovėjo mūsų Vyriausybė? Nė viena? Negi nematė kauburėlių? O atsisukusi 180 laipsnių kampu – Lenkijos kryželių-kareivėlių. O gal čion buvo „komandiruota“ bent jau Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija? Abejoju. Užtat neabejoju, kad komisijoje yra tikrai padorių žmonių. Ir dar neabejoju, kad jiems, padoriesiems, atsidūrus čia, kur dabar stovime mes, kiltų žiaurus klausimas: AR APSKRITAI MORALU ŠVĘSTI TOKĮ GARBINGĄ VALSTYBĖS JUBILIEJŲ NEATSAKIUS Į KLAUSIMĄ „KAS PO ŠIAIS KAUBURĖLIAIS?“

O Stanislovas mus jau veda į priešakines „lenkų kariuomenės“ pozicijas, kur kareivėlių gretos gerokai susiaurėja. Tarsi pleištas. Tarsi kareivėliai norėtų prasimušti tolėliau. Kur guli jau mūsų valstybės garbingiausi sūnūs ir dukros. Kur Sausio 13-osios aukos. Kur nepriklausomybę žurnalisto plunksna nuo įvairaus plauko mafijų gynęs mūsų žurnalistas Vitas Lingys. Kur menininkų kalnelis…

Ne, ne, mudu su daktaru Dobrovolskiu lenkų kareivėlių-kryželių ekspansijos kėslų čia neįtarėme. Net Stanislovo mintis į tokias tolimas lankas nenuklydo. O jeigu ir būtų nuklydusi, ginčytis su Stanislovu neturėčiau teisės – jis savo akimis yra regėjęs, kaip į šias priešakines pozicijas 2003 (!) m. „buvo sukišti“ cemento kryželiai. Stanislovas greičiau linkęs manyti, kad šie „kareivėliai“ toliau į priekį neis. Jam labiau tikėtina, kad jie bus permesti į kairę, į kitą tako pusę. Ten, kur kauburėliai…

Toks nerimas man irgi pasirodė nerealus. Tačiau kai mes apie tai diskutavome stovėdami šalia priešakinių lenkų pozicijų, prie kauburėlių pasirodė moteris su jaunu vaikinu. Moteris fotografavo kauburėlius. Palikęs Stanislovą su daktaru ties lenkų „pleištu“, pasileidau bėgte prie moteriškės. Klausiu, kodėl fotografuoja – gal žino, kas čia palaidoti. Moteriškė iš pradžių kiek sutriko, bet po to man, visai nepažįstamam žmogui, kažkodėl ėmė aiškintis, esą lenkai dabar ėmę manyti, kad čia irgi gali būti palaidoti jų kariai. O kadangi šiomis dienomis kažinkokia delegacija vyksta į Lenkiją, ji turinti šią kapavietę nufotografuoti…

Ir tuomet keistuolio Stanislovo pranašystės man pasirodė jau ne be pagrindo. Porą dienų griozdžiau po lietuvišką žiniasklaidą – gal aptiksiu delegacijos pėdsakus. Nepavyko. Supratau, kad apie tai būtina informuoti Kultūros paveldo departamento direktorę. Ir vėl nepavyko. Direktorė buvo išvykusi į… Lenkiją. Gal su mano ieškoma delegacija?..

P.S. Skaitytojams, kuriems parūpo šis „istorijos detektyvas“, gali tekti palaukt, kol Departamento direktorė Diana Varnaitė grįš iš atostogų…

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  2. V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  3. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  4. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  5. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  6. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  7. T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…
  8. R. Gudaitis. Apie uniją, ašaras ir darželinukų demonstracijas
  9. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  10. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  11. Paveldosaugininkai perspėjo apie naujų gaisrų grėsmę bažnytinio paveldo objektuose (audio)
  12. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  13. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  14. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  15. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. linelis says:
    7 metai ago

    na jei jau alkas viešina respublikos ir ferdinando straipsnius, tai gal alką reikia išrinti iš prioritetų…

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 metai ago

      Trinkite, jei Jums svarbiau KAS o ne KĄ.

      Atsakyti
      • linelis says:
        7 metai ago

        svarbu ir KAS ir Ką, bet abu dalykai šį kartą prėski, kaip ir “Pirmasis Sąjūdžio laikraštis”…

        Atsakyti
  2. markas says:
    7 metai ago

    // F. Kauzonas: “Mokslininkai, menininkai, o ir tiesiog žmonės savo liudijimuose teigia, kad laikotarpiu tarp 1947 iki 1958 metų yra čia matę lietuvių karių kapus. Vieni dar suspėję pamatyti medinius kryžius su pavardėmis ir gimimo bei žūties metais, kiti – jau tik vieną kitą vos vos įžiūrimą lietuvišką užrašą.” // ——- Be abejo, būtinas tyrimas. Kaip supratau, liudijimų, jog toje vietoje palaidoti būtent lietuvių kariai, yra. Tik gali būti nebeįmanoma nustatyti daugumos jų pavardes. Net jeigu ir taip, vis tiek turi būti toje vietoje sukurtas bendras paminklas, apjungiantis ir įprasminantis visus lietuvių karių kauburėlius. Paminkle turėtų būti iškaltas tekstas, iš kurio būtų aišku, nuo kokio priešo (lenkų ar bolševikų arba ir lenkų, ir bolševikų) ginant Lietuvą šie kariai žuvo.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 metai ago

      Visiškai teisingai. Ar yra dar lietuvių – departamentuose ir ministerijose? Ar jau visi emigravo ir pakeitė kailius?

      Atsakyti
      • linelis says:
        7 metai ago

        va čia, Jonai, tu teisus: pažiūrėk Vilniaus rajono įstaigas, pradedant nuo savivaldybės, ar daug ten Lietuvių? Jų mažiau nei pusė antro lygio tarnybose, paslaugų sferoje… Va apie ką reikia šaukte šaukti, o ne apie kapines ar apie kažkokią Varnaitę…

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          7 metai ago

          Na, taip… Pvz., jei Punsko gminos lietuvių susirinkime dalyvauja bent vienas (!) lenkas, susirinkimas turi būti vedamas valstybine, t.y. LENKŲ KALBA. O pas mus “Vilenščyznoje” kaip?! Taigi.

          Atsakyti
  3. Pikc says:
    7 metai ago

    Nenustebčiau, jeigu tai būtų tyčia slopinama dėl “politkorektiškumo” bei vasališko (švelniai tariant) mąstymo – “o jei strateginis partneris įsižeis???”.

    Atsakyti
  4. Trūksta žodžių says:
    7 metai ago

    Baisiausia yra tai, kad net kapų tvarkymas paverčiamas reklama: žiūrėkit ,kokie mes geručiai net Sibire tvarkom lietuvių kapus, kai čia pat po nosim Vilniuje baigia išnykt Lietuvos kovų už Nepriklausomybę kapai.

    Atsakyti
  5. LosAngeles says:
    7 metai ago

    Straipsnis gerokai ‘perpyle saltu vandeniu’… Tai, kad turime valdzia kuri tarnauja kazkam, tik ne lietuviams ir Lietuvos tikslams, akivaizdu ir vienareiksmiska. Labai liudna. Ir kaip kazkuriame komentare kazkas rase, ko vertas parodomasis sibiro kapu tvarkymas, kai pacioje sostineje, pacioje auksciausios valdzios pasoneje, besarmatiskai ir abejingai palikti kovu uz nepriklausomybe kariu kapai?
    Autoriaus izvalga, kad kapai apleisti neatsitiktinai, palikti kad butu erdve ‘kryzeliu su veliavelemis’ pletimuisi, labai tiketina.

    Atsakyti
    • Dronas says:
      7 metai ago

      O kas Lietuvoje visa sita laika buvo valdzioje? Kai isrinko LDDP (buvusi TSKP), tai ir gavosi ka turim.

      Atsakyti
  6. Kaunietis says:
    7 metai ago

    Liūdna… Norėtųsi garsiai surikti: “Tai už ką kovojom, už ką kraują liejom?!” Bet ar verta? Ar išgirstų mane komuniagos ir liberastai? Kažin…

    Atsakyti
  7. Vilna says:
    7 metai ago

    Vilnius apskritai Nepriklausomybės laikotarpiu yra Lietuvos valdžių laikomas apleistu, tiesiog alinamu miestu, nors yra visai šaliai uždirbantis lėšas. Taigi keltinas daug bendresnis klausimas – kur yra viso to šuo pakastas… Kokios šalies strateginiai tikslai tokiu Vilniaus apleistumu yra valdžios vykdomi… Kur per tą laiką nors vienas kapitalinis statinys sostinėje vertas architektūrinio dėmesio. Beje, mieste gyvena žmonės, kurie ne kada, o dar sovietmečiu, savo atkaklumu lietuvybei atlietuvino Vilnių, ar tas jo apleistumas, alinimas dabar nėra kerštas už tą lietuvybę…

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      7 metai ago

      Manau, kad klausime ir yra atsakymas. Valdžiažmogiams rūpi lovio, o ne lietuvybės klausimai.

      Atsakyti
      • Dronas says:
        7 metai ago

        Paskutiniu metu, man kyla siokiu tokiu minciu, kad reikia zvelgt giliau. Nes kada LDDP, komunistu partija kitu pavadinimu, pateko i valdzia. Tai dugybe geru dalyku, buvo is esmes sugadinta. Kysininkavimas ir vagystes, savu remimas kitu saskaita ir panasiai, tai suprantama. Bet kyla minciu, jog sitai buvo skatinama is isores. Juk komunistu partija, visada buvo tampriai susijus su kremlium ir nemanau, kad tie rysiai nutruko. Taigi, persasi isvada, kad kremlius per savo tuos rysius, labai nemazai pakenke Lietuvai ir juo labiau, kenkia toliau.

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          7 metai ago

          Ko gero, Tamsta esi teisus: mafija nemiršta, nes ji nemiršta niekada…

          Atsakyti
        • Vilna says:
          7 metai ago

          Manau, kad yra kam Vilnius rūpėjo ir rūpi labiau negu kremliui…

          Atsakyti
  8. Dronas says:
    7 metai ago

    Aplamai, straipsnyje iskelti labai svarbus klausimai. Nes, juk uz Lietuvos laisve ir valstybinguma, kovojo daug Lietuvos kariu. Kur ju kapai? Negi niekas nezuvo? Taip nebuna. Todel isties, sis straipsnis tarsi salto vandens kibiras. Ir iskyla labai nemazai klausimu i kuriuos atsakyt turetu visa sita laika valdzios kede tryne veikejai.

    Atsakyti
  9. Atgalinis pranešimas: F. Kauzonas. Detektyvas ar politinė diversija? | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Kinas Lietuvoje | 123RF.com nuotr.

Sėkmingi metai filmų gamintojams

2023 03 23
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Juozapavičiaus kuopa Siaubo būrys | LGGRTC ir asmeninio archyvo nuotr.

Rasti ir atpažinti penkių Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų palaikai

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų

2023 03 07
Lionginas Pažūsis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

„Metų vertėjo krėslas“ – Lionginui Pažūsiui

2023 02 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tilvikui apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Nuorodos apie Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • tamsta apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Atnaujintas Muziejų įstatymas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
0
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtą Muziejų įstatymo pakeitimo projektą. Naujojoje įstatymo redakcijoje sistemiškai peržiūrėjus muziejų veiklos reglamentavimą, atsisakoma nesvarbių teisinio...

Skaityti toliau

Sėkmingi metai filmų gamintojams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 23
0
Kinas Lietuvoje | 123RF.com nuotr.

Lietuvoje devintus metus veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai vėl muša sėkmės rekordus. Pernai ženkliai augo kino gamybai skirtos įmonių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tilvikui apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Nuorodos apie Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • tamsta apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas yra juodoji archeologija (II) (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai